Naujienos

Akademikės dr. Dalios Klajumienės monografijos sutiktuvės

2025 11 04

Spalio 23 d. Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) buvo pristatyta menotyrininkės, dailės paveldo ekspertės, akademikės dr. Dalios Klajumienės monografija-žinynas „Vietiniai ir įvežtiniai XIX–XX a. 7 deš. kokliai Lietuvoje: gamintojai ir produkcijos ženklinimas“, kurią neseniai išleido Vilniaus dailės akademijos leidykla. Renginį organizavo LMA Humanitarinių ir socialinių mokslų skyrius bei Vilniaus dailės akademijos leidykla.

Sutiktuves žaismingai lietuvių liaudies mįsle „Žiemą – brolis, vasarą – molis“ (atsakymas – krosnis) pradėjęs renginio vedėjas, knygotyros specialistas, Mažosios Lietuvos lietuvių kultūros istorijos žinovas akad. Domas Kaunas kalbėjo apie Lietuvos koklių krosnis, priminė Mažosios Lietuvos benkį (iš molio sumūrytą suolelį palei krosnį). Stebėjosi akademikės atliktu milžinišku darbu ir klausė, kaip gimė sumanymas.

 

Akad. Dalia Klajumienė.

Knygos autorė akad. D. Klajumienė trumpai papasakojo, kaip pradžioje buvo užsibrėžta sudaryti ir paskelbti išaiškintų vietinių bei įvežtinių koklių gamintojų ženklų žinyną, o vėliau ši idėja išsiplėtojo iki įvairiapusio tarpdalykinio tyrimo, sugulusio į dviejų dalių monografiją ir žinyną. Monografijoje aptarta XIX–XX a. 7 deš. koklių gamybos Lietuvoje istorija, pristatyta koklininkystės raida šiaurinėje Rytų Prūsijoje ir Klaipėdos krašte, koklių importo į Lietuvą tendencijos, koklių ženklinimo reglamentavimo tvarka bei tos tvarkos atspindžiai išlikusioje produkcijoje.

 

Antrąją knygos dalį sudaro išsamus vietinių ir įvežtinių koklių gamintojų ženklų žinynas, kuriame skelbiamos 233 biogramos apie Lietuvos gamintojus, 695 – apie šiaurės Rytų Prūsijos, 105 – Klaipėdos krašto ir 57 – apie įvežtinių koklių gamintojus. Nepavyko identifikuoti vos 20 gamintojų ženklų. Akademikė pasidžiaugė, kad pastarasis (neidentifikuotų) gamintojų biogramų skaičius po truputį mažėja, nes šios temos tyrimai yra tęsiami ir palaipsniui pavyksta nustatyti ženklų autorystę. 2027 m. pabaigoje planuojama šį žinyną paskelbti internete.

 

Akademikai Domas Kaunas ir Dalia Klajumienė

Akad. D. Kaunas ypač pažymėjo knygoje publikuotų biogramų privalumus, kurios, jo nuomone, bus labai naudingos ir kitų sričių tyrėjams. Atskirai aptarė koklių žymėjime naudotus spaudus ir anspaudus, pabrėždamas, kad Lietuvoje nėra tokios temos knygų. Akademikas atkreipė dėmesį ir į šios knygos leidybos kultūrą: geras popierius, estetinė viršelio ornamentika, įskaitomi iliustracijų pavadinimai. Išskyrė iliustracijų kokybę, ypač kelių jų pateikimo būdą –leporello. Žodis leporello kilęs iš italų kalbos ir reiškia knygą ar albumą, kurio puslapiai sulankstyti akordeono principu – tokį formatą dažnai naudojo Azijos tautos (ypač Japonijoje, Kinijoje ir Korėjoje) savo senovinėms knygoms, ritiniams ar meno albumams. Akademikas parodė ir pakomentavo iš Valdovų rūmų atsineštą koklio pavyzdį.

Pabaigoje akad. D. Klajumienė dėkojo Vilniaus dailės akademijos leidyklai, kuri su autore dalijosi leidybos rūpesčiais. Nuoširdų ačiū tarė dizainerei Rasai Janulevičiūtei ir redaktorei Daliai Žalienei.

Knygos rengimą ir leidimą rėmė Lietuvos mokslo taryba.

Akad. D. Klajumienės straipsnį „Kodėl svarbu tyrinėti  XIX a.–XX a. pirmosios pusės koklinių krosnių gamintojų produkcijos ženklinimą?“, skelbtą lma.lt tinklalapyje 2023 m., skaitykite 
https://www.lma.lt/uploads/Pranesimai%20naujienoms/Akademik%C4%97s%20Dalios%20Klajumien%C4%97s%20straipsnis%20vie%C5%A1inti_01.pdf 

Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus informacija
Virginijos Valuckienės nuotraukos

GALERIJA