Naujienos

Atgarsiai iš 5-osios tarptautinės mokslinės konferencijos „Gyvulininkystė – naujausios tendencijos ir ateities perspektyvos“

5-ąją tarptautinę mokslinę konferenciją „Gyvulininkystė – naujausios tendencijos ir ateities perspektyvos“ surengė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Gyvūnų mokslų fakultetas, bendradarbiaudamas su LSMU Gyvulininkystės institutu ir Lietuvos mokslų akademijos Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriumi.

Konferencijoje dalyvavo tyrėjai, pramonės atstovai ir politikos formuotojai. Jie aptarė naujausius pokyčius gyvūnų mitybos, veisimo, genetikos ir produkcijos kokybės srityse. Teminėse diskusijose išryškėjo pagrindinis renginio akcentas: kaip suderinti vartotojų lūkesčius su žemės ūkio, ypač gyvulininkystės, gamybos technologijomis. Šiam iššūkiui spręsti reikia integruoti tvarumą, inovacijas ir etiką į šiuolaikinę gyvūninių žaliavų gamybą ir maisto sistemas.

Vartotojų sąmoningumui ir lūkesčiams nuolat kintant, žemės ūkio sektorius turi prisitaikyti, kad užtikrintų aukštą maisto kokybę, aplinkosauginę atsakomybę ir ilgalaikį sistemos atsparumą. Aptariant vartotojų lūkesčius, svarbu pabrėžti, kad šiuolaikiniai vartotojai vis dažniau renkasi saugų, tvariai pagamintą ir aukštos pridėtinės vertės maistą, todėl skaidrumas, atsekamumas ir aiškus ženklinimas vaidina labai svarbų vaidmenį skatinant vartotojų pasitikėjimą. Taip pat svarbu visuomenei geriau paaiškinti tradicinių žemės ūkio technologijų vertę, kad būtų išvengta klaidingų nuomonių ar nerealių lūkesčių dėl „absoliučios“ ekologinės praktikos.

Pagrindinis žemės ūkio sektoriaus tikslas – užtikrinti pakankamą aukštos kokybės maisto kiekį gyventojams, kartu išlaikant pusiausvyrą tarp tvarumo ir produktyvumo. Norint tai pasiekti, būtina derinti inovacijas su tradicinėmis žiniomis. Tiksliojo, išmaniojo ūkininkavimo ir biotechnologijų pažanga keičia gyvulininkystės technologijas ir maisto gamybą, mažindama poveikį aplinkai ir didindama tokių gamtos išteklių kaip vanduo, trąšos ir energija naudojimo efektyvumą. O vietiniai ir tradiciniai ūkininkavimo metodai ir toliau išlieka gyvybiškai svarbūs – jie padeda išsaugoti biologinę įvairovę, kultūros paveldą ir užtikrina trumpųjų maisto tiekimo grandinių veiksmingumą. Šių metodų derinimas padeda kurti unikalias žemės ūkio, gyvulininkystės ir maisto sistemas, atsparias klimato kaitai bei pasaulinės rinkos svyravimams.  

Tvarumo kontekste vis didesnę reikšmę įgauna žiedinės ekonomikos principai. Pasėlių likučių, maisto pramonės šalutinių produktų ir (ar) alternatyvių žaliavų panaudojimas pašarams, kompostui ar atsinaujinančiai energijai gali gerokai padidinti sistemos efektyvumą. Šios strategijos ne tik sumažina poveikį aplinkai, bet ir sukuria papildomą ekonominę vertę žemės ūkio verslams.

Efektyviai pažangai šioje srityje būtinas glaudus suinteresuotųjų šalių – gamintojų, tyrėjų, politikos formuotojų, pedagogų ir vartotojų – bendradarbiavimas. Švietimo ir informavimo iniciatyvos atlieka esminį vaidmenį mažinant žinių spragas ir skatinant tikslesnį žemės ūkio technologijų, pradedant biotechnologijomis ir genomika, baigiant tvariu gyvulininkystės valdymu, supratimą.

Tvarumas apima ne tik aplinkosaugą, bet ir ekonominę bei socialinę lygybę. Sąžiningų rinkos sąlygų užtikrinimas, smulkiųjų ūkininkų rėmimas ir kokybiško bei saugaus maisto pasiekiamumo vartotojams užtikrinimas yra esminiai dalykai siekiant subalansuotos ir įtraukios žemės ūkio sistemos.

Galutinis tikslas – patenkinti visuomenės būtinuosius poreikius, užtikrinant pakankamą kiekį kokybiško maisto, atitinkančio šiuolaikinių vartotojų lūkesčius, nepakenkiant aplinkosauginiam vientisumui, ekonominiam gyvybingumui ir socialiniam teisingumui. Konferencijoje vykusiose diskusijose buvo dar kartą patvirtinta, kad bendradarbiavimas, švietimas ir atsakingos inovacijos yra būtini formuojant tvarų gyvulininkystės sektorių ir kuriant ateities maisto sistemas.

Parengė akad. prof. dr. Elena Bartkienė
M. Verikaitės nuotr.