Naujienos

Rinkiminis Lietuvos mokslų akademijos narių visuotinis susirinkimas

2025 10 29

Spalio 28 d. įvyko rinkiminis Lietuvos mokslų akademijos (LMA) narių visuotinis susirinkimas. Jo pradžioje LMA prezidentas akad. Jūras Banys pasveikino Viktoriją Daujotytę jubiliejaus proga. Tada perdavė Ukrainos mokslų akademijos prašymą nupirkti jiems šakotuvą-skirstytuvą.

Susirinkimui toliau pirmininkavo akad. Gintautas Tamulaitis. Jis priminė susirinkusiesiems, kad prezidento rinkimuose dalyvauja ir tikrieji nariai, ir emeritai. Jų iš viso yra 181. Tačiau susirinkime dalyvauja 144. Jeigu net per trečią balsavimo turą kandidatas nesurinks 91 balso, rinkimai bus organizuojami iš naujo. Buvo sudaryta balsų skaičiavimo komisija. Jos nariais tapo akademikai Alvydas Jokubaitis, Ramūnas Garunkštis, Vytautas Basys, Giedrė Samuolienė ir Olga Kurasova.

Susirinkimo pirmininkas pakvietė kandidatus į LMA prezidentus – akademikus Gintautą Dzemydą, Vytautą Nekrošių ir Artūrą Žukauską – pristatyti savo veiklos programas.

Gintautas Dzemyda pabrėžė, kad valstybė turi lūkesčių ir LMA turi juos pateisinti. Jo teigimu, labai svarbi yra mokslo sričių darna – tarpdiscipliniškumas. Akademijos vadovybei reikia rūpintis LMA bendruomene: bendrauti su akademikais, deramai pagerbti Lietuvai nusipelniusius mokslininkus ir finansiškai juos remti. Be to, kandidato manymu, akademikai turi aktyviai dalyvauti švietimo ir mokslo pertvarkos procesuose, atlikti ekspertizes, į kurias turėtų investuoti valstybė. Prezidento pareiga – pritraukti papildomą finansavimą. Jis siūlo organizuoti reguliarius LMA narių susitikimus su Vyriausybės, Seimo nariais, užmegzti glaudžius ryšius su Lietuvos universitetais, būti nepakeičiamais universitetų sąjungininkais. G. Dzemydai labai norėtųsi stiprinti bendradarbiavimą su regionais, skatinti akademikus lankytis mokyklose, populiarinti mokslo pasiekimus, kuo geriau pasiekti plačią visuomenę. Tarptautinio bendradarbiavimo plotmėje būtina aktyvinti dvišalius mainus, skatinti LMA užsienio narių vizitus į Lietuvą, plėtoti ryšius su užsienio lietuvių mokslu. Taip pat reikia stiprinti ir LMA kolektyvą, sudaryti sąlygas jiems kelti kvalifikaciją. LMA Vrublevskių biblioteka gali tapti svarbiu įrankiu LMA prestižui visuomenėje didinti. LMA ateities vizija – aktyviai dalyvaujanti šalies gyvenime organizacija. Atsakydamas į klausimą, kaip sustiprinti LMA vaidmenį, formuojant mokslo politiką Lietuvoje, G. Dzemyda pažymėjo, kad situaciją pagerintų tai, jeigu kai kurie akademikai taptų ministrų patarėjais.

Po to savo veiklos principus pristatė akad. Vytautas Nekrošius. Pradėdamas kalbą jis replikavo prieš tai kalbėjusiam kandidatui, teigdamas, kad jis neskatintų akademikų siekti politikų patarėjų statuso. Tapus patarėju prarandama dalis nepriklausomybės. LMA, pasak jo, privalo išlaikyti nepriklausomą poziciją. Kandidatas pabrėžė savo devizą: „Už Jus – kaip už save“. V. Nekrošius teigė, kad kandidatuoti jį paskatino įvairių skyrių akademikų palaikymas. Jis ketina dirbti be revoliucijų, tariantis su kolegomis. Nors dėl to procesas užtrunka, rezultatai būna geresni. Jis pripažino, kad sustiprėjo LMA skyriai. Jų veiklą ir toliau būtina stiprinti. Jokie viešieji ryšiai nepadės, jeigu nebus veiklos. Jeigu LMA reaguos į aktualiausias problemas, stiprės ir ryšiai. Reikia suburti darbo grupes, kurios reaguotų, rengdamos visuomenei akademijos poziciją. Be to, kandidatui norėtųsi daugiau moterų akademijoje. Kalbėdamas apie tarptautinių ryšių perspektyvas, jis sakė, kad visų pirma reikia bendrauti su Vakarų kultūros, demokratijos vertybes pripažįstančiomis akademijomis. LMA turi jungti visų universitetų ir mokslo institutų geriausius žmones. V. Nekrošiaus manymu, LMA Jaunoji akademija – labiausiai pavykęs projektas. Šį tiltą tarp kartų reikia ir toliau stiprinti. Norint sustiprinti ryšį su regionais, reikėtų dar vieno viceprezidento, kuris būtų už tai atsakingas. Taip pat steigti emeritų klubą, įtraukti juos į kasdienę LMA veiklą. Kandidatas reziumavo, kad vienas svarbiausių tikslų – akademijos ir akademikų interesų apsauga.

Trečiasis kandidatas akad. Artūras Žukauskas kalbą pradėjo nuo to, kad LMA turi siekti sėkmės. Ji gali turėti didesnę įtaką visuomenėje. Turime esminį išteklių – išmintį. Gebėjimą giliai suprasti, panaudoti, valdyti mokslo žinias. To dabar Lietuvoje trūksta visose srityse. Pasako jo, turime būti aktyvesni. Tam reikia susikurti sėkmingos organizacijos viziją. Visuomenė turi matyti, ką akademikai veikia. Antra, trūksta komunikacijos strategijos. Be jos nevyksta jokie pokyčiai. Kita svarbi sritis yra mokslo populiarinimas. Šioje srityje būtina turėti aiškią strategiją, nusistatyti tikslines grupes. A. Žukauskas pabrėžė, kad šiandien itin svarbu stiprinti mokslo įtaką valstybėje, nes nuo to priklauso ir ekonomikos pažanga.

Po šių kandidatų prisistatymų diskusiją pradėjo akad. Benediktas Juodka. Jis priminė susirinkusiesiems, kad jau beveik 40 metų yra šios institucijos narys, turintis ilgiausią narystės stažą. Jis pabrėžė, kad Lietuvoje nėra kitos institucijos, kurioje būtų tokia protingų, išsilavinusių žmonių koncentracija  – nebent Seime. Visi trys pretendentai turi didelį administracinio darbo patyrimą ir yra tinkami būti prezidentais. Tačiau, svarstydamas, už ką pats balsuotų, jis atkreipė dėmesį, kad nuo 1946 m. LMA vadovavo tik šeši prezidentai. Ir visi jie buvo arba fizikai, arba chemikai ir biochemikai. Tad gal vertėtų atiduoti pagarbą ir humanitariniams bei socialiniams mokslams?

Akad. V. Daujotytė padėkojo kadenciją baigiantiems prezidentui ir viceprezidentui. Jos manymu, tai buvo teisingas vadovavimas, be revoliucijų. Ji taip pat atliko savianalizės įžvalgas. Ją įtikino kandidato į LMA prezidentus V. Nekrošiaus mokslinė sritis. Pasak akademikės, svarbu, kad jis yra senosios romėnų teisės specialistas. Jo pamatai susieti su seniausia ir Europai labai svarbia teisės sistema (in propria persona: asmeniškai, savo rizika). „Todėl akademija gali tikėtis tokio rūpinimosi ja, kaip kandidatas rūpinasi savo gausia šeima, kas savaitę parvilkdamas mamutą“, – reziumavo V. Daujotytė.

Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkui akad. Ramūnui Garunkščiui paskelbus pirmojo balsavimo rezultatus paaiškėjo, kad į antrąjį turą pateko G. Dzemyda ir V. Nekrošius. Šiame ture daugiausia balsų surinko akad. V. Nekrošius. Jis ir tapo naujuoju LMA prezidentu. Trumpoje sveikinimo kalboje V. Nekrošius padėkojo visiems LMA nariams už pasitikėjimą ir pažymėjo, kad stengsis jo neprarasti, dar labiau sustiprinti.

Išrinktasis LMA prezidentas šias pareigas ketverius metus eis nuo 2026 metų vasario.

Parengė dr. Rolandas Maskoliūnas, vyriaus. specialistas ryšiams su visuomene
Virginijos Valuckienės nuotraukos

GALERIJA