Naujienos

Reformacijos dienos minėjimas Lietuvos mokslų akademijoje: Kėdainių šviesiosios gimnazijos 400 metų sukaktis

2025 11 10

Lapkričio 3 d. Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugija kartu su Lietuvos mokslų akademijos (LMA) „Mokslininkų rūmų“ bei Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriais  organizavo renginį, skirtą Reformacijos dienai.

Šiemet Reformacijos diena paminėta įdomia diskusija apie evangelikų mokyklas ir švietimą Lietuvoje, kuri vyko LMA Mažojoje konferencijų salėje. Diskusijoje dalyvavo akad. prof. dr. Dainora Pociūtė, prof. dr. Aivas Ragauskas, doc. dr. Deimantas Karvelis. Renginys prasidėjo muzikiniu akordu – Reformacijos himnu „Tvirčiausia apsaugos pilis“, kurį iškilmingai sugiedojo Vilniaus ev. reformatų ansamblis „Giesmė“, vadovaujamas dr. Austės Nakienės. Susirinkusiuosius dar viena muzikine dovana pasveikino smuikininkas Liudvikas Lahayne. Renginyje taip pat dalyvavo Kėdainių šviesiosios gimnazijos, šiemet švenčiančios 400 metų jubiliejų, bei Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijos atstovai.

 

Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugijos pirmininkas Donatas Balčiauskas.

„Susirinkome paminėti Reformacijos sąjūdį Europoje, prasidėjusį prieš 508 metus – 1517 m. spalio 31 d. ant Vitenbergo bažnyčios durų vienuolis Martynas Liuteris prikalė savo 95 tezes. Taip prasidėjo Reformacijos idėjų skleidimas, kurios netrukus pasiekė ir Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Džiugu, kad Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugijos pastangomis Lietuvos Respublikos Seimas 2018 m. birželio 30 d. priėmė nutarimą  spalio 31-ąją – Reformacijos dieną – įrašyti į Lietuvos valstybės atmintinų dienų sąrašą. Taip ši diena tapo švenčiama ir minima ne tik bažnyčiose, bet ir pasaulietiniame gyvenime“,  – susirinkusiuosius pasveikino Draugijos pirmininkas Donatas Balčiauskas. Jis padėkojo LMA vadovybei ir skyriui „Mokslininkų rūmai“ už bendradarbiavimą ir galimybę jau 17-ąjį kartą šiuose rūmuose surengti šventę.

Draugijos padėka Vilniaus M. Mažvydo progimnazijos atstovams.

Po iškilmingo vakaro atidarymo Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugijos pirmininko pavaduotoja doc. dr. Ina Dagytė-Mituzienė pasveikino renginyje dalyvavusius Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijos atstovus ir mokinius bei įteikė draugijos padėkas progimnazijos direktoriaus pavaduotojai Vilmai Junevičienei ir Vilniaus Žirmūnų gimnazijos pučiamųjų orkestro „Septima“ vadovams Andriui Korablikovui ir Vytautui Skripkauskui – pastarąją padėką atsiėmė  klarnetininkas A. Zimnickas. Padėkose išreikštas dėkingumas kolektyvams ir administracijai už indėlį rengiant Spaudos paradą Reformatų sode ir jame dalyvaujant, taip pat už Atminties jurginų, akrostichų tęstinumo ir muzikos popietę Liuteronų sode.

D. Balčiauskas ir akad. D. Pociūtė.

Mokslininkų diskusiją moderavo akad. prof. dr. D. Pociūtė. „XVII a. daugiakonfesinis Vilnius, ne tik kaimynai ir bičiuliai, bet ir riaušės, kuriose dalyvavo ir įvairių konfesijų gimnazistai (XVII a. Vilniuje dar vadinti „pauperibusais“). Vilniuje gimė pirmosios evangelikų mokyklos, tačiau

XVII a. katalikiškos valstybės valdovo mieste jos neturėjo sąlygų plėtotis. Vis dėlto 1625 m. buvo įsteigtos dvi istorinį vaidmenį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės evangelikų švietime suvaidinusios aukščiausio lygio gimnazijos – Kėdainiuose ir Slucke. Pastarąją dar XX a. pradžioje baigė ir Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugijos pirmininko Donato Balčiausko senelis“, – pasakojo D. Pociūtė. Ji pabrėžė, kokia svarbi ir plati yra nagrinėjama tema, pasiūlė diskusijos dalyviams pirmiausia žvilgtelėti į Reformacijos ištakas ir jos asmenybes. 

Doc. dr. D. Karvelis atkreipė dėmesį, kad „jau 1517 metais Martynas Liuteris savo tezėse paskelbė, jog krikščionis reikia mokyti. Martynas Mažvydas savo raštuose žodį mokslas pavartojo net 35 kartus. Ankstyvojoje protestantiškoje kultūroje M. Liuteris yra teologijos tėvas. O edukacijos tėvas liuteronizme yra Pilypas Melanchtonas, vadintas ir Vokietijos mokytoju. P. Melanchtoną galime laikyti pagrindine figūra, įkvėpusia ir visos protestantiškos Europos mokytojus.“ D. Karvelis pažymėjo ir tai, kad į Kristų mokiniai kreipdavosi „Mokytojau“. „Renesanso epochos humanistai įvedė visiškai naują požiūrį į švietimo sistemą – į mokyklos, švietimo paskirtį to meto visuomenėje. Didieji reformatoriai  – Jonas Kalvinas, Ulrichas Cvinglis ir kiti – teigė, kad suaugusiam krikščioniui labai svarbu šviestis tiek dvasiškai, tiek intelektualiai.“

D. Karvelis išsamiai paaiškino, kodėl Reformacija laikoma vienu ryškiausių dvasinių judėjimų krikščionybės istorijoje: „Nes ji pirmoji suvokė vieną naują dalyką – kad tikėjimo neužtenka skleisti. Tikėjimo reikia mokyti. M. Liuterį traukė ne tik bažnytinė reforma, bet ir švietimo reforma to meto visuomenėje. M. Liuteris yra parašęs kelis labai stiprius traktatus apie švietimą. Jo vizijoje išsilavinimas buvo galimybė geriau tarnauti Dievui ir parengti savo artimą, nes išsilavinęs žmogus geriau susidoroja su savo egzistenciniais iššūkiais nei žmogus be išsilavinimo. Štai citata iš Martyno Liuterio 1524 metų  traktato, skirto visų Vokietijos miestų valdžioms apie tai, kodėl reikia steigti krikščioniškas mokyklas: Mano mieli ponai, kasmet mes turime išleisti tokias dideles sumas ginklams, tiltams, keliams, užtvankoms, kad užtikrintume miestų žemiškąją gerovę, tai kodėl gi nepaskirti daug daugiau lėšų vargšui, apleistam jaunimui? Manau, ši M. Liuterio mintis aktuali ir šių dienų kontekste. Didieji reformatoriai, nors gyveno ištisų karų laikais, švietimui teikė prioritetą.  Beje, ir asmeninė Liuterio švietimo patirtis buvo labai svarbi. Štai kaip Reformacijos tėvas kalbėjo apie mokyklą, kurioje mokėsi: Mano mokyklos mokytojai elgėsi su mumis kaip kalėjimo prižiūrėtojai su vagimis. Mokykla priminė pragarą, skaistyklą. Tokioje Europos švietimo sistemoje augo ši iškili istorinė asmenybė. M. Liuteris mokyklą laikė vieta, skirta praturtinti vaiką įvairiomis žiniomis, ir organizacija, gebančia geriausiai išauklėti žmogų krikščioniškų dorybių dvasia. XVI a. pab. Vokietijoje jau buvo įkurta per 100 liuteroniškų mokyklų.“

Diskusijos dalyviai.

Tęsdamas kalbą apie tai, kodėl protestantams taip rūpėjo švietimo sistema, D. Karvelis pabrėžė, kad tai susiję su naujomis Reformacijos idėjomis – suvokta, kad šalia bažnyčios ir šeimos būtina dar viena labai svarbi institucija – mokykla.

Prof. dr. A. Ragauskas dalijosi žiniomis apie Kėdainių šviesiąją gimnaziją, kurios istorija siekia XVII a. pradžią ir yra glaudžiai susijusi su Reformacijos judėjimu Lietuvoje. „Šviesiojoje gimnazijoje buvo ugdomi ne tik Kėdainių, bet visos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės lyderiai. Ir ne bet kokie lyderiai, o evangelikų reformatų! Evangelikai reformatai – protestantiška konfesija, gyvavusi šalia evangelikų liuteronų ir XVII–XVIII a. buvusi absoliučia mažuma. Vis tik ir Slucke, ir Kėdainiuose XVII a. trečiajame dešimtmetyje įkurtos gimnazijos užpildė vidurinio mokslo pakopą ir prisidėjo, kad šita bendruomenė galėtų ugdyti pirmiausia dvasininkus, – pabrėžė A. Ragauskas. – Antra – mokytojus, o trečia – bajorijos lyderius. Tai vyko ir Kėdainių gimnazijoje, ir Slucko, o ši buvo skirta rusėniškoms žemėms, nes tuo metu buvo Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Kalbėdami apie šį istorinį laikotarpį, turėtume galvoti ne apie dabartinės Lietuvos teritoriją, o apie Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę – visas kultūrinis, politinis ir ekonominis gyvenimas vyko būtent toje milžiniškoje didvalstybėje.“

Pasak A. Ragausko, tiek Kėdainių, tiek Slucko gimnazijose mokėsi mokiniai iš įvairių kraštų, o juos ugdė pedagogai, atvykę iš skirtingų Europos šalių. Mokslininkas išreiškė viltį, kad ateityje 400 metų jubiliejų švenčianti Kėdainių šviesioji gimnazija vėl gali tapti tarptautiška: „Gal tos investicijos, puikūs pastatai, čia vykdomos veiklos leis Šviesiajai gimnazijai pasiekti labai aukštą lygį, ir čia vyks ne tik mokymo procesas, bet ir moksliniai tyrimai, kuriuose dalyvaus ir mokytojai, ir mokiniai. Juk Gymnasium Illustre – labai aukšto lygio vidurinio mokslo ugdymo įstaiga. Šis pavadinimas įpareigoja.“

 

Vakaras baigėsi nominalaus Lietuvos reformacijos muziejaus, šiemet švenčiančio trisdešimtmetį, knygų paroda. Tarp 30-ies D. Pociūtės šiai parodai atrinktų leidinių buvo 1713 m. Sirvydo žodynas, XVIII –XX a. pradžios Mažosios Lietuvos leidiniai, XX a. pradžios evangelikų reformatų giesmynai – iš jų 1910 m. Vilniaus bei 1917 m. Petrapilio leidimai, XX a. pirmosios pusės protestantizmo istoriografijos leidiniai ir kitos senosios retos knygos.

Parengė Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugijos valdybos narė Viktorija Liauškaitė  ir LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai“ vadovė A. Daučiūnienė
Virginijos Valuckienės nuotraukos

GALERIJA