Naujienos

Dirbtinis intelektas filosofijos, sociologijos ir komunikacijos požiūriu: žmogiškosios patirties bei atsakomybės išsaugojimas technologinėse aplinkose

2026 02 06

Sparti dirbtinio intelekto (DI) technologijų raida pastaraisiais metais tapo svarbiu akademinių diskusijų objektu. Vis plačiau diskutuojama apie DI suponuojamas žmogiškosios patirties ir sprendimų priėmimo transformacijas įvairiose veiklos srityse, taip pat apie šios technologijos keliamas egzistencines grėsmes. Ypatingas dėmesys skiriamas DI poveikiui darbo rinkai: automatizacijos procesai, paremti šia technologija, kelia klausimų apie įvairių profesijų išnykimo ar bent jau jų pertvarkymo neišvengiamumą; svarstomas netgi žmogiškojo darbo prasmingumo klausimas šios technologinės revoliucijos sąlygomis. Taip pat diskutuojama apie socialinę nelygybę, kurią DI technologija galėtų paveikti nebūtinai teigiama linkme. Šias problemas viešajame ir akademiniame diskurse nuosekliai analizuoja tiek DI technologijos tyrėjai, tiek jos kūrėjai, pavyzdžiui, Džefris Hintonas (Geoffrey Hinton), kuris pabrėžia, kad dirbtinio intelekto pažanga reikalauja ne tik technologinio optimizavimo, bet ir atsakingos filosofinės bei normatyvinės (etinės) refleksijos. Taigi DI peržengia siaurai suprantamų techninių sprendimų lauką ir tampa svarbia įvairių socialinių ir humanitarinių mokslų nagrinėjama tema, kuriai būtinas tarpdisciplininis požiūris ir konceptualus nuoseklumas.

Sausio 29 d. Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijos Mažojoje konferencijų salėje, įvyko tarptautinė mokslinė konferencija „Dirbtinis intelektas filosofijos, sociologijos ir komunikacijos požiūriu“. Ji subūrė tyrėjus iš Lietuvos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kolumbijos, atstovavusius filosofijos, sociologijos, komunikacijos, edukologijos, kultūros studijų ir kitoms mokslų sritims. Konferencijos tikslas – kritiškai, tarpdisciplininiu požiūriu analizuoti dirbtinio intelekto fenomeną, jo poveikį žmogaus egzistencijai, DI taikymą meninėje, mokslinėje, technologinėje kūryboje, taip pat kare, komunikacijoje, ugdymo procese, politikoje ir kitose srityse.

Konferencijos programa buvo suskirstyta į penkias temines sesijas, o pranešimai buvo skaitomi daugiausia anglų kalba. 

Iš dešinės: akad. Tomas Kačerauskas, akad. Arvydas Virgilijus Matulionis, prof. Naglis Kardelis.

I sesija „DI ir žmogaus būtis“ buvo skirta fundamentaliems antropologiniams ir ontologiniams klausimams. Pranešėjai analizavo dirbtinį intelektą kaip epochinį lūžį, kvestionuojantį žmogaus intelekto išskirtinumą. Svarstyta, ar DI žymi epochinę technologinę slinktį, ar gilesnę antropologinę transformaciją. Analizuotas žmogaus ir dirbtinio intelekto santykis kūrybiškumo bei prasmės kūrimo požiūriu. Ypatingas dėmesys skirtas DI kaip „sintetinio proto“ ir net „sintetinio dievo“ metaforoms, leidžiančioms naujai apmąstyti šiuolaikinio žmogaus santykį su žiniomis ir autoritetu.

II sesijoje „DI ir kūrybingumas: etiniai aspektai“ buvo nagrinėjamas dirbtinio intelekto poveikis menui, kūrybai ir menininko vaidmeniui. Pranešimuose keltas klausimas, ar DI griauna tradicinį kūrybos supratimą, ar priešingai – atskleidžia jo ribas ir kvestionuoja savaime suprantamas prielaidas apie kūrybinį procesą. Dėmesio skirta etinėms problemoms, susijusioms su autoryste ir kūrėjo atsakomybe taikant DI technologiją.

III sesija „Karas, atsakomybė ir geopolitika“ aktualizavo dirbtinio intelekto militarizacijos problematiką. Pranešimuose analizuota, kaip DI keičia karo praktiką, sprendimų priėmimą ir atsakomybės sampratą, taip pat, kaip jis funkcionuoja šiuolaikinių geopolitinių ir galios santykių kontekste. Buvo pabrėžta, kad DI kare nėra vien instrumentas – jis transformuoja patį subjektiškumo ir moralinio veikimo lauką.

 
LMA užsienio narys prof. Algis Mickūnas (Ohajo universitetas, JAV) nuotoliu skaito pranešimą „Dirbtinių intelektų globalūs karai“.

IV sesija „DI, komunikacija ir ugdymas“ nagrinėjo dirbtinio intelekto taikymo švietime ir komunikacijoje problemas. Pranešimuose analizuotas DI vaidmuo mokymosi procesuose, technologijų medijuojamos komunikacijos etiniai aspektai, taip pat žmogaus ir dirbtinio intelekto sąveikos mokymosi procese galimybės ir ribos.

V sesija „Algoritmai, logika ir egzistencija“ buvo skirta algoritminio mąstymo ribų analizei, dirbtinio „intelekto“ keliamoms egzistencinėms grėsmėms, DI poveikiui socialinėms sistemoms ir kitoms susijusioms sritims.

Konferencija išsiskyrė ne tik temų įvairove, bet ir gilia kritine laikysena, vengiančia naivaus technologinio optimizmo ir supaprastinto pesimizmo. Diskusijos atskleidė, kad dirbtinis intelektas šiandien tampa neatsiejama filosofinės refleksijos dalimi – tai reiškinys, iš naujo apibrėžiantis žmogaus vietą pasaulyje. Konferencija parodė, kad dirbtinio intelekto tyrimai reikalauja ne tik siaurų technologinių, bet ir plačių humanistinės analizės perspektyvų. Filosofinė, sociologinė ir komunikacinė refleksija padeda ne tik geriau suprasti DI poveikį šiuolaikinei visuomenei, bet ir sudaro sąlygas formuluoti etiškas nuostatas šios technologijos atžvilgiu bei išsaugoti žmogiškosios patirties, atsakomybės ir prasmės dimensijas sparčiai technologizuojamame pasaulyje.

Visą konferenciją galima peržiūrėti „YouTube“
https://www.youtube.com/watch?v=QJOG2-MxxOg

Parengė Vilniaus Gedimino technikos universiteto Filosofijos ir kultūros studijų katedros doc. dr. Edvardas Rimkus
Virginijos Valuckienės nuotraukos

 GALERIJA