• LIT
  • Naujienos
Atgal

Naujienos

Dirvožemio naudojimo tvarumas ir sveikatingumas – aktualumo neprarandanti tema

2025 10 16

Spalio 13 d. Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) įvyko tarptautinė konferencija „Dirvožemio valdymas tvariai ateičiai: dirvožemio svarba tvarioje žemdirbystėje ir sveiko maisto gamyboje“, skirta Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Žemės ūkio instituto Vėžaičių filialo 90-mečiui paminėti.

Konferenciją atidarė LMA viceprezidentas akad. Zenonas Dabkevičius. Jis pasveikino Vėžaičių filialo vadovę ir darbuotojus garbingo jubiliejaus proga, palinkėdamas ir toliau tęsti mokslinius tyrimus, svarbius Lietuvos žemės ūkiui ir konkurencingam aukšto lygio mokslui. Taip pat pabrėžė, kad dirvožemis yra nepakeičiamas vystant tvarią žemdirbystę ir siekiant gaminti sveiką maistą, todėl žemdirbystės instituto filialuose atliekami daugiamečiai eksperimentai turi neįkainojamą vertę. Sveikinimus nuo administracijos perdavė ir LAMMC direktoriaus pavaduotojas dr. Antanas Ronis.

Konferencijos plenarinėje sesijoje pranešimus aktualiomis temomis skaitė kviestiniai svečiai iš Latvijos, Lenkijos ir Vokietijos. Prof. dr. Juris Burlakovas (Juris Burlakovs, Rygos technikos universitetas / Riga Technical University, Latvija), kalbėdamas apie užterštų dirvožemių remediacijos būdus, pabrėžė dirvožemių taršos nenuspėjamumą šiais laikais bei kylančias problemas, su kuriomis susiduriama nustatant taršos pobūdį ir vykdant valymo darbus. Prof. habil. inž. dr. Božena Smrečak (Bożena Smreczak, Tręšimo ir dirvožemio mokslo institutas / Instytut Upraw Nawożenia i Gleboznawstwa, Lenkija) pristatė klimato kaitos keliamus iššūkius Lenkijos žemdirbiams, kurių ūkiuose vyrauja lengvos granuliometrinės sudėties, rūgštūs ir mažo humusingumo dirvožemiai. Kaip vienas galimų sprendimų paminėta gamtos atkūrimo programa, taip pat atkreiptas dėmesys į darbo jėgos trūkumą tokioms programoms vykdyti. Svečiai iš Vokietijos dr. Nora Honsdorf (Tiuneno ekologinio ūkininkavimo institutas / Thünen Institute of Organic Farming, Vokietija) ir dr. Feliksas Zaidelis (Felix Seidel, Klimato požiūriu tvarios žemdirbystės institutas / Thünen Institute of Climate-Smart Agriculture, Vokietija) savo pranešimuose aptarė agromiškininkystės ir aktyviosios anglies naudojimą, siekiant didinti organinės anglies kaupimą ir išlaikyti dirvožemio drėgmę. Taip pat atkreiptas dėmesys į šių būdų taikymo ekonominius apribojimus.

Antroje konferencijos dalyje pranešimus skaitė Lietuvoje dirbantys mokslininkai, atliekantys aktualius tyrimus, padedančius išsaugoti dirvožemio kokybę ir sveikatą. Prof. dr. Jonas Volungevičius (Vilniaus universitetas (VU), Lietuvos dirvožemininkų draugijos pirmininkas) pristatė gamtinio karkaso koncepcijos taikymo svarbą tvariai žemėnaudos struktūrai užtikrinti. Dr. Karolina Barčauskaitė (LAMMC) atkreipė dėmesį į nuotekų dumblo naudojimą dirvožemyje ir iš to kylančios mikroplastiko taršos problemą. Dr. Mykola Kočieru (Mykola Kochiieru, VU, LAMMC) pristatė greitesnį dirvožemio tankio nustatymo metodą, kuris turėtų sumažinti darbui ir laikui imlių laboratorinių tyrimų apimtį bei didinti dirvožemio ištirtumą. Dr. Ieva Misiūnė (VU) atkreipė dėmesį į galimybes derinti tvarios žemdirbystės tikslus ir visuomenės požiūrį į žemės ūkio kenkėjų kontrolę. Dokt. Armanas Šamšitovas (Arman Shamshitov, LAMMC) pristatė javų šiaudų įterpimo būdų ir įvairių žemdirbystės sistemų poveikį dirvožemio savybėms, sveikatai, derlingumui ir mikroorganizmų įvairovei. Ignasijus Viljonas Fornesas (Ignacio Villalon Fornes, Kauno technologijos universitetas) diskutavo apie sunkiai sprendžiamą problemą – fosfogipso žaliavos panaudojimą dirvožemiui gerinti, o dr. Dovilė Čiuldienė (LAMMC) pristatė tyrimus, susijusius su žemės ūkyje naudojamų durpžemių išskiriamo CO2 valdymu, atkreipdama dėmesį, kad Lietuvoje taikoma šiltnamio dujų emisijos vertinimo norma nėra pritaikyta vietinėms sąlygoms, o atlikti tyrimai neįrodo, kad nusausintų durpžemių drėgmės režimo atkūrimas, kai vandens lygis nėra labai aukštas, sumažina išsiskiriančių dujų kiekį. Pranešimų sesiją baigė LAMMC Žemės ūkio instituto Vėžaičių filialo vadovė dr. Danutė Karčiauskienė, įdomiai pristačiusi filialo raidos ir veiklos istoriją bei aktualumo neprarandančius daugiamečius bandymus mažai derlinguose, rūgščiuose Lietuvos priemolio dirvožemiuose.

Dr. Ieva Baužienė, Lietuvos dirvožemininkų draugija, Gamtos tyrimų centras
Virginijos Valuckienės nuotraukos

GALERIJA