• LIT
  • Naujienos
Atgal

Naujienos

Pažanga įrodymais grįstoje smulkiųjų gyvūnų veterinarijoje: 2-osios tarptautinės mokslinės konferencijos įžvalgos

2025 12 10

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Veterinarijos akademijos Veterinarijos fakultete surengta 2-oji tarptautinė mokslinė konferencija „Veterinarija šiandien: įrodymais pagrįsti veterinarinės medicinos pasiekimai klinikinėje smulkiųjų gyvūnų praktikoje / Veterinary Today: Advances in Evidence-Based Veterinary Medicine in Small Animal Clinical Practices“, skirta šiuolaikinėms įrodymais grįstos veterinarinės medicinos kryptims, klinikinėms inovacijoms ir tarpdisciplininėms žinioms skleisti. Renginį organizavo LSMU Veterinarijos fakulteto Dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinika kartu su Lietuvos mokslų akademijos Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus Veterinarinės medicinos ir gyvūnų mokslų sekcija. Renginyje dalyvavo atstovai iš devynių valstybių, buvo pristatyti 32 moksliniai pranešimai.

 

Akad. Henrikas Žilinskas

Konferencijos sveikinimo žodį tarė LSMU vadovybės nariai ir akademinės bendruomenės atstovai: prof. dr. Rolandas Stankevičius, prof. dr. Kęstutis Petrikonis, akademikai prof. dr. Mindaugas Malakauskas ir prof. habil. dr. Henrikas Žilinskas bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovė Diana Šutovienė. Jų kalbose pabrėžta veterinarijos mokslo tarptautiškumo svarba, didėjantis klinikinės praktikos standartų vaidmuo ir būtinybė stiprinti akademinių tyrimų ir klinikinės veiklos sąveiką.

Plenarinio posėdžio akcentai: įrodymais grįstos veterinarijos kryptys

Pagrindinę konferencijos dalį sudarė plenarinių pranešimų sesija, kuriai pirmininkavo doc. dr. Dalia Juodžentė. Joje buvo pristatyti ryškiausi pastarojo meto smulkiųjų gyvūnų medicinos pasiekimai. Pranešimuose aptarta Lietuvos veterinarinės medicinos situacija Europos universitetų kontekste, mokslu grįstų pašarų gamybos principai, pažangūs mastocitomų diagnostikos metodai, biocheminiai šlapimo rodikliai ir jų klinikinė interpretacija, molekuliniai tyrimai smulkiųjų žinduolių medicinoje, taip pat naujausi neuroinfekcijų diagnostikos ir neurochirurgijos pasiekimai.

 

Doc. dr. Dalia Juodžentė

Platus temų spektras parodė, kad veterinarijos mokslas šiandien remiasi inovatyviomis gydymo schemomis, objektyviu rezultatų vertinimu ir terapinių sprendimų pagrįstumu. Tai atspindi globalias tendencijas judėti link standartizuotos ir įrodymais grįstos medicinos.

Teminės sekcijos – nuo neurologijos iki infekcinių ligų analizės

Po plenarinės dalies vyko trys paralelinės tematinės sekcijos, apimančios esmines klinikinių tyrimų šakas.

Neurologijos sekcijoje aptartos šunų epilepsijos gydymo strategijos, pažangios nugaros smegenų chirurginės technikos, mikrobiomos ir neurologinių ligų ryšys, galvos smegenų likvoro analizės reikšmė diagnostikoje.

Chirurgijos ir ortopedijos sekcijoje pristatyti duomenys apie anestezijos poveikį akių chirurgijoje, modernų pacientų maitinimą intensyvios terapijos sąlygomis, PRP terapijos efektyvumą periodontologijoje ir ortopedijoje, lazerinės terapijos taikymą ir skausmo valdymo protokolus.

Infekcinių ligų sekcijoje analizuota riketsijų paplitimo diagnostika, Angiostrongylus vasorum infekcijos atvejis Lietuvoje, erkinio encefalito viruso klinikinės implikacijos bei pristatyti veislynų ir prieglaudų šunų epidemiologiniai tyrimai.

Kiekviena sesija atskleidė augančią mokslo ir klinikinės praktikos integraciją, bioetikos svarbą renkant duomenis iš gyvūnų pacientų bei būtinybę standartizuoti tyrimų metodologiją.

Konferencijos reikšmė Lietuvos mokslui ir klinikai

Renginys sutelkė Lietuvos ir užsienio veterinarijos ekspertus, tyrėjus ir praktikos specialistus. Ši konferencija tapo platforma, kurioje:

  • pristatytas naujausias mokslinių tyrimų turinys;
  • analizuota įrodymais grįstos veterinarinės medicinos raida;
  • mezgėsi tarptautiniai akademiniai bendradarbiavimo ryšiai;
  • stiprėjo klinikinės praktikos ir tyrimų sąsajos.

Konferenciją galima vertinti kaip reikšmingą indėlį į smulkiųjų gyvūnų veterinarijos mokslo kokybės augimą, įrodymais grįstos praktikos diegimą ir akademinių tyrimų kryptingą stiprinimą.

Parengė doc. dr. Dalia Juodžentė ir akademikas Henrikas Žilinskas