Naujienos

Pasiektas preliminarus ES susitarimas dėl naujų genominių technologijų

Lietuvos mokslų akademija ir kitos mokslo institucijos aktyviai siekė keisti genominių technologijų taikymo teisinį reguliavimą Europos Sąjungoje. Buvo parengtos dvi LMA rezoliucijos: „Genome editing: challenges and possibilities“ (2019 m. balandžio 25 d.) ir „Naujomis genominėmis technologijomis (NGT) gautų augalų veislių teisinė reguliacija – nauda ir iššūkiai“ (2023 m. lapkričio 17 d.). Apie pasiektą pažangą šioje srityje neseniai pranešė Visos Europos mokslų akademijų federacija (ALLEA).

ALLEA palankiai vertina Europos Parlamento ir ES Tarybos pasiektą preliminarų susitarimą dėl naujomis genominėmis technologijomis (NGT) gautų augalų reguliavimo. Susitarimas numato naujesnę ir diferencijuotą sistemą, atspindinčią mokslo pažangą šioje srityje, ir nustato aiškesnes sąlygas moksliniams tyrimams ir inovacijoms Europoje.

Šis susitarimas atspindi ilgametę ALLEA veiklą ir poziciją tvaraus žemės ūkio ir maisto sistemų klausimais, kurioje pabrėžiama įrodymais pagrįsto politikos formavimo svarba ir būtinybė remti tvaresnes ir atsparesnes žemės ūkio praktikas. Naujos genominės technologijos gali reikšmingai prisidėti prie šių tikslų, sudarydamos sąlygas kurti augalų savybes, kurios padeda mažinti poveikį aplinkai arba prisitaikyti prie kintančių klimato sąlygų.

Savo publikacijose apie genų redagavimą ALLEA pabrėžė tiek šių technologijų mokslinį potencialą, tiek ir aiškumo, proporcingo reguliavimo ir skaidrumo poreikį, neišskiriant intelektinės nuosavybės aspektų. Naujoje sistemoje GMO augalų suskirstymas į kategorijas, taip pat nuostatos, aiškiau apibrėžiančios intelektinės nuosavybės klausimus, atspindi ALLEA svarstymus.

Artėjant susitarimo oficialiam priėmimui, ALLEA ir toliau stebės procesą ir prisidės prie diskusijų apie tai, kaip naujos genominės technologijos gali padėti pereiti prie tvaresnių žemės ūkio ir maisto sistemų Europoje, teikdama mokslo raidos perspektyvą.

ALLEA informaciją vertė Agnė Rodriguez