Naujienos

Lietuvos mokslų akademijos tikrajai narei profesorei daktarei Elenai Bartkienei – 50

2025 11 25

Gerbiamoji Jubiliate,                   

Lietuvos mokslų akademijos prezidiumas bei Žemės ūkio ir miškų mokslų skyrius nuoširdžiai sveikina Jus gražaus jubiliejaus proga.

Jūsų kompetencija, geranoriškumas, kryptingas darbo organizavimas reikšmingai prisideda prie agroinovacijų ir maisto technologijų plėtros.

Labai vertiname Jūsų aktyvią veiklą Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriuje bei nuoširdų darbą nagrinėjant kokybiškų ir saugių maisto žaliavų bei produktų gamybos technologijas, maisto saugos aspektus bei maisto žaliavų ir produktų gamybos procesų poveikį aplinkai, taip pat šalutinių maisto pramonės produktų panaudojimo galimybes ir skleidžiant mokslo pažangą.

Sveikindami jubiliejaus proga, dėkojame Jums už nuoširdų dalyvavimą Lietuvos mokslų akademijos veikloje, aukštos kvalifikacijos maisto mokslų specialistų ugdymą, vadovavimą ir dalyvavimą įvairiuose nacionaliniuose bei tarptautiniuose projektuose ir ekspertinėje veikloje.

Linkime visokeriopos sėkmės, kūrybinės energijos, naujų idėjų ir daug nuostabių dienų Jūsų tolesniame gyvenimo kelyje.

Prezidentas akad. Jūras Banys
Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus pirmininkas akad. Vidmantas Stanys
2025 m. lapkričio 26 d., Vilnius

Elena Bartkienė – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Maisto saugos ir kokybės katedros profesorė; Gyvūnų auginimo technologijų instituto vadovė, vyriausioji mokslo darbuotoja; Gyvūnų mokslų fakulteto dekanė; LSMU Senato narė. Nuo 2021 m. – Lietuvos mokslų akademijos Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaustikroji narė.

Gimė1975 m. lapkričio 26 d. Kaune, Povilo (inžinierius) ir Gražinos (profesorės, maisto technologės) Juodeikų šeimoje. 1993 m. baigė Kauno 33-čiąją vidurinę mokyklą, o 1994 m. įstojo į Kauno technologijos universitetą (KTU). 1998 m. įgijo maisto technologijos bakalauro laipsnį. Studijų metu stažavosi maisto gamybos įmonėse Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV). Nuo 1998 m. gilino žinias KTU Maisto chemijos ir technologijos magistrantūroje. Šių studijų metu stažavosi Vienos universitete (Austrija) ir vykdė tyrimus augalų fitoestrogenų analizės srityje (vadovas prof. dr. Gerhard Sontag). 2000 m. įgijo Maisto chemijos ir technologijos magistro laipsnį ir tais pačiais metais įstojo į doktorantūrą KTU Maisto produktų technologijos katedroje. Doktorantūros metu tyrimus tęsė prof. dr. G. Sontago vadovaujamoje mokslo grupėje (Vienos universitete), stažavosi VTT Biotechnologijos centre (Espas, Suomija; vadovė dr. Kirsi-Helena Liukkonen) ir Martino Liuterio universitete (Halė, Vokietija; vadovas dr. Holger Kluge). 2005 m. apgynė daktaro disertaciją (fiziniai mokslai, chemija) tema „Uogų, daržovių ir grūdų produktų fitoestrogenai, jų ryšys su skaidulinių medžiagų komponentais“ (vadovė doc. dr. Loreta Bašinskienė).

Nuo 2005 m. E. Bartkienė pradėjo pedagoginį darbą Lietuvos veterinarijos akademijoje (LVA) Maisto saugos ir gyvūnų higienos katedroje. Susijungus LVA ir Kauno medicinos universitetui bei susikūrus Lietuvos sveikatos mokslų universitetui, E. Bartkienė tęsė karjerą LSMU Maisto saugos ir kokybės katedroje.

Vertinga mokslinė ir praktinė patirtis sukaupta vykdant ilgalaikes stažuotes JAV, Austrijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Latvijoje bei tobulinant įgūdžius trumpalaikių stažuočių metu mokslo ir studijų institucijose Austrijoje, Italijoje, Portugalijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Turkijoje ir kt.

2011 m., 2013 m. ir 2015 m. E. Bartkienei skirti LSMU VA konkurso „Jaunasis metų mokslininkas“ apdovanojimai (rektoriaus įsakymai Nr. V-1012; Nr. V-1257; Nr. V-1247). Docento vardas suteiktas 2016 m., o 2018 m. ji išrinkta Gyvūnų auginimo technologijų instituto (LSMU) vadove. Profesoriaus vardas suteiktas 2019 m., o 2023 m. išrinkta Gyvūnų mokslų fakulteto (LSMU) dekane.

E. Bartkienės mokslo darbai paskelbti daugiau nei 200 straipsnių „Clarivate Web Of Science“ duomenų bazėje cituojamuose žurnaluose, iš viso – daugiau kaip 600 publikacijų. Ji yra dviejų išradimų, užregistruotų Europos patentų tarnyboje ir vieno nacionalinio patento pirmoji autorė, tarptautinių organizacijų (ISEKI-Food Association; Institute of Food Technologists; The Global Harmonization Initiative ir kt.) narė. Mokslinio darbo tema – agroinovacijos ir maisto / pašarų (bio)technologijos, saugesnis maistas. Jai vadovaujant disertacijas sėkmingai apgynė septyni mokslų daktarai, o šiuo metu ji yra trijų doktorantų mokslinė vadovė.

E. Bartkienės moto – naudotis palankiomis galimybėmis, kurios dažnai ateina apsirengusios darbiniais rūbais ir būna panašios į paprastą darbą (pagal Tomą Edisoną).

Maistas – nuo inovatyvių žaliavų ir produktų kūrimo iki vartotojų maisto pasirinkimą lemiančių veiksnių tyrimų
Akad. Elena Bartkienė

Maistą ir maisto gamybos technologijas suprantu ir savo darbuose analizuoju kaip visumą, susijusią su įvairiomis sritimis: nuo kokybiškų ir saugių maisto žaliavų bei produktų gamybos technologijų kūrimo – ypatingą dėmesį skiriant maisto saugai, maisto žaliavų ir produktų gamybos procesų poveikiui aplinkai, šalutinių maisto pramonės produktų panaudojimo galimybėms ir žiedinės ekonomikos principais veikiančių technologijų plėtrai – iki vartotojų maisto pasirinkimą lemiančių veiksnių analizės.

Sąlyginai savo veiklos sritis galiu suskirstyti į šias kryptis:
- Proteominiai tyrimai naujos kartos tvarių augalinių baltymų kūrimui;
- Fitobiologinių kompozicijų kūrimas antibiotikų vartojimo ir jų likučių maiste mažinimui;
- Biotechnologijos taikymas žemės ūkiui ir maisto pramonei;
- Šalutinių maisto pramonės produktų valorizavimo technologijų kūrimas;
- Mikotoksinų biokonversijos in vivo tyrimai bei jų degradavimo maiste ir pašarinėse žaliavose technologijų kūrimas;
- Saugesnių padidintos pridėtinės vertės maisto žaliavų ir produktų technologijų kūrimas visuomenės sveikatai užtikrinti;
- Veiksnių, lemiančių vartotojų maisto pasirinkimą, tyrimai.

Proteominių tyrimų naujos kartos tvarių augalinių baltymų kūrimo idėjos esmė – mažinti Lietuvos ir visos Europos priklausomybę nuo importuojamų sojų produktų, pakeičiant juos Baltijos regiono klimato sąlygomis augančiais augalais, kurie iki šiol naudojami nepakankamai efektyviai dėl technologijų, reikalingų juos perdirbti į vertingas žaliavas ir produktus, stokos. Mūsų mokslo grupė sukūrė technologiją naujos kartos tvarių augalinių baltymų izoliatų ir koncentratų gamybai, kuriuose aukštos biologinės vertės baltymų kiekis viršija 80 proc. Ši novatoriška idėja ir sukurtų naujų produktų technologijos buvo pristatytos daugiau nei 10-yje mokslo straipsnių. Sukurti izoliatai ir koncentratai toliau sėkmingai taikomi, kuriant didesnės biologinės vertės maisto produktus.

Sprendžiant antibiotikų atsparumo patogenams uždavinius, fitobiologinių kompozicijų kūrimas antibiotikų vartojimo ir jų likučių maiste mažinimui yra itin aktualus. Mūsų sukurtos ir paskelbtos unikalios fitobiologinės kompozicijos ateityje gali būti taikomos antibiotikams atsparių patogenų kontrolei, zoonozių prevencijai bei gydymui. Šiais tyrimais siekiama atkreipti mokslo bendruomenės, plačiosios visuomenės ir gamintojų dėmesį į problemą, susijusią su antibiotikų likučiais žemės ūkio gyvūninės kilmės produkcijoje, ir pasiūlyti alternatyvius sprendimo būdus kovai su patogeniniais mikroorganizmais bei zoonozių plėtra.

Biotechnologiniams procesams žemės ūkyje ir maisto pramonėje modeliuoti sukurta originali technologinių, antimikrobinių, antigrybinių ir funkcionaliųjų mikroorganizmų kolekcija, kurios potencialas iki šiol naudojamas itin efektyviai: saugesnių maisto produktų ir pašarų kūrimui, antimikrobinių dangų modeliavimui, toksiškų junginių maiste ir pašaruose biodegradavimui / absorbcijai, antimitybinių veiksnių koncentracijos mažinimui, maistinių medžiagų biopreinamumo didinimui ir kt. Šių mokslinių darbų plėtros potencialui reikšmingos įtakos turėjo įsijungimas į tarptautinę COST veiklą „SOURDOMICS“ (vadovas dr. João Miguel Ferreira da Rocha), kurioje ne tik atstovavau Lietuvai, bet ir buvau išrinkta projekto vadovo pavaduotoja bei darbo grupės, atsakingos už naujų produktų kūrimo mokslines idėjas ir jų įgyvendinimą, vadove. Plėtojant tvarios gamybos principus, technologiškai funkcionalizuotas sveikatai palankių mikroorganizmų nanokapsules pasiūlėme daugiafunkcių nutraceutinių kompozicijų sudarymui.

Kitas vertingas žmonių mitybos komponentas, kurio galimą efektyvesnį panaudojimą mūsų mokslo grupė analizuoja, yra krekenos. Atlikti ir paskelbti mokslo darbai nagrinėja krekenų, kaip perspektyvaus, kontraindikacijų neturinčio daugiafunkcio komponento žmonių mitybai (ypač padidintos rizikos grupių, vaikų ir senyvo amžiaus) technologinį funkcionalizavimą, taikant žemo dažnio ultragarsą ir biotechnologinius sprendimus. Sukurta technologija labai perspektyvi, nes Lietuvoje pieninė galvijininkystė yra viena pagrindinių žemės ūkio sričių, o tokių novatoriškų technologijų integravimas – tiek vietiniams ūkiams tiekiant, tiek patiems perdirbant šią vertingą žaliavą (krekenas) – turi didelį potencialą. Su šiuo komponentu sukurta daugiafunkcė virškinimo trakto mikrobiotą ir imuninės sistemos atsaką modeliuojanti nutraceutinė kompozicija, kartu su bendraautoriais, pateikta Europos patentų tarnybai (paraiška „Daugiafunkcė virškinimo trakto mikrobiotą ir imuninės sistemos atsaką modeliuojanti nutraceutinė kompozicija“).

Vykdant plėtrą žemės ūkio mokslų srityje, sukurtos sveikatai palankių mikroorganizmų nanokapsulės buvo pritaikytos naujagimių veršelių mityboje – sveikatingumo gerinimui bei bakterinių ligų prevencijai, melžiamų karvių mityboje – sveikatingumo, produktyvumo bei produkcijos kokybės gerinimui ir žirgų mityboje – sveikatingumo stiprinimui. Ši novatoriška mokslinė idėja, integruota kiaulininkystės sektoriuje, suteikė galimybę Lietuvos ūkiams pakeisti importuojamus sojų produktus ir komercinius probiotinius preparatus vietine biomodifikuota žaliava, modeliuojant gyvūnų virškinimo trakto mikrobiotą palankia kryptimi (mažinant patogeninių bakterijų paplitimą virškinimo trakte), taip konkurencingai užtikrinant gyvūnų sveikatingumą ir didesnį produktyvumą. In vivo gamybiniai tyrimai parodė, kad modeliuojant žemės ūkio gyvūnų virškinimo trakto mikrobiotą yra galimybė detoksikuoti pašaruose esančius toksiškus junginius (mikotoksinus) in vivo. Dėl aktualumo ir svarbos visuomenės sveikatai (nes kumuliacinis šių junginių poveikis iki šiol nėra ištirtas) ši tematika nuosekliai plėtojama toliau.

Viena iš kompleksiškiausių sričių, kurioje vykdomi darbai, yra saugesnių padidintos pridėtinės vertės maisto žaliavų ir produktų technologijų kūrimas visuomenės sveikatai užtikrinti. Daugiau kaip 13-oje mokslinių straipsnių publikuoti technologiniai sprendimai, kurių esmė – mažinti akrilamido, kancerogeninės ir neurotoksiškos medžiagos, susidarančios termiškai apdorojant maisto produktus, kiekį grūdų produktuose. Sukurtos technologijos taip pat padeda mažinti poliaromatinių angliavandenilių koncentraciją rūkytuose mėsos produktuose. Analizuota kūdikiams skirto maisto sauga, tiriant furano koncentraciją, bei vykdyta antibiotikų likučių stebėsena paukštienoje, parduodamoje Baltijos valstybėse. Visi šie rezultatai publikuoti, siekiant informuoti mokslo bendruomenę ir plačiąją visuomenę apie maisto saugos probleminius aspektus ir galimus jų sprendimo būdus.

Įsitraukimas į Lietuvos mokslų akademijos veiklas suteikė galimybę dalyvauti Europos Sąjungos šalių akademijų mokslo konsultacinės tarybos (EASAC) ekspertinėje veikloje, rengiant ataskaitą „Mėsos alternatyvos“. Ji visuomenei buvo pristatyta 2025 m. rugsėjo 4 d. (EASAC, 2025. Meat Alternatives. Castro, R., Rima, B., Bartkienė, E., Bearth, A., Bhat, R., Bovenkerk, B., Ellis, M., Flores, M., Hermansson, A-M., Lindahl, T., Neubauer, P., O’Sullivan, A., Poppy, G., Ryynänen, T., Sandberg, A-S., Tuomisto, H., van den Brandt, P., Zabielski, R. EASAC policy report 49 ISBN 978-3-7001-5010-7, www.easac.eu). Šiandien, suprasdami problemų, susijusių su klimato kaita, mastą, mokslininkai ypatingą dėmesį skiria tvarių technologijų plėtrai. Tvarus maisto sektorius apima vietinių produktų vartojimo skatinimą, maisto švaistymo mažinimą, tvaresnių alternatyvų esamoms maistinėms žaliavoms ir produktams kūrimą bei daugelį kitų priemonių, prisidedančių prie atsparios ir ilgalaikės mūsų šalies bei visos Europos maisto tiekimo grandinės kūrimo. Žengiant tvarumo koncepcijos link ir plėtojant tvaresnį žemės ūkį, technologijų, skirtų mėsos alternatyvų gamybai, kūrimas tampa itin reikšmingu. Nors diskusijos apie mėsos alternatyvas vyksta jau kurį laiką, iki šiol ši sąvoka („mėsos alternatyvos“) ES nebuvo apibrėžta ir detaliai išaiškinta. Po ilgų svarstymų EASAC parengta ataskaita „Mėsos alternatyvos“ atskleidžia ne tik siūlomų alternatyvų privalumus, bet ir pabrėžia jų trūkumus. Pastarųjų identifikavimas yra ypač svarbus šios srities technologinei plėtrai, produktų saugai bei visuomenės sveikatai užtikrinti.

Kuriant maisto žaliavas bei produktus, nuolat susiduriama su holistiniu požiūriu. Daugelis iš mūsų žinome, kokie produktai yra sveikatai palankūs ir kokios pagrindinės sveikatai palankios mitybos gairės, tačiau ar visuomet įsiklausome į šias rekomendacijas? Analizuojant maisto pasirinkimą lemiančius veiksnius, kartu su Vizėjaus politechnikos instituto (Portugalija) mokslininkais (vadovė prof. dr. Raquel P. F. Guiné) įgyvendinome tarptautinį projektą, kurio tikslas buvo išsiaiškinti, kokie veiksniai lemia vartotojų maisto pasirinkimą. Ši idėja peraugo į kitą novatorišką projektą (vadovė prof. dr. Virginija Adomaitienė), kurio metu, vertinant emocinį atsaką į skirtingas maisto skonio savybes kaip kintamąjį moderatorių sveikų ir sergančiųjų depresija asmenų grupėse, sukurta kompiuterizuota žmogaus depresijos ankstyvos diagnostikos sistema. Gauti vertingi duomenys patentuoti Lietuvos Respublikos valstybiniame patentų biure („Žmogaus depresijos ankstyvos diagnostikos sistema“) ir publikuoti mokslo žurnaluose.

Šiame etape aiškiai suprantu, kad gyvenimas yra nuolatinis pasirinkimų kelias – kiekvieną dieną renkamės ne tik tai, ką valgysime, bet ir kokią kryptį suteiksime savo mintims, emocijoms bei kūno sveikatai. Maistas šiame kelyje tampa daugiau nei tik energijos šaltiniu – tai tiltas tarp mūsų fizinės, emocinės ir dvasinės gerovės.

Linkiu sau ir aplinkiniams, kad pažvelgdami į kasdienius pasirinkimus neapsiribotume vien racionaliais argumentais ar įpročiais, bet įsiklausytume ir į vidinį savo balsą, kūno siunčiamus signalus, emocijas. Tegul mokslo pažanga ir nauji atradimai tampa pagalbininkais, tegul kiekvienas sprendimas virsta darniu santykiu su savimi, aplinka ir visuomene. Būkime atviri žinioms!