Naujienos

Konferencija Lietuvos biologijos mokytojams „Sveikatos ir gyvybės mokslų perspektyvos 2025“

2025 11 19

Lapkričio 14 d. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Biologijos, medicinos ir geomokslų skyrius kartu su Lietuvos biologijos mokytojų asociacija (LBMA) organizavo Lietuvos biologijos mokytojams skirtą konferenciją „Sveikatos ir gyvybės mokslų perspektyvos 2025“. Konferencija LMA rengiama jau daugiau kaip penkiolika metų. Jos tikslas ‒ supažindinti mokytojus su naujausiomis biologijos ir medicinos mokslo žiniomis. Dalyvius pasveikino LMA prezidentas akad. Jūras Banys, LMA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus pirmininkas akad. Limas Kupčinskas bei LBMA pirmininkė dr. Asta Navickaitė.

Pranešimus apie naujausias sveikatos ir gyvybės mokslų aktualijas skaitė žinomi Lietuvos mokslininkai.

 

Pranešimą „Lietuvos floros ir faunos rūšių masinis nykimas“ pristatė Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro Floros ir geobotanikos laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas, direktoriaus pavaduotojas mokslui dr. Zigmantas Gudžinskas. Pranešime buvo nagrinėjamos rūšių nykimo priežastys, pasekmės ir svarbiausi veiksmai, kurių būtina imtis siekiant sustabdyti rūšių nykimą Lietuvoje.

 

Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro Cheminės ekologijos ir elgsenos laboratorijos vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Eduardas Budrys pranešime „Rūšių migracija dėl klimato kaitos“ pažymėjo, kad kiekviena rūšis sėkmingai išlieka savo ekologinėje nišoje – ekosistemos išteklių, vartotojų ir sąlygų rodiklių hipererdvės srityje, kurioje ji efektyviau nei konkurentai paverčia išteklius savo populiacijų biomase ir išvengia tapimo vartotojų ištekliais. Vykstant klimato kaitai, abiotinių ekosistemos veiksnių – tokių kaip temperatūra, vandens ciklas ir su juo susijęs maistmedžiagių tiekimas – pokyčiai lemia rūšių ekologinių nišų ribų kitimą vietos geobiomo sukcesinėje sistemoje, o taip pat ir jų arealų pokyčius. Arealų kitimą dėl klimato kaitos reikėtų atskirti nuo paplitimo pokyčių, kuriuos sukelia kiti veiksniai: prisitaikymas prie antropogeninių ekosistemų ir jų išteklių įsisavinimas, svetimkraščių rūšių antropogeninis išplitimas bei nežinomi adaptyvūs genetiniai pokyčiai atskirose populiacijose.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Virškinimo sistemos tyrimų instituto mokslo darbuotoja, Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos pirmininkė dr. Darja Nikitina skaitė pranešimą „Nuo priešų iki sąjungininkų: bakterijų vaidmuo vėžio terapijoje“. Vėžiniai susirgimai, užimantys antrąją vietą tarp dažniausių mirties priežasčių pasaulyje, kasmet nusineša apie septynis milijonus gyvybių ir išlieka vienu didžiausių šiuolaikinės medicinos iššūkių. Viena iš naujai atsiveriančių krypčių – terapinių bakterijų taikymas vėžio gydyme.

Mokslininkai vis geriau supranta, kad žmogaus mikrobiota daro didelę įtaką ne tik sveikatai, bet ir tam, kaip organizmas reaguoja į vėžio gydymą. Kai kurios bakterijos gali skatinti naviko augimą, tačiau kitos – priešingai – padeda jį slopinti. Šiuo metu intensyviai tiriama, kaip genetiškai modifikuotos bakterijos galėtų būti panaudotos kaip „gyvi vaistai“, tiksliai veikiantys naviko vietoje.

 

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto Profilaktinės medicinos katedros profesorė Vilma Kriaučionienė pranešime „Populiaros dietos: jos padeda ar gali pakenkti?“ pristatė populiarias dietas – nuo ketogeninės iki augalinės, kurios vilioja greitais pažadais ir socialinių tinklų sėkmės istorijomis. Keltas klausimas, ar jos iš tiesų veiksmingos ir ar negali tapti pavojingos sveikatai? Pranešime apžvelgti naujausi moksliniai įrodymai apie įvairių dietų poveikį kūno svoriui, širdies ir kraujagyslių ligoms, medžiagų apykaitai bei žarnyno mikrobiotai, aptartos dažniausiai pasitaikančios klaidos. Pabrėžta, kad subalansuota, įrodymais grįsta mityba išlieka tvariausiu keliu į ilgalaikę sveikatą ir gerą savijautą.

 

Vilniaus universiteto profesorė, LR Prezidento patarėja asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros klausimais akad. prof. Sonata Jarmalaitė pranešime „Ilgaamžiškumo paslaptys: genetiko požiūris“ aptarė, kodėl pastarąjį šimtmetį sparčiai ilgėja žmonių gyvenimo trukmė ir kokius pokyčius tai atneša visuomenei. Ji kalbėjo apie biologinius amžėjimo ir ilgaamžiškumo mechanizmus bei aptarė, kaip galima pailginti sveiko gyvenimo trukmę.

 

Pranešimą „Kur prasideda augalo kelionė: apikalinės meristemos magija“ perskaitė Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto Augalų fiziologijos laboratorijos vedėja akad. dr.Giedrė Samuolienė. Augalo gyvybės ciklas prasideda apikalinėje meristemoje – unikaliame audinyje, kuriame glūdi viso augalo augimo, vystymosi ir diferenciacijos potencialas. Ji aptarė apikalinės meristemos funkcinius ypatumus skirtingų gyvavimo strategijų augaluose – vienmečiuose, dvimečiuose ir daugiamečiuose. Pabrėžė, kaip fotoperiodas ir vernalizacija reguliuoja meristemos perėjimą iš vegetatyvinės į generatyvinę būseną. Taip pat pristatė LED apšvietimo technologijų taikymą augimo reguliacijai ir in vitro kultūrų sistemų naudojimą meristeminėms ląstelėms tirti bei regeneracijai skatinti.

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biomokslų instituto mokslo darbuotoja dr. Eglė Žalytė kalbėjo apie vėžio modeliavimą laboratorijoje ir tai, kaip šie modeliai padeda parinkti veiksmingiausią gydymą kiekvienam pacientui.

 

Kiekvienais metais LMA Biologijos medicinos ir geomokslų skyriaus rengiamos konferencijos biologijos mokytojams prisideda prie pedagogų tobulėjimo ir leidžia tikėtis, kad nemažai jų mokinių pasirinks universitetines sveikatos ar gyvybės mokslų studijas.

Parengė LMA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus pirmininkas akad. Limas Kupčinskas ir vyriaus. koordinatorė dr. Jadvyga Olechnovičienė
Virginijos Valuckienės nuotraukos

GALERIJA