Naujienos

Akademikui Virginijui Šikšniui – 70

2026 01 26

Sausio 26 d. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) nariui, profesoriui habilituotam daktarui Virginijui Šikšniui sukanka 70 metų.

Gerbiamasis Jubiliate,

Lietuvos mokslų akademijos prezidiumas bei LMA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyrius nuoširdžiai sveikina Jus gražaus jubiliejaus proga.

Džiaugiamės Jūsų kūrybingumu, darbštumu ir pasaulinio lygio mokslo pasiekimais, kurie iš esmės pakeitė šiuolaikinę molekulinę biologiją ir biomediciną, sudarydami pagrindą pažangiems vėžio, genetinių ligų ir infekcijų gydymo metodams, taip pat naujoms biotechnologijoms ir žemės ūkio sprendimams. Savo veikla Jūs įrodėte, kad fundamentiniai, Nobelio premijos lygio atradimai gali gimti ir Lietuvos mokslo institucijose.

Sveikindami jubiliejaus proga, dėkojame už nuoširdų darbą Lietuvos mokslų akademijoje bei svarų indėlį į Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus veiklą.

Linkime Jums stiprios sveikatos, sėkmės ir kuo geriausios kloties.

Prezidentas akad. Jūras Banys
Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus pirmininkas akad. Limas Kupčinskas
2026 m. sausio 26 d., Vilnius

************************

Akademikas, profesorius, biochemikas, fizinių mokslų daktaras Virginijus Šikšnys gimė 1956 m. sausio 26 d. Šiauliuose. Prof. V. Šikšnys yra pasaulyje pripažintas nukleorūgščių fermentų tyrimų ekspertas, įnešęs svarų indėlį į Lietuvos mokslo prestižo stiprinimą ir Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje.

Į chemijos studijas Vilniaus universitete jį atvedė dalyvavimas mokyklinėse chemijos olimpiadose ir chemijos mokytoja Genovaitė Jagminienė. 1978 m. baigęs Vilniaus universiteto (VU) Chemijos fakultetą, jis toliau studijavo Maskvos valstybinio universiteto aspirantūroje, gilindamas žinias enzimologijos srityje. Grįžęs į Lietuvą 1982 m. mokslininko karjerą pradėjo Taikomosios enzimologijos institute, kuris vėliau tapo Biotechnologijos institutu. Pradėjęs dirbti jaunesniuoju mokslo darbuotoju, jis vėliau sukūrė Baltymų-nukleorūgščių sąveikos laboratoriją, kuri gyvuoja iki šiol ir dabar yra Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre. Šioje laboratorijoje išaugo nauja Lietuvos mokslininkų karta, garsinanti Lietuvos vardą pasaulyje.

Nuo 2002 m. dėsto Vilniaus universitete, nuo 2005 m. – profesorius, nuo 2018 m. – išskirtinis profesorius. 1993 m.  stažavosi  Nobelio premijos laureato prof. Roberto Huberio laboratorijoje Vokietijoje, Makso Planko biochemijos institute. Mokslinio darbo svarbiausios sritys – fermentų struktūra ir funkcijos, nukleorūgščių fermentai, bakterijų priešvirusinės apsaugos sistemos, CRISPR-Cas sistemos ir genomo redagavimas. Kartu su užsienio partneriais nustatė trečdalio iš apie 50 pasaulyje paskelbtų deoksiribonukleorūgties (DNR) molekules karpančių fermentų restriktazių erdvinę struktūrą ir veikimo mechanizmus. Tyrimų rezultatai paskelbti prestižiškiausiuose pasaulio mokslo žurnaluose („Science“, „Nature“, „Cell“  ir kt.) arba įtvirtinti tarptautiniais patentais.

Prof. V. Šikšnio iniciatyva Lietuva tapo Europos molekulinės biologijos organizacijos (EMBO), Europos molekulinės biologijos laboratorijos (EMBL) ir Europos molekulinės biologijos konferencijos (EMBC) nare. Prof. V. Šikšnys yra EMBO tikrasis narys, Lietuvos atstovas Europos molekulinės biologijos taryboje, EMBC viceprezidentas, taip pat EMBO ilgalaikių stipendijų komiteto narys. 2026 m. išrinktas EMBL tarybos pirmininku. V. Šikšnio iniciatyva ir jo didelių pastangų dėka, 2021 m. buvo įkurtas Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Europos molekulinės biologijos laboratorijos Partnerystės institutas (VU GMC EMBL PI). Šio naujo tarptautinio mokslinio padalinio pagrindinė veikla – plėtoti aukšto tarptautinio lygio mokslinius tyrimus genų technologijų srityje. Šiuo metu institute dirba penkios tarptautinės tyrėjų grupės, kurių vadovai buvo atrinkti tarptautinių konkursų būdu.

 

Prieš aštuoniolika metų prof. V. Šikšnio iniciatyva LMA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriuje buvo pradėta rengti kasmetinė Lietuvos jaunųjų mokslininkų konferencija „Bioateitis“, kuri tapo itin populiari tarp jaunųjų mokslininkų.

2021 m. viešoji įstaiga „Go Vilnius“ kartu su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centru įsteigė profesoriaus Virginijaus Šikšnio vardo stipendiją (metinis stipendijos dydis – 10 tūkst. eurų), kuri skiriama trečiosios (doktorantūros) studijų pakopos studentams už tarptautiniu mastu pripažintus išskirtinius mokslo pasiekimus.

Pastaraisiais metais prof. V. Šikšnys yra vienas iš labiausiai Lietuvą ir Vilniaus universitetą garsinančių Lietuvos mokslininkų. Aukštą jo mokslinės veiklos lygį liudija gausūs nacionaliniai ir tarptautiniai apdovanojimai, stipendijos bei narystės tarptautinėse mokslo organizacijose:

• 2001 m. – Lietuvos mokslo premija;
• 2004–2005 m. – Lietuvos Respublikos aukščiausio laipsnio stipendija;
• 2012 m. – VU rektoriaus premija;
• 2012 m. – žurnalo „Veidas“ rengto projekto „Mini Nobelis“ laureatas;
• 2014 m. – VU rektoriaus apdovanojimas už reikšmingus mokslo pasiekimus geriausio taikomojo darbo kategorijoje: už dvi 2013 m. pateiktas ir licencijuotas patentų paraiškas (kartu su bendraautoriais);
• 2015 m. – VU rektoriaus apdovanojimas geriausios fizinių, biomedicinos ir technologijos mokslo sričių publikacijos kategorijoje (kartu su bendraautoriais);
• 2015 m. – Šv. Kristoforo statulėlė;
• 2016 m. – „Warren Alpert“ premija (Harvardo universitetas, JAV);
• 2016 m. – EMBO tikrasis narys;
• 2016 m. – „Globalios Lietuvos“ apdovanojimas už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje;
• 2016 m. – Lietuvos Respublikos prezidentės Dalios Grybauskaitės apdovanojimas už nuopelnus Lietuvos mokslui;
• 2016 m. – Lietuvos Respublikos prezidentės Dalios Grybauskaitės Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga įteiktas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius – už nuopelnus Lietuvai ir šalies vardo garsinimą;
• 2017 m. – antrąkart žurnalo „Veidas“ rengto projekto „Mini Nobelis“ laureatas;
• 2017 m. – kartu su Makso Planko instituto Berlyne mokslininke Emanuele Mari Šarpantjė (Emmanuelle Marie Charpentier) apdovanotas Danijos fondo „Novo Nordisk“ premija „Novozymes“, kurios vertė – 3 mln. Danijos kronų (403 tūkst. eurų);
• 2017 m. – Lietuvos mokslo premija;
• 2018 m. – Kavli premija (1 mln. JAV dolerių vertės, kartu su Makso Planko instituto (Vokietija) profesore E. M. Šarpantjė ir Kalifornijos Berklio universiteto (JAV) profesore Ana Dženifer Daudna (Anne Jennifer Doudna).

Prof. V. Šikšnys yra vienas pagrindinių CRISPR-Cas genomo redagavimo technologijos atradėjų. Jo svarbiausias indėlis – įrodymas, kad CRISPR-Cas9 sistema gali būti programuojama tiksliai kirpti DNR, taip atveriant kelią paprastam, nebrangiam ir itin tiksliam genų redagavimui. Šis atradimas iš esmės pakeitė šiuolaikinę biologiją ir biomediciną, sudarydamas prielaidas pažangiems vėžio, genetinių ligų, infekcijų gydymo metodams, taip pat naujų biotechnologijų ir žemės ūkio sprendimų plėtrai.

Prof. V. Šikšnys labiausiai garsina Lietuvą kaip pasaulinio lygio mokslo valstybę, įrodydamas, kad fundamentiniai, Nobelio premijos lygio atradimai gali gimti ir Lietuvos mokslo institucijose.

LMA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyrius nuoširdžiai sveikina Akademiką gražaus jubiliejaus proga ir linki visokeriopos sėkmės, tvirtos sveikatos, kūrybinės energijos bei naujų atradimų.

Akad. Kęstutis Sasnauskas, LMA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus Biofizinių mokslų sekcijos pirmininkas
Akad. Limas Kupčinskas, LMA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus pirmininkas
Virginijos Valuckienės nuotraukos