Naujienos

Gamtos atkūrimas yra strateginė investicija į Europos saugumą, gerovę ir ekologinį stabilumą

2026 01 19

Europa susiduria su augančiais klimato kaitos sukeltais nuostoliais, didėjančiu spaudimu viešiesiems finansams ir atsinaujinančiomis diskusijomis dėl konkurencingumo bei saugumo. Visapusiškas ES Gamtos atkūrimo reglamento įgyvendinimas yra strateginė investicija į Europos sveikatą, saugumą ir ekonominį atsparumą, o ne vien teisinis įsipareigojimas, – teigiama naujame Europos akademijų mokslo patariamosios tarybos (EASAC) komentare.

150 milijardų prieš 1,8 trilijono

Komentare teigiama, kad numatomos Europos nualintųjų ekosistemų atkūrimo išlaidos – apie 150 mlrd. eurų – yra mažesnės nei nauda, kuri yra bent dešimteriopai didesnė, nes išvengiama gamtinių nelaimių nuostolių, gerėja visuomenės sveikata, didėja atsparumas klimato kaitai ir stiprinamas maisto bei vandens saugumas.

„Gamtos atkūrimas nėra aplinkosauginė prabanga – tai elementarus rizikos valdymas, – teigia prof. Tomas Elmk­vistas (Thomas Elmqvist), EASAC Aplinkosaugos programos direktorius ir pagrindinis autorius*. – Europai leidžiant milijardus dėl potvynių, sausrų, miškų gaisrų ir sveikatos sutrikimų, ekosistemų atkūrimas yra viena iš protingiausių prevencinių investicijų, kurias galime atlikti.“

Nualinta gamta didina Europos pažeidžiamumą rizikoms

Europos gamtos sistemos jau yra smarkiai degradavusios. Remiantis komentaru, tik 1,4 proc. Europos miškų išliko nepaliesti ir tik 3,3 proc. žemės ploto patiria minimalią žmogaus intervenciją. Šie praradimai tiesiogiai susiję su didėjančiais potvynių keliamais nuostoliais, mažėjančiu dirvos derlingumu, silpnėjančiu anglies doiksido kaupimu miškuose ir augančia miškų gaisrų rizika.

Ilgalaikiai ekonominiai modeliai, kuriuose gamta traktuojama kaip paaukotina, nebeatitinka mokslinių įrodymų. Sveikos ekosistemos yra mūsų ekonomikos pagrindas. Jos saugo infrastruktūrą, stabilizuoja maisto sistemas ir mažina viešąsias išlaidas, skirtas reagavimui į nelaimes ir sveikatos priežiūrai. „Ignoruoti gamtos ekonominį vaidmenį yra rimta ekonominė ir strateginė klaida, – sako T. Elmk­vistas. – Neoklasikinė ekonomika ir toliau menkina gamtos bei biologinės įvairovės vaidmenį ekonomikos plėtroje. Tačiau žlungant ekosistemoms, išlaidas galiausiai padengia piliečiai, draudikai ir vyriausybės.“

Komentare nurodomos neatidėliotinos ir veiksmingos atkūrimo priemonės trijose pagrindinėse ekosistemose

•    Žemės ūkio kraštovaizdžiai. Regeneracinis žemės ūkis gali atkurti dirvožemio organines medžiagas, biologinę įvairovę, vandens sulaikymą ir atsparumą klimato kaitai, kartu išlaikant derlingumą. Prioritetinės priemonės apima įvairias sėjomainas ir tarpinius augalus, dengiamuosius ir daugiamečius augalus, sumažintą dirvos dirbimą, agrarinę miškininkystę, kraštovaizdžio elementus ir integruotą kenkėjų kontrolę (IPM). Politika turėtų skatinti pasiekti konkrečius rezultatus, įskaitant dirvožemyje sukauptą anglį, biologinę įvairovę ir vandens reguliavimo naudą.

• Miškai. Anglies kaupimas miškuose silpnėja dėl klimato kaitos ir miškų kirtimo. Gamtą tausojanti miškininkystė, mišrių rūšių ir įvairaus amžiaus medynai, buveinių apsauga ir kraštovaizdžio biomasės degimo valdymas gali sumažinti gaisrų riziką ir atkurti atsparumą. Bioenergijos skatinimo priemonės turėtų teikti pirmenybę tikroms atliekoms ir kaskadiniam biomasės naudojimui, kartu atkuriant miškų anglies atsargas, kad būtų pasiekti žemės naudojimo, žemės naudojimo paskirties keitimo ir miškininkystės (LULUCF) tikslai.

•    Durpynai. Nusausintų durpynų drėkinimas gali smarkiai sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, sumažinti gaisrų riziką, pagerinti vandens sulaikymą ir atkurti biologinę įvairovę. 

Komentare pabrėžiamos trys pagrindinės mintys:

1.    Gamtą traktuoti ir finansuoti kaip strateginį turtą. Europos gamtos turtai – dirvožemis, biomasė, durpynai, šlapžemės, upės ir jūrų ekosistemos – yra būtini anglies dioksido saugojimui, vandens reguliavimui, biologinei įvairovei ir maisto bei energijos saugumui užtikrinti. Šie turtai turi būti sistemingai pripažįstami, vertinami ir finansuojami kaip strateginis prioritetas.

2.    Užtikrinti tarpsektorinę politikos darną ir valdymą. Gamtos atkūrimas negali būti vykdomas izoliuotai. Tam būtina žemės ūkio, miškininkystės, vandens, energetikos, jūrų ir miestų sistemų darna, grindžiama aiškiais instituciniais įgaliojimais ir atskaitomybe.

3.    Prevencinį atkūrimą laikyti pagrindiniu būdu nelaimių rizikai mažinti. Tai veiksmingiausias būdas apsaugoti turtą, ginti ekonomiką nuo ekstremalių klimato reiškinių ir stiprinti Europos atsparumą bei strateginę autonomiją.

Įspėjimas dėl politikos atsitraukimo

EASAC įspėja, kad silpninant ar atidedant Gamtos atkūrimo reglamento įgyvendinimą, padidėtų Europos pažeidžiamumas klimato ekstremalioms sąlygoms, ekonominiai nuostoliai ir (neigiamas) poveikis sveikatai.

„Kaip mokslininkai, esame sunerimę dėl spartėjančio atsitraukimo nuo kritinės aplinkos ir klimato apsaugos. Nusigręžimas nuo aplinkos apsaugos nepašalina išlaidų, o tik perkelia jas į ateitį. Labai svarbu, kad valstybės narės sutelktų dėmesį į reglamento tikslų įgyvendinimą, o ne siektų susilpninti jo nuostatas“, – teigia prof. Fiona Regan, EASAC Aplinkosaugos programos valdymo komiteto pirmininkė.

EASAC komentaras anglų kalba https://easac.eu/publications/details/opportunities-in-nature-restoration-1

* EASAC išnagrinėjo keletą susijusių klausimų ir mokslo duomenis, kuriais grindžiamas reglamentas. Komentarą parengė prof. Tomas Elmkvistas ir Aplinkosaugos programos valdymo komiteto nariai. Jame atnaujinami ankstesni tyrimai, siekiant pateikti naujausią informaciją apie pagrindinius su reglamentu susijusius klausimus.

Vertė Agnė Rodriguez