Naujienos

Įsimintinas mūsų genijaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ojo gimtadienio koncertas

2025 09 26

Rugsėjo 22 d. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) skyrius „Mokslininkų rūmai“ surengė koncertą, skirtą Lietuvos kompozitoriaus, dailininko ir visuomenės veikėjo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio jubiliejui paminėti.

Skyriaus vadovė Aldona Daučiūnienė, bendradarbiaudama su Vilniaus kultūros centro moterų choru „Liepos“ (meno vadovė ir dirigentė Audronė Steponavičiūtė-Zupkauskienė, koncertmeisterė Loreta Kuliešiuvienė), pasiūlė programą, sudarytą iš M. K. Čiurlionio harmonizuotų lietuvių liaudies dainų, jo „Žodžio kūrybos“ tekstų ir paveikslų, taip pat poetės Lacrimos sonetų, sukurtų žvelgiant į Čiurlionio paveikslus.

 

A. Daučiūnienė skaito Lacrimos sonetus.

Programa buvo subtili ir mažiau žinoma plačiajai auditorijai, nes, pasak knygos „M. K. Čiurlionis. Žodžio kūryba“ sudarytojo Vytauto Landsbergio, „beveik ligi šiol rašytojas Čiurlionis visuomenei nežinomas, plačiai nesvarstytas mūsų literatūros reiškinys. Čiurlionis rašydamas mato plastiškai, o formuoja pagal muziką. Jo parašyti literatūros puslapiai savo ruožtu ir komentuoja, ir esmingai papildo dailininko kompozitoriaus portretą.“

Diriguoja Audronė Steponavičiūtė -Zupkauskienė.

Kompozitorius labai vertino liaudies dainas ir tikėjo, kad jos taps tautiškumo šaltiniu, iš kurio semsis kūrėjai – ir taip plėtosis profesionalioji lietuvių muzika. Tad moterų choro „Liepos“ jautriai ir subtiliai atliekamos M. K. Čiurlionio harmonizuotos lietuvių liaudies dainos, sudariusios koncerto pagrindą, buvo tikra atgaiva klausytojų sieloms. Vakaro vedėjai cituojant Čiurlionio mintis apie kūrybą ir gyvenimą, choras atliko melodingas lietuvių liaudies dainas, genialaus kompozitoriaus praturtintas savita harmonija – „Beauštanti aušrelė“, „Anksti rytą kėliau“, „Preliudas“, „Nemune, upeli“ ir kitas. Ekrane išryškėjusių Čiurlionio paveikslų – „Rex“, „Ramybė“, „Bičiulystė“, „Miškas“, „Kaip kūdikis“ ir kt. – fone skaitovė deklamavo Lacrimos eiles, sukurtas pagal šių kūrinių temas. Visa tai susiliejo į jautrų menininko sielos ir jo pasaulėžiūros į gyvenimą, Dievą bei kūrybą paveikslą.

 

Dainuoja moterų choras „Liepos“.

M. K. Čiurlionis yra vienas iškiliausių Lietuvos menininkų, reikšmingai prisidėjęs prie nacionalinio meno raidos. Jis pripažįstamas ne tik kaip gabus kompozitorius, bet ir kaip neeilinis dailininkas, kurio kūryba pelnė įvertinimą tiek mūsų šalyje, tiek užsienyje. Nors jo gyvenimas buvo trumpas, vos 35-eri metai, Čiurlionis sukūrė daugiau kaip 200 muzikos kūrinių ir apie 300 tapybos darbų. Šis muzikinis ir dailės paveldas neretai lyginamas su renesanso laikotarpio meistrų kūryba dėl ypatingo kūrybiškumo ir universalumo.

A. Daučiūnienė citavo ir kompozitoriaus mintis apie muziką:
„Kas tai yra muzika?“ – klausė Mikalojus Konstantinas Čiurlionis savo straipsnyje „Apie muziką“. Ir pats atsakė:
„Muzika – tai dievų kalba, jinai stebuklus daranti, nutildanti laukinius žvėris, statanti pilis ir t. t. Užgimė ji drauge su žmogaus siela ir yra tai jos svarbiausioji ir pirmutinė kalba. Su jos pagalba žmogus išreikšdavo visokeriopus savo jausmus: džiaugsmą, nuliūdimą, baimę, ilgėjimos ir t. t.“
„Muzika yra Dievo pasiuntinys, atsiųstas judinti švelniausias ir geriausias mūsų sielos stygas, raminti širdis, suvargusias gyvenimo rūpesčiuose.“
„<…> Kiekvienos tautos muzika, plėtodamos ir augdama, nenustoja savo atskirų ypatybių, nes toliau gamina ją kompozitoriai, kurie, būdami savo tėvynės sūnūs, gauna iš savo tėvų drauge su krauju savo dainų meilę ir dažnai, patys nejausdami, mėgsta jų būdą ir ypatybes.“ (Čiurlionis, 295 p.). 

 

Susižavėjusi publika.

Čiurlionis buvo nepaprastas žmogus ir netradicinis kūrėjas. Atrodė, kad jis negali apsispręsti, kuri meno šaka geriausiai tinka jo sumanymams išreikšti. Daug kuo domėjosi, daug skaitė, lankė parodas, koncertus, teatro spektaklius. Pradėjęs kurti muziką, netrukus susidomėjo daile. Vis dėlto didžiąją M. K. Čiurlionio kūrybos dalį sudaro kūriniai fortepijonui.

Jo kūrybai būdinga menų sintezė – gebėjimas jungti garsus su spalvomis, muziką su tapyba. Tai atskleidžia platų domėjimąsi pasaulio sandara – nuo geologijos iki mitologijos.

M. K. Čiurlionis ypač poetiškai apibūdino žmogaus dvasinį grožį:
„Bet reikia turėti šviesos su savimi, iš savęs, kad šviestum tamsybėse visiems ant kelio stovintiems, kad jie išvydę patys rastų šviesos savyje ir eitų savo keliu, kad nestovėtų tamsybėse“ (Iš „Dienoraščių“).

 

Audronė Steponavičiūtė-Zupkauskienė, Aldona Daučiūnienė, Loreta Kuliešiuvienė.

Čiurlionio mintys atsispindi jo muzikos kūriniuose ir paveiksluose: „Karaliai. Pasaka“, „Kaip kūdikis“, „Pilis“, „Jūros sonata. Allegro“, „Jūros sonata. Finale“ ir kt. Kūrėjui labai daug reiškė jūra, Lietuvos gamta: „Norėčiau sudėti simfoniją iš bangų ošimo, iš šimtametės girios paslaptingos kalbos, žvaigždžių mirksėjimo, iš mūsų dainelių ir mano bekraščio ilgesio“, – yra sakęs jis.

Vakaro metu choras „Liepos“ subtilia menine kalba perteikė šias idėjas, interpretuodamas Čiurlionio dainas „Oi giria, giria“, „Oi lekia, lekia“, o koncertą užbaigė kartu su publika atlikta daina „Dainų dainelė“.

Parengė LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai“ vadovė Aldona Daučiūnienė
Virginijos Valuckienės nuotraukos

GALERIJA