Naujienos

Lietuvos mokslų akademijoje paminėtos akademiko Vlado Jurgučio 140-osios gimimo metinės

2025 11 20

Lapkričio 12 d. Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) vyko LMA ir Lietuvos banko renginys, skirtas iškilaus Lietuvos ekonomisto, akademiko, pirmojo Lietuvos banko valdytojo ir ankstyvosios Mokslų akademijos kūrėjo bei vadovo prof. Vlado Jurgučio (1885–1966) 140-osioms gimimo metinėms.

Renginio dalyvius sveikino LMA prezidentas akad. Jūras Banys, LMA Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus pirmininkas (išrinktasis LMA prezidentas) akad. Vytautas Nekrošius ir Lietuvos banko pirmininko patarėjas Rosvaldas Krušna. Visi trys kalbėjusieji pabrėžė, kad akad. Vladas Jurgutis yra iškili, išskirtinė asmenybė Lietuvos pirmosios Nepriklausomybės istorijoje. Stebina jo įvairialypė veikla visuomeniniame gyvenime, politikoje, ekonomikos ir akademinėje srityse. Pažymėtas reikšmingas V. Jurgučio indėlis į Lietuvos ekonominę mintį, finansų politiką ir akademinės bendruomenės telkimą.

 

Renginyje LMA nariai, ekonomikos istorikai, Lietuvos banko atstovai skaitė pranešimus pinigų ir ekonomikos istorijos temomis. Akad. Antanas Buračas savo pranešime „Prof. Vlado Jurgučio monetarinė lito politika ir LMA“ pabrėžė, kad prof. V. Jurgučio vaidmuo tarpukario Lietuvos monetarinėje politikoje buvo itin reikšmingas: jis padėjo suformuoti Lietuvos banko institucinę struktūrą ir užtikrinti nacionalinės valiutos – lito – stabilumą. Po Pirmojo pasaulinio karo Lietuvai buvo sudėtinga kontroliuoti infliaciją ir stabilizuoti valiutą, nes cirkuliavo nuvertėjusios ostmarkės, trūko užsienio valiutų atsargų, o Vokietija kliudė nutraukti pinigų uniją. Valstybei padėjo tarptautiniai kreditai ir Sovietų Rusijos perduotas aukso fondas. 1922 m. V. Jurgutis paskirtas vadovauti Lietuvos bankui. Jis vykdė griežtą kreditų ribojimo politiką, pabrėžė biudžeto drausmę ir kartu skatino eksportą, siekiant kaupti rezervines valiutas. 1929 m. V. Jurgutis atsistatydino, nes nesutarė su ministru pirmininku Augustinu Voldemaru dėl vyriausybės kišimosi į banko veiklą, taip aiškiai parodydamas centrinės bankininkystės nepriklausomumo svarbą. Prezidento Antano Smetonos valdymo metais jis prisidėjo prie svarbių finansinių įstatymų rengimo, dėstė Vytauto Didžiojo universitete ir parašė finansų politikos vadovėlius, akcentavusius moralinę pinigų vertę ir pasitikėjimą valiuta. Lietuvos bankas, vadovaujant V. Jurgučio įpėdiniams, išlaikė lito aukso paritetą, siekdamas apsaugoti šalį nuo finansinės panikos, nors tai ir ribojo eksporto galimybes. V. Jurgutis taip pat prisidėjo prie banko bibliotekos kūrimo ir aktyviai veikė kultūros paveldo apsaugos srityje. Nacių okupacijos metais jis stengėsi apsaugoti Lietuvos pramonę ir savo autoritetu išgelbėjo Vrublevskių biblioteką nuo planuoto sunaikinimo, tačiau dėl nepritarimo okupacinei politikai buvo suimtas ir išvežtas į Štuthofo lagerį.

Karolis Tumelis, Lietuvos banko Pinigų muziejaus atstovas, pranešime „Tėvas? Kelios pastabos apie Vladą Jurgutį, Lietuvos banką ir litą“ aptarė V. Jurgučio – vadinamo „lito tėvu“ – gyvenimą ir jo „lito tėvystės“ vaidmens sampratą skirtingais gyvenimo tarpsniais. Pirmoji ir reikšmingiausia jo „tėvystė“ buvo dvasinė tarnystė, prasidėjusi 1908 m., kai jis tapo kunigu. Kunigystė jam suteikė galimybę įgyti platų humanitarinį išsilavinimą ir atvėrė kelią į mokslo bei visuomenės veiklą. Studijos Vokietijoje, kuriose jis gilinosi į socialinius mokslus ir ekonomiką, suformavo tokį V. Jurgučio portretą, kokį labiausiai žinome šiandien. Pirmasis pasaulinis karas nutraukė jo akademinius planus ir sugrąžino į dvasinę tarnybą bei pedagoginį darbą. Nors oficialiai iš kunigystės jis niekada neišstojo, jos priedermių vykdymo palaipsniui atsisakė, o vidinis apsisprendimas pasitraukti iš šio kelio susiformavo dar iki darbo Lietuvos banke. Po Jurgio Matulaičio mirties bandymai galutinai sutvarkyti jo kunigystės statusą nutrūko, todėl V. Jurgutis liko nepraktikuojantis, bet formaliai – kunigas, ir dvasinė tapatybė jį lydėjo iki gyvenimo pabaigos. Vis dėlto svarbiausia V. Jurgučio gyvenimo „tėvystės“ forma tapo Lietuvos banko ir lito kūrimas. Į banko vadovybę jis pateko ne tiek dėl finansinės patirties, kiek dėl politinio autoriteto, plataus akiračio ir dalyvavimo Steigiamojo Seimo finansų bei užsienio reikalų komisijose, kas vėliau tapo itin reikšminga lito kūrimo procese. Iki savos valiutos atsiradimo Lietuva buvo priklausoma nuo ostmarkės ir Rytų skolinamosios kasos, o dėl nacionalinių pinigų įvedimo ilgai delsė. 1919–1922 m. vyko įvairūs, neretai nenuoseklūs bandymai kurti pinigų sistemą, o kartu buvo ieškoma ir užsienio paramos, ypač Jungtinės Karalystės finansų verslo sluoksniuose. Užsienio partnerystė suvokta kaip būdas sustiprinti naujos valiutos patikimumą tarptautinėje erdvėje. Tokios nuostatos atsispindėjo ir Lietuvos banko įstatymo projektuose, kuriuose buvo numatyta užsieniečiams suteikti dalį akcijų ir vietų banko valdyboje, siekiant sustiprinti institucijos autoritetą. 1922 m. išrinkus Lietuvos banko valdybą, V. Jurgutis tapo jo vadovu – autoritetinga figūra, galėjusia reprezentuoti Lietuvą ir vidaus, ir užsienio auditorijose. Nors jam trūko praktinės bankininkystės patirties, šį trūkumą kompensavo patyrę valdybos nariai, o jis pats gebėjo suteikti institucijai kryptį, organizacinį tvirtumą ir pasitikėjimą. Vadovaujant V. Jurgučiui, litas tapo stabilia, pasitikėjimą keliančia valiuta, o Lietuvos bankas sustiprėjo kaip profesionali ir lietuvišką tapatybę puoselėjanti institucija.

 

Iš kairės: akad. Jūras Banys, akad. Zenonas Norkus, dr. Sigitas Šiaudinis.

Dr. Sigitas Šiaudinis, Lietuvos banko Ekonomikos departamento Pinigų politikos skyriaus vadovas, pranešime „Fiksuoto lito kurso strategijos: tarpukario ir pokomunistinio laikotarpio sugretinimas“ nutiesė tiltą tarp V. Jurgučio vykdytos ir šiuolaikinės Lietuvos pinigų politikos. Pranešėjas atskleidė dviejų laikotarpių pinigų politikos panašumus. Tai fiksuotas lito kursas – šalies makroekonominės politikos pagrindas. Abu laikotarpius Lietuvos bankas iš esmės nevykdė anticiklinės pinigų politikos, nominalus valiutos kursas neamortizavo ekonomikos šokų, todėl ekonomika turėjo prisitaikyti, mažindama darbo ir kitas sąnaudas (vidinė devalvacija). Litas nebuvo nedevalvuotas nei kilus giliai globaliai ekonominei 1929–1933 m., nei Didžiajai depresijai 2008–2009 m. Kita vertus, abiejų nepriklausomos Lietuvos laikotarpių pinigų politika turėjo ir skirtumų. Pirmasis (tarpukario) litas buvo tuo metu, kai klestėjo užsienio prekybos protekcionizmas, kapitalo kontrolė, buvo formaliai lankstesnė pinigų emisija, tačiau išskirtinai griežtas pinigų ir fiskalinės politikos pobūdis globalios stagnacijos kontekste. Dabartiniu laikotarpiu yra liberalizuota prekyba ir laisvas kapitalo judėjimas, formaliai griežtesnė pinigų emisija, tačiau ekonominiam augimui ir konvergencijai palanki pinigų politika.

Iš kairės: akad. Zenonas Norkus, dr. Adomas Klimantas, akad. Romas Lazutka.

Dar du labai įdomūs pranešimai buvo skirti ne tiesiogiai V. Jurgučio palikimui ir pinigams, bet Lietuvos ekonominės raidos istorijai. Dr. Adomas Klimantas, Oksfordo universitete įgijęs mokslų daktaro laipsnį, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytojas, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos ir socialinio darbo instituto mokslo darbuotojas, pateikė šimto metų Lietuvos ekonomikos raidos apžvalgą. Pranešėjas – pirmasis mokslininkas, apskaičiavęs Lietuvos bendrojo produkto kitimą net tais istoriniais laikotarpiais, kai nebuvo patikimos statistikos. Jis išskyrė spartesnio ūkio augimo ir stagnacijos laikotarpius, nurodė veiksnius, lėmusius Lietuvos ūkio struktūrinius pokyčius ir jo dinamiką 1918–2024 m.

Akad. Zenonas Norkus pranešime „Kokie buvome ir kokie galėjome būti? Kada Lietuva visiškai prarado energetinę nepriklausomybę ir ar pavyks ją numatytu laiku (apie 2050 m.) visiškai atgauti?“ atskleidė ūkio raidai svarbiausio veiksnio – energetikos – istoriją Lietuvoje pradedant tarpukariu iki mūsų dienų ir net numatė jos kelių dešimtmečių perspektyvą. Du pastarieji pranešimai ekonomikos istorijos tema, be kita ko, parodė kontekstą, kuriame prof. V. Jurgučiui teko kurti nacionalinę pinigų politiką tarpukario Lietuvoje.

Iš kairės: Rosvaldas Krušna, Karolis Tumelis.

Pinigų temą renginyje vainikavo Lietuvos banko pirmininko patarėjo R. Krušnos pranešimas, kuriame gyvai pateiktos pinigų aktualijos ir numatymai apie jų raidą ateityje. Daug dėmesio skirta kuriamam skaitmeniniam eurui ir kriptoturtui, jo rinkoms ir europiniam kriptoturto reglamentavimui.

Akademikas Romas Lazutka
Virginijos Valuckienės nuotraukos

GALERIJA