Naujienos

Meninė kelionė su žymiu kompozitoriumi Mindaugu Urbaičiu

2025 11 17

Lapkričio 6 d. Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) vyko lietuvių kompozitoriaus, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) profesoriaus Mindaugo Urbaičio kūrybos vakaras. Tai jau 21-asis LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai“ organizuojamo ciklo „Įžymių žmonių portretai“ renginys, skirtas pagerbti Lietuvai nusipelniusius mokslo ir kultūros žmones.

M. Urbaitis – žymus kompozitorius ir pedagogas, pripažinimą pelnęs tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, nuo pat jaunystės aktyviai reiškęsis ne tik kūrybinėje veikloje. 1991–1995 m. jis rengė tarptautinius naujosios muzikos festivalius „Gaida“, o 1991–1996 m. buvo Lietuvos kompozitorių sąjungos pirmininkas.

Pokalbį su kompozitoriumi vedusi muzikologė, LMTA profesorė Rūta Gaidamavičiūtė paminėjo, kad iš pradžių M. Urbaitis buvo žinomas kaip labai radikalus kompozitorius, kurio kūriniams būdingas ypatingas racionalumas, integralumas ir grynumas, o vėliau jo muzikinė kalba tapo mažiau asketiška. Dabar jo kūryba plačiai žinoma ir yra mėgstama ne tik Lietuvoje, bet ir plačiajame pasaulyje. Jo kūriniai skamba teatro ir kino pastatymuose. Paminėtini stambesni baletai „Acid City“ ir „Procesas“, kurie ir dabar rodomi Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT). Labai plačiai žinoma ir jo kamerinė bei vokalinė muzika.

 

Kalba M. Urbaitis.

Kadangi 2025-ieji yra paskelbti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio metais, buvo grįžta prie jo kvarteto „Ramybė“, kuris yra unikalus tuo, kad ne tik galime išgirsti kvartetą, bet jis ir kitų autorių naudojamas kaip kūrybinis impulsas – filmams ar baleto pastatymams. Kompozitorius M. K. Čiurlioniui yra skyręs tris stambius savo kūrinius. Šiemet LNOBT buvo atliktas didelis simfoninis kūrinys „Pater Noster.“ Būtų labai sunku surasti, ko Mindaugas nerašo – jis kuria puikią chorinę ir akademinę muziką, taip pat muziką teatrams, įvairiems kino pastatymams“, – sakė muzikologė.

Pašnekovės kalbinamas kompozitorius papasakojo apie savo kūrybos procesą: kaip gimsta naujos idėjos, kas jį įkvepia parašyti naują kūrinį ar atlikėjų prašymu sukurti jau esamo kūrinio naują versiją. Muzikologė priminė, kad 1988 m. buvo išleista knygelė, kurioje jaunas kompozitorius buvo suformulavęs trumpus kūrybos principus. Paklaustas, ar jų laikosi ir dabar, kompozitorius atsakė, kad tai, ką tada suformulavo, dabar dėsto studentams. „Tie principai galioja ir dabar. Apskritai visas menas ir muzika turi tokį kodą – ar tai būtų romanas, ar filmas. Kol tu nieko nepradėjai, gali įsivaizduoti daugybę variantų, kaip tai gali atrodyti, bet kai jau pradedi, parašai pirmus du tris taktus, kažką suformuluoji – ir viskas: tam tikros taisyklės jau užsikoduoja toje pradžioje – ką gali daryti, kad būtų gerai, ir ko nebegali, nes tai netiks, – aiškino autorius. – Yra dėsniai, kurie veikia kaip bendrieji dėsniai – jų reikia laikytis. Pavyzdžiui, nuo pernai rudens daug dirbu su M. K. Čiurlioniu. Kurdamas kokią nors idėją ir ją realizavęs, aš ją uždarau. O jeigu jos dar neuždariau, vadinasi, aš tuo klausimu dar kažko nepasakiau. Apie Čiurlionį aš dar turiu ką pasakyti, nes bus dar vienas darbas. Visi žinote virtualios realybės filmą „Angelų takais“, jis patinka įvairaus amžiaus žmonėms. Antroji dalis vadinasi „Pasaulio sutvėrimas“. O dabar man pasiūlė šiame virtualios realybės projekte sukurti trečiąją dalį. Tad dar teks padirbėti“, – atviravo kompozitorius.

 

Muzikologė R. Gaidamavičiūtė ir kompozitorius M. Urbaitis.

Renginio programoje buvo numatyta parodyti du videofilmus, sukurtus M. Urbaičio muzikiniams kūriniams. Muzikologė paklausė, ar kiti autoriai jo muzikos netraktuoja visai kitaip, nei jis buvo sumanęs, nes vaizdo kūrinys turįs dviprasmišką efektą: viena vertus, jis lyg ir palengvina žiūrovui ar klausytojui tą kūrinį matyti ir geriau suvokti, kita vertus, suteikia tam tikrą ribotesnį klausymo efektą – girdi, bet jau kitaip nei be vaizdo. „Kiek tai sutaurina kūrinį? Ar yra buvę, kad visiškai nepataikytų į tavo idėją“, – klausė R. Gaidamavičiūtė. „Aš žiūriu ramiai į mano kūrinio panaudojimą. Visi žino, kad rega yra efektyvesnis organas negu klausa. Tą, ką mes matom, daug geriau prisimenam. Tą, ką girdim, šiek tiek mažiau įsimenam. Mielai leidžiu savo kūrinius panaudoti. Aš duodu jiems laisvę, tada atsiranda žymiai daugiau galimybių, ūpo, kūrybinio azarto kurti. Žiūrėkit: kine gali būti bet kokia muzika, net pati aršiausia ar pati avangardiškiausia, kurios daug žmonių negalėtų klausytis, tačiau kine ją puikiausiai „praryja“. Su vaizdu bet ką galima lengviau suvokti ir priimti. Šis vaizdo kūrinys susisieja su kūrinio gimimu. Tai kūrinys „Der Fall Wagner“. Frydricho Nyčės parašytas apie Richardą Vagnerį. Idėja man pasirodė įdomi. Užsakymą gavau iš Tomo Mano festivalio, ir kūrinys pirmą kartą nuskambėjo atliekamas trio: fleita, smuikas ir altas. Vėliau pasipylė užsakymai kitoms versijoms. Jūratė Landsbergytė sumanė, kad tai galėtų būti dvi fleitos ir vargonai – ši versija kūriniui atrodo organiškiausia. Mano studentas Vytautas Oškinis sukūrė vaizdo įrašą prie jūros, pušyne, ten, kur vyko premjera. Dabar jį ir pasižiūrėkime.“

 

Dainuoja E. Radavičiūtė, koncertmeisterė prof. N. Ralytė.

Vėliau aptartas vokalinių kūrinių rinkinys, sukurtas kompozitoriaus, kai jam buvo 17–19 metų. Pirmą kartą šių kūrinių premjeros nuskambėjo 1999 m. „Kūrinys, kurį dabar išgirsite, atspindi mano domėjimąsi kitais muzikos žanrais. Ir roko muzika – tuomet labai žavėjausi artroku – tuo meniniu roku. Sugalvojau parašyti dainą remdamasis Salomėjos Nėries tekstu „Iš vasaros“, kurią atliks jauna dainininkė Eglė Radavičiūtė ir koncertmeisterė Nijolė Ralytė.“

 

„Lacrimosa“

Kitas vaizdo įrašas buvo sukurtas kūriniui „Lacrimosa“, kurį atliko Didžiosios Britanijos jaunimo choras, diriguojamas Maiko Briuerio (Mike Brewer). Šį vaizdo įrašą, skirtą Tuskulėnuose nukankintiems ir žuvusiems pokario kovotojams, sukūrė kompozitoriaus bičiulis, ukrainiečių menininkas Oleksandras Dirdovskis (Oleksandr Dirdovskyi).

Renginio vedėja aptarė dar vieną svarbią M. Urbaičio kūrybos temą – liaudies kūrybą, kuri buvusi labai svarbi kūrėjui. Studijų laikais jis išvaikščiojo visą Lietuvą, rinko liaudies dainas, sukūrė muzikos raudoms. Liaudies muzika įkvėpė pagal Jono Meko tekstą parašyti dainą „Išėjau – žiūriu“, kurią atliko E. Radavičiūtė ir N. Ralytė.

Renginio pabaigoje kompozitorius M. Urbaitis atsakė į žiūrovų klausimus. Jie domėjosi, kaip jis kuria, kaip gimsta naujos idėjos, ką ketina kurti ateityje. Kompozitorius pasakojo, kad mėgsta rašyti kinui, o jo muzika esanti kinematografiška. Šiuo metu jis turintis naują džiaugsmą – dirba profesionaliojo scenos meno apdovanojimų „Auksiniai scenos kryžiai“ komisijoje: klausosi, kaip jauni kolegos kuria muziką teatrui, lankosi spektakliuose, džiaugiasi galėdamas pažinti jaunus aktorius, žavėtis jų darbais.

 

Kompozitoriaus kūryba domisi jaunieji žiūrovai.

2003 m. M. Urbaitis buvo apdovanotas Kultūros ministerijos premija už baletą „Acid City“ (choreografas Kšyštofas Pastoras (Krzysztof Pastor) ir muziką spektakliui „Pradžia. K. Donelaitis. Metai“ (režisierius Eimuntas Nekrošius). 2017 m. jis pelnė Auksinį scenos kryžių už geriausią operos / baleto kūrinį – baletą „Procesas“ pagal Francą Kafką (choreografas Martynas Rimeikis). 2021 m. kartu su Gediminu Jakubka tapo Lietuvos nacionalinio kino apdovanojimų laureatu už muziką dokumentiniam filmui „Animus Animalis (istorija apie žmones, žvėris ir daiktus)“, rež. Aistė Žegulytė, 2018). 2012 m. kompozitorius apdovanotas Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“.

Ypač malonu, kad tokie kūrybingi ir įkvepiantys žmonės dalijasi savo patirtimi ir įžvalgomis tiesiai iš Lietuvos mokslų akademijos scenos.

Parengė LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai“ vadovė Aldona Daučiūnienė
Virginijos Valuckienės nuotraukos

GALERIJA