Naujienos

Kelionė po egzoplanetų pasaulį Vilniaus Senvagės gimnazijoje

Vilniaus Senvagės gimnazijoje surengta dar viena Lietuvos mokslų akademijos (LMA) skyriaus „Mokslininkų rūmai“ „Mokslo žinių diena“, skirta supažindinti moksleivius su šiuolaikiniais egzoplanetų tyrimais. Vilniaus universiteto (VU)  (TFAI) mokslininkė dr. Renata Minkevičiūtė paskaitoje „Kaip mokslininkai ieško planetų prie kitų žvaigždžių“, vykusioje vasario 6 d., išsamiai pristatė egzoplanetų atradimo istoriją, taikomus tyrimų metodus ir naujausius šios sparčiai besivystančios astronomijos srities pasiekimus.

Dr. R. Minkevičiūtė mokiniams paaiškino savo mokslinių tyrimų esmę: „Mano darbas – tirti žvaigždžių cheminę sudėtį iš spektrų, ir mes tyrinėjame žvaigždes, kurios turi planetų“, – sakė mokslininkė. Ji taip pat pabrėžė mokslo populiarinimo svarbą: „Einame į visuomenę ir šviečiame astronomijos temomis.“ Šios įžvalgos padėjo mokiniams geriau suprasti ne tik modernių astrofizinių tyrimų pobūdį, bet ir plačią mokslininko veiklos reikšmę. 
„Mokslo žinių diena“ Vilniaus Senvagės gimnazistams.

Paskaitoje priminta, kad egzoplanetomis vadinamos planetos, skriejančios aplink kitas žvaigždes, o ne aplink Saulę. Nuo pirmųjų jų atradimų XX a. pabaigoje ši tyrimų kryptis tapo viena sparčiausiai augančių astronomijos sričių. Šiuo metu NASA (Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija, angl. National Aeronautics and Space Administration) duomenų bazėse patvirtinta daugiau kaip 6 000 egzoplanetų, o dar keli tūkstančiai laukia tolesnio patvirtinimo.

Dr. R. Minkevičiūtė pristato egzoplanetų įvairovę.

Dr. R. Minkevičiūtė atkreipė dėmesį į didžiulę atrastų pasaulių įvairovę. Pasak jos, „yra daug Saturno ir Jupiterio tipų planetų, t. y. dujinių, didelių, milžiniškų planetų… yra labai daug planetų tarp Žemės ir Neptūno – tas yra labai įdomu ir unikalu.“ Tokios įžvalgos rodo, kad mūsų Saulės sistema nėra tipiškas planetų sistemos pavyzdys, o Visatoje gali egzistuoti daug dar nepažintų planetinių struktūrų.

Paskaitoje kalbėta apie tai, kiek yra tipiška Saulės sistema.

Lektorė pabrėžė vieną svarbiausių egzoplanetų tyrimų klausimų – galimos gyvybės Visatoje paiešką. „Ieškome, be abejo, panašių į Žemę planetų, nes norime suprasti, ar gyvybė, ar Žemė su savo gyvybe yra unikali, vienintelė planeta Visatoje, ar yra ir kitų planetų, kur kažkas gyvena“, – teigė dr. R. Minkevičiūtė.

Tranzitų metodas.

Mokiniams buvo pristatyti pagrindiniai egzoplanetų paieškos metodai: tranzitų metodas, radialinių greičių metodas, astrometrija, gravitacinio lęšio efektas ir tiesioginiai stebėjimai. Lektorė pabrėžė, kad tranzitų metodas – vienas efektyviausių ir dažniausiai naudojamų, leidžiantis ne tik aptikti planetą, bet ir įvertinti jos dydį. Šis metodas pagrįstas tuo, kad planeta, praskriedama priešais žvaigždę, trumpam sumažina jos šviesį. Radialinių greičių metodas remiasi žvaigždės judėjimo pokyčių fiksavimu, kuriuos sukelia aplink ją skriejanti planeta. Astrometrija tiria žvaigždžių padėties pokyčius, o gravitacinio lęšio efektas pasitelkiamas tada, kai tarp mūsų ir stebimos žvaigždės praskriejanti planeta sustiprina jos šviesą. Dr. R. Minkevičiūtė pažymėjo, kad nors tiesioginiai stebėjimai leidžia užfiksuoti menką šviesos „pikseliuką“ šalia žvaigždės, šis metodas išlieka itin sudėtingas. Visų taikomų metodų įvairovė leidžia aptikti tiek dideles dujines, tiek mažesnes, Žemės tipo planetas, o technologijoms tobulėjant jų savybės tiriamos vis tiksliau.

Renginys suteikė mokiniams galimybę iš arti susipažinti su šiuolaikinės astronomijos tyrimais ir mokslininko profesija, skatindamas juos kelti klausimus apie Visatos sandarą ir žmogaus vietą joje. Susitikimas taip pat gali paskatinti jaunimą toliau domėtis astronomija ir ateityje svarstyti astronomo ar mokslininko tyrėjo kelią.

Parengė LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai“ vyriausioji specialistė Liliana Feiginaitė ir VU Fizikos fakulteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto mokslininkė dr. R. Minkevičiūtė