Naujienos

Neatsakyti visatos ir gyvybės klausimai: knygos sutiktuvės ir mokslinės įžvalgos

2025 10 16

Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) vyko akademiko Algirdo Vaclovo Valiulio knygos „Neatsakyti Visatos ir gyvybės raidos klausimai“ sutiktuvės. Tai trisdešimt trečioji LMA iniciatyva leidžiamos mokslo populiarinimo serijos „Mokslas visiems“ knyga. Renginį vedė akad. Gintautas Dzemyda. Diskusijoje dalyvavo akademikai Olga Kurasova ir Gintautas Žintelis. Muzikine programa susirinkusiuosius pasveikino Lietuvos muzikos ir teatro akademijos prof. Vladimiro Prudnikovo klasės studentė Elzė Liškauskaitė, koncertmeisterė prof. Nijolė Ralytė.

 

E. Liškauskaitė, prof. N. Ralytė ir akad. A. V. Valiulis.

Knygos autorius gausiai skaidrėmis iliustruotame pranešime ypač pabrėžė: „Visata yra senesnė, nei galime įsivaizduoti, didesnė, nei galime suvokti, o mūsų egzistavimas yra menkas ir greitai pamirštamas Visatos erdvės platybėse.“ Pasitelkęs dirbtinį intelektą autorius pabandė išsiaiškinti, kokie klausimai žmones labiausiai domina. Dažniausiai buvo minimi apie 10–12 žmoniją jaudinančių klausimų: kaip atsirado mūsų Visata; kas ar kaip lėmė jos egzistavimą; ar Visata kada nors nustos egzistavusi; ar ji yra begalinė; kas yra juodosios bedugnės viduje; kiek Visatoje yra matmenų ir kaip jie veikia; kodėl mes egzistuojame; kodėl apskritai yra gyvybė ir ar yra kitų nežemiškos kilmės gyvybės formų; ar jos gali būti protingos; ar esame Žemės evoliucijos pabaigoje, ar tik viduryje? Tarp neatsakytų klausimų yra ir toks: kodėl žmones taip traukia fantastikos pasaulis? Nors jau knygos pavadinimas sufleruoja, kad galutinių atsakymų nėra, akademikas savo knygoje pateikia XXI a. hipotezes ir teorijas, leidžiančias bent priartėti prie šių paslapčių.

 

Akad. A. V. artimieji.

Toliau pateikiame akademiko V. V. Valiulio mintis apie knygą:

Šio susitikimo dalyviams, ko gero, kils dar viena mintis – apie ką galima kalbėti, jei jau pats knygos pavadinimas sako, kad atsakymų į keliamus klausimus mokslas dar neturi?

Taip, galutinių atsakymų į keliamus klausimus kol kas nėra, tačiau daugeliui gali būti smalsu, ką mokslas jau žino, kokias kuria naujas tyrimų priemones, kokiomis kryptimis ieškoma atsakymų į „neatsakytus“ klausimus ir ko dar tikrai nežinome, o gal ir niekada nesužinosime.

Didžiojo sprogimo teorija dabartinio mokslo požiūriu nusako mūsų Visatos atsiradimo momentą. Kas sprogo ir kas sukėlė šį sprogimą – vis dar paslaptis.Dalies mokslininkų požiūriu, iki šio įvykio erdvė ir laikas neegzistavo. Sunku suvokti, kaip Visata galėjo susikurti iš nieko. Šiuo metu drąsiai galima teigti tik tiek, kad fizika iki šiol nerado patvirtintų atvejų, kai kas nors atsirastų iš nieko.

Tamsiosios energijos atradimas 1998 m. buvo išties šokiruojantis. Iki tol manyta, kad po Didžiojo sprogimo, sukūrusio Visatą, jos plėtimasis, veikiant gravitacijos jėgai, sulėtės, tačiau mokslininkų stebėjimai parodė, kad jis iš tikrųjų pagreitėjo. Jie neįsivaizdavo, kokia jėga tai varo, todėl šį reiškinį pavadino jų nežinojimą atspindinčiu terminu – tamsioji energija. Nors iki šiol nežinome, kas iš tiesų yra tamsioji energija, ji laikoma viena didžiausių mokslo paslapčių. Vis dėlto, matuodami skirtinguose Visatos taškuose esančių galaktikų pagreitį, astronomai gali ją išmatuoti ir stebėti, ar ji kinta.

Nepaisant tikėjimo, kad gyvybę Žemėje per kelias dienas sukūrė Dievas, mokslininkai visame pasaulyje toliau mėgina suprasti gyvybės atsiradimo paslaptį. Mintis, kad gyvybė galėjo palaipsniui išsivystyti iš negyvosios medžiagos, atsirado tik XX a. viduryje. Tuomet buvo svarstoma, kad  pirminė gyvybės kibirkštis galėjo prasidėti „šiltame mažame tvenkinyje, su visokiais amoniako ir fosforo druskomis, šviesa, šiluma, elektra ir kt.“  Fizikams išsiaiškinus medžiagos struktūrą atominiu lygmeniu, atrodė, kad netrukus bus išspręstas ir gyvybės kilmės klausimas. Tuomet manyta, jog gyvi organizmai tėra ne kas kita, kaip sudėtingos mašinos su mikroskopinėmis dalimis, kurias galima ištirti eksperimentinės fizikos metodais.

Nors apytiksliai žinome, kada Žemėje atsirado pirmoji gyvybė, jos kilmė visdar lieka paslaptimi. Nė viena iki šiol svarstoma hipotezė nėra visiškai įtikinama. Kas yra gyvybė, vis dar yra gluminanti paslaptis ir nepaisant gausybės tyrimų, gyvybė tebėra nepagaunamas ir neapčiuopiamas reiškinys.

Neatsakytas lieka ir klausimas apie gyvybę už Žemės ribų. Nežemiškos gyvybės egzistavimas kol kas tėra hipotezė – nėra rasta jokių pripažintų įrodymų. Tačiau tikėjimas, kad nesame vieni Visatoje ir kad gyvybė egzistuoja ir kitur, išlieka gilus, nepaisant mūsų nevaisingų pastangų užmegzti su ja ryšį.

Koks gi žmogaus egzistavimo tikslas?Visos gyvybės formos turi bent vieną esminį tikslą – išlikti. Gyvenimo tikslas yra gyventi ir leisti gyventi kitiems. Kiekvieno žmogaus gyvenimo tikslas priklauso nuo jo individualių įsitikinimų, vertybių ir asmeninės patirties. Likimas apibrėžia įvykius kaip „neišvengiamus“, o tai pagrįsta įsitikinimu, kad Visatoje yra fiksuota natūrali tvarka. Tačiau mokslas kol kas neranda įrodymų, kad egzistuoja jėgos, apibrėžiančios likimą. Manoma, kad Visata, o kartu ir žmonija, kada nors baigs savo egzistenciją. Tada ir klausimo, koks egzistencijos tikslas, tiesiog nebeliks.

O kas yra sąmonė ir kas ją sukelia?Sąmonės išaiškinimas turbūt yra vienas sunkiausių mokslo sprendžiamų klausimų per visą žmonijos istoriją. Nors mokslininkai daugelį metų mėgina suprasti, kas yra protas ir kaip jis veikia, kol kas vienareikšmių atsakymų vis dar nėra – arba jie dar labai neišsamūs. Kaip tokios skirtingos sistemos kaip protas ir sąmonė gali sąveikauti tarpusavyje, kokie yra jų sąveikos principai ir dėsniai, kaip sąmoningos mintys bei jausmai gali atsirasti iš pilkosios masės, vadinamos smegenimis, kurioje vyksta vien elektrocheminiai procesai? Mokslininkai sutaria, kad sąmonė yra būsena, kai žmogus suvokia aplinką, savo mintis, jausmus ir patirtį, tačiau tiksli sąmonės prigimtis, kilmė ir mechanizmai tebėra diskusijų ir tyrimų objektas.

Dar vienas neatsakytas klausimas– kuo skiriasi gyvūnų sąmonė nuo žmogaus sąmonės. Mes neturime tiesioginės prieigos prie subjektyvios gyvūnų patirties. Maistui, moksliniams tyrimams ir kitiems žmogaus tikslams kasmet paskerdžiama daug milijardų gyvūnų. Jei gyvūnai iš tikrųjų patiria panašius jausmus kaip žmonės, daugelio šių gyvūnų gyvenimo sąlygos prilygsta žiaurumui. Argumentai, kad nežmoginiai gyvūnai nėra sąmoningi, iš esmės yra atsiprašymas už žiaurų elgesį su gyvūnais.

Baigdamas pristatymą, akademikas V. V. Valiulis iškėlė retorinį klausimą: kodėl Technikos skyriaus atstovai imasi nagrinėti šiuos, dar neatsakytus klausimus? Gal juos turėtų tirti filosofai ar humanitarai, nes techniškieji specialistai tekstus dažnai pripildo skaičiais, kurių dauguma skaitytojų nepastebi arba neįsimena. Taip galvojantys, be abejo, yra teisūs, tačiau erdvės įvairiems požiūriams ar samprotavimams yra be galo daug – tereikia į ją įžengti.

Jis priminė ir apie Visatos didybės perspektyvą: „Po daugybės milijardų metų mūsų Visatos pėdsakai išnyks, nes dėl entropijos vyksmo visi barionai vėl virs kokia nors energijos forma ir gyvybės apkritai neliks. Tačiau guosti turėtų tai, kad taip atsitiks tik po daugybės milijardų metų.“

Parengė LMA Technikos mokslų skyriaus vyriaus. koordinatorė Valerija Paškauskienė ir akad. Algirdas Vaclovas Valiulis
Virginijos Valuckienės nuotraukos

GALERIJA