Naujienos

Misija tęsiasi: Lietuvos mokslų akademijai – 85

Mokslų akademijos idėja gimė dar antikos Graikijoje, kur laisvieji mąstytojai susibūrė į Platono akademiją. Panašios idėjos Lietuvoje ėmė sklandyti XVIII a., kai Vilniaus universiteto mokslininkų grupė, vadovaujama jo dėstytojo, astronomo ir matematiko Martyno Počobuto, 1773 m. ėmėsi iniciatyvos steigti mokslinio švietimo instituciją – Vilniaus mokslo akademiją. Buvo parengtas ir tokios mokslininkų draugijos projektas. Deja, tuo metu vykę nuolatiniai karai sutrukdė įgyvendinti šiuos planus.

Tik XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje, ėmus plisti tautinio atgimimo idėjoms, 1905 m. Jonas Basanavičius Vilniuje suorganizavo žymiausių inteligentijos atstovų pasitarimą. Buvo nuspręsta įsteigti Lietuvių mokslo draugiją. Steigiamasis draugijos susirinkimas įvyko 1907 m. balandžio 7 d. (kovo 25 d. senuoju stiliumi), o išrinktos valdybos pirmininku tapo J. Basanavičius. Draugijos įstatuose buvo numatyta organizuoti įvairių sričių mokslinius tyrimus, kaupti jiems medžiagą, skleisti mokslo žinias, imtis leidybinės veiklos. Draugija palaikė ryšius su užsienio mokslo institucijomis, daug nuveikė, tačiau lenkų valdžia ją persekiojo ir galiausiai 1938 m. balandžio 1 d. uždarė. 1939 m. sausio 11 d. vėl leido veikti kaip Lietuvių mokslo mylėtojų draugijai (1940 m. šioji irgi nustojo veikti į Vilnių atsikėlus Lituanistikos institutui).

1928 m. grupė Kauno universiteto profesorių parengė aukščiausios mokslo ir kultūros įstaigos – Mokslų akademijos – statutą. 1933 m. parengti nuostatai Lietuvos tyrimų institutui steigti. Tai siauresnis Mokslų akademijos statuto variantas. Antano Smetonos lituanistikos institutas galiausiai įsteigtas 1939 m. kovo  1 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu. Steigėjų manymu, ši institucija ilgainiui turėjo virsti Mokslų akademija. Akademija buvo įkurta 1941 m. sausio 16 d., Lietuvai jau praradus valstybingumą, Lituanistikos instituto pagrindu.

Metams bėgant, Mokslų akademija keitėsi. Atkūrus Nepriklausomybę buvo nutarta mokslo institutus atskirti nuo Lietuvos mokslų akademijos (LMA). Siekiant neatsilikti nuo pasaulinių tendencijų, 2011 m. nuspręsta panaikinti LMA hierarchiją, t. y. atsisakyti akademikų skirstymo į tikruosius narius, narius korespondentus ir narius ekspertus. Įvesta tikrojo LMA nario ir LMA nario emerito kategorijos. Vienas naujausių sprendimų – LMA Jaunosios akademijos įkūrimas. Jos nariai rūpinasi ir naujosios mokslo kartos karjeros sklandumu, palaiko ryšius su kitų pasaulio šalių jaunaisiais akademikais.

Galima drąsiai teigti, kad Lietuvos mokslų akademija, vienydama šviesiausius šalies protus, visada atliko svarbią funkciją – skatino šalies mokslo plėtrą, prisidėjo prie valstybės pažangos ir visuomenės švietimo. Ši misija tęsiasi ir iššūkių kupiname XXI amžiuje. LMA sėkmingai atstovauja Lietuvos mokslo pasauliui, prisitaikydama prie sparčių pokyčių.

Parengė dr. Rolandas Maskoliūnas