Naujienos

Juras Požela: mokslininkas, mokytojas, asmenybė

2025 12 11

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyrius kartu su skyriumi „Mokslininkų rūmai“ ir Lietuvos fizikų draugija gruodžio 9 d. surengė atminimo popietę, skirtą iškilios asmenybės, Lietuvos mokslų akademijos prezidento (1984–1992), profesoriaus Juro Poželos 100-mečiui (1925–2014).

Į renginį susirinko gausus būrys Lietuvos mokslininkų, akademiko kolegų, mokinių ir jo artimųjų.

Šios neeilinės sukakties minėjimas prasidėjo muzikiniu akordu: meninę programą atliko Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos mokiniai dainininkai Gabija Purvytė ir Michal Narbut (mokytoja Regina Burakauskienė), akompanavo koncertmeisteris Linas Dužinskas.

Muzikinį kūrinį atlieka Michal Narbut.

Susitikimo popietės vedėjas akad. Leonas Valkūnas padėkojo jauniesiems atlikėjams ir suteikė žodį LMA nariui prof. Arūnui Krotkui.

 

Iš kairės: renginio vedėjas akad. Leonas Valkūnas, LMA viceprezidentas akad. Zenonas Dabkevičius ir dr. Romualdas Brazys.

Prof. A. Krotkus išsamiai papasakojo apie J. Poželos tėvų likimą, vaikystę ir jaunystę, praleistą Maskvoje, ankstyvą tėvo netektį ir tolesnį mamos likimą. J. Poželą likimas blaškė – tai į Lietuvą, tai į Maskvą, tai į Peterburgą. Maskvoje jis mokėsi amatų mokykloje, vėliau dirbo tekintoju ir staklių derintoju. 1945 m. grįžęs į Lietuvą, mokėsi Vilniaus universiteto Fizikos ir matematikos fakultete, o po trečio kurso tęsti studijų išvyko į Maskvos universitetą. Vėliau prof. Povilas Brazdžiūnas (daugelio eksperimentinės fizikos sričių pradininkas Lietuvoje) pasiūlė jam naują temą – puslaidininkių fiziką. Tolesnėms studijoms J. Požela išvyko į Leningrado A. F. Jofės fizikos ir technikos institutą. Apgynęs kandidato disertaciją, J. Požela savarankišką mokslinę karjerą tęsė Lietuvos mokslų akademijos Fizikos ir matematikos institute. 1956 m. grįžęs į Vilnių, jis tapo fizikos ir matematikos mokslų daktaru, profesoriumi, 1968 m. – Lietuvos TSR mokslų akademijos akademiku.

 

LMA narys Arūnas Krotkus.

J. Požela užėmė atsakingas pareigas: buvo Fizikos ir matematikos instituto direktorius, Puslaidininkių fizikos instituto direktorius, Lietuvos mokslų akademijos viceprezidentas, TSRS mokslų akademijos akademikas, 1984–1992 m. – Lietuvos mokslų akademijos prezidentas.

Prof. A. Krotkus papasakojo ir apie savo pažintį su akad. J. Požela, jų nuoširdų ir draugišką bendravimą.

Vėliau pasidalyti prisiminimais akad. L. Valkūnas pakvietė habil. dr. Romualdą Brazį, kuris papasakojo apie pažintį su akad. J. Požela, bendravimą, gautus patarimus ir tai, kaip jis, būdamas jaunuoju mokslininku, buvo pastūmėtas spręsti puslaidininkių fizikos problemas bei tapo J. Poželos mokiniu.

 

Karolis Požela (centre).

Ypatingą nuotaiką sukūrė J. Poželos sūnaus Karolio šilti prisiminimai. Savo pasakojimais jis atskleidė šeimos paveikslą: sužinojome ir pajautėme, koks paprastas, bet kartu išskirtinis ir draugiškas buvo akademikas, kiek daug laiko skyrė savo šeimai.

Bėga metai, tačiau akademiko J. Poželos idėjos ir vertybės įkvepia kurti, gyventi bei siekti naujų atradimų. Kaip jis pats sakė: „Mokslas Lietuvoje neturėtų būti provincialus. Tai tautos intelektualių galimybių išraiška ir jos civilizuotumo rodiklis. Mokslas ir kultūra – ne valstybės tarnaitės, o kūrybinis įnašas į žmonijos civilizacijos procesą.“

Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriaus informacija
Virginijos Valuckienės nuotraukos

GALERIJA