Naujienos

Užduodantys teisingus klausimus Dievui: pagerbti 2025 m. Lietuvos mokslo premijų laureatai

2026 03 05

Kovo 5 d. įvyko 2025 metų Lietuvos mokslo premijų (LMP) laureato diplomų teikimo iškilmės, kurios buvo tiesiogiai transliuojamos per „LRT Plius“ kanalą. Jose dalyvavo Lietuvos Respublikos (LR) Ministrė Pirmininkė Inga Ruginienė, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė, Lietuvos mokslų akademijos, techniškai aptarnaujančios Lietuvos mokslo premijų (LMP) komisiją, prezidentas akad. Vytautas Nekrošius, LMP komisijos pirmininkas akad. Zenonas Dabkevičius. Ceremonijos pradžioje susirinkusieji išklausė Glebo Pyšniako (violončelė) ir Dalios Dėdinskaitės (smuikas) dueto „Duettissimo“ atliekamos Mikalojaus Konstantino Čiurlionio „Įkvėpimas“ aranžuotės.

LMP komisijos pirmininkas akad. Zenonas Dabkevičius.

Į sceną pakilęs Lietuvos mokslo premijų komisijos pirmininkas akad. Z. Dabkevičius priminė, kad premijas įsteigė LR Vyriausybė, o jas kuruoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Premijos teikiamos LMA, kuriai pavesta organizuoti ir vykdyti konkursą. Šiemet septyni laureatų darbai išrinkti iš 27 pateiktų kandidatų. Komisijos vardu pirmininkas pasveikino premijų laureatus ir palinkėjo jiems sėkmingai tęsti fundamentinius bei taikomuosius tyrimus.

Lietuvos Respublikos Ministrė Pirmininkė Inga Ruginienė.

Po jo kalbėjusi Ministrė Pirmininkė I. Ruginienė sakė: „Intelektas, mokslas, čia suburtas, duoda mums pavyzdį ir postūmį daryti daug didelių darbų. Visa tai, ką jūs darote, prisideda prie valstybės pažangos. Technologinis pranašumas, inovacijos yra XXI a. gynybos ir ekonomikos pamatas. Stiprus mokslas reiškia stiprią valstybę. Džiaugiuosi, kad galime jumis didžiuotis.“

LR Ministrė Pirmininkė Inga Ruginienė sveikina LMP laureatę Giedrę Mickūnaitę. Kartu scenoje: LR švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė ir LMA prezidentas akad. Vytautas Nekrošius. 

Toliau septyniems premijų laureatams buvo įteikti diplomai ir premijų lakštai. Padėkos kalboje humanitarinių mokslų srities laureatė Giedrė Mickūnaitė pažymėjo, kad „po kiekvieno karo išgyvenusieji ieško saitų su vieta ir dvasia. Ne išimtis – ir paveikslai, suvokėjams tampantys viltinga tradicija. Trakų Marijos atvaizdas leido susisieti tiek su apaštališkųjų laikų, tiek su katalikiškąją reformą įgyvendinančia Roma ir darsyk svetimą paversti sava. XVII a. autoritetinga graikiška maniera tapo tradicijos šerdimi. Garbingos senovės liudininke, gebėjusia prarastą Trakų politinę galią pakeisti religinio centro trauka. Bizantinės tapybos virsmai iš importinės į savą suformavo lietuvišką graikiškos manieros variantą.“ Baigdama ji sakė, kad priima premiją kaip pareigą laisvai mąstyti ir atsakingai veikti.

LMP laureatas akad. Zenonas Norkus.

Socialinių mokslų srities laureatas akad. Zenonas Norkus teigė, kad humanitariniai mokslai dirba vidaus rinkai. Jo penkiolikos pastarųjų metų darbo tikslas buvo prisidėti prie balanso gerinimo socialinių mokslų srityje. Nes iki šiol importavome teorijas, nepasiūlydami nieko originalaus. Todėl jis sukūrė originalią sociologinę šiuolaikinių moderniųjų restauracijų teoriją. Tai padės spręsti aktualias Lietuvos problemas. Pavyzdžiui, įvedus mokestį šunis ir kates laikantiems nevedusiems šalies gyventojams, pavyktų vienu ypu išspręsti ir ekonomines, ir demografines problemas.

LMP laureatas akad. Artūras Dubickas. 

Gamtos mokslų srities laureatas akad. Artūras Dubickas pažymėjo, kad žmonės nuo mokyklos laikų bijo matematikos. Tačiau jos nereikia vengti. Pastaruoju metu gali net įvykti revoliucinis perversmas, naudojant šioje srityje dirbtinį intelektą. Tiesa, jis dažnai bando apgauti. Todėl matematikos dirbtinis intelektas „nesuvalgys“, kadangi tas klaidas kažkas turi pamatyti.

LMP laureatus Vitalijų Karabanovą ir Ričardą Rotomskį sveikina LR Ministrė Pirmininkė Inga Ruginienė ir LR švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė. 

Gamtos mokslų srities laureatų vardu kalbėjęs laureatas Ričardas Rotomskis pabrėžė, kad „pats įdomiausias mokslo objektas yra gyvybė. Mūsų darbo sritis – pasižiūrėti, ar mes galime pataisyti gyvąjį objektą, suprasdami jo veiklą. Tai leidžia tirti vėžinius susirgimus, suprasti kaip su jais kovoti.“

Sveikinami LMP laureatai Dainius Haroldas Pauža ir Neringa Paužienė.

Medicinos ir sveikatos mokslų srities laureatas Dainius Haroldas Pauža, kalbėjęs premijuoto darbo autorių vardu sakė, kad visus jų projektus finansavo Lietuvos mokslo taryba. Mokslininkai tyrinėja nervines ląsteles, valdančias širdies veiklą. Dalis tų neuronų jaučia, kas vyksta širdyje ir tai perduoda kitiems, smegenų neuronams. Tyrinėjama širdies jutimų ir jų pasekmių anatomija. Galbūt tai padės netgi suprasti, kodėl vieniems širdį skauda dėl visko, o kitiems širdies reikalai – nė motais. Laureatai sukūrė tokį širdies nervinių struktūrų matymo metodą, kurio iki šiol niekas nebuvo matęs.

LMP laureatas Artūras Petronis.

Medicinos ir sveikatos mokslų srities laureatas Artūras Petronis kalbą pradėjo nuo anekdoto. „Kai Albertas Einšteinas pateko į dangų, jis paprašė Dievo parodyti pasaulio kūrimo planą. Netrukus pastebėjo, kad jame yra klaidų. Dievas nesutriko ir paaiškino specialiai taip pasielgęs, kad mokslininkai turėtų ką veikti.“ Biologijoje ir medicinoje ta didžioji klaida yra senėjimas ir ligos. Kodėl pradedame sirgti? Tai kaina už tai, kad esame sudėtingi organizmai. Nesensta tik labai paprasti organizmai, tokie kaip medūzos. Norint suprasti, kaip atsirandame, kaip susergame, reikia žvelgti kuo plačiau. Tą ir stengiamasi daryti laureato vadovaujamose laboratorijose, tiriant vystymosi, senėjimo ir ligų dėsningumus. Baigdamas A. Petronis dar kartą pajuokavo, kad premijas pelnę mokslininkai gyvena ilgiau, nei jos negavę. Todėl pasiūlė įsteigti daugiau premijų.

LMP laureatai: Ovidijus Šernas, Audrius Vaitkus ir Judita Škulteckė (Gražulytė).

Technologijos mokslų srities laureatų vardu kalbėjęs Audrius Vaitkus teigė, kad ši premija yra ir visos kelių mokslo bendruomenės pripažinimas. Išaugo nauja kelių mokslininkų karta. Tarpdisciplininė partnerystė leidžia kurti pažangias kompleksines priemones ir sprendimus. Tyrimai prisideda prie racionalių sprendimų ir didina visų mūsų saugumą keliuose.

LR švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.

LR švietimo, mokslo ir sporto ministrė R. Popovienė savo kalboje pabrėžė, kad jai jau antrą kartą tenka teikti šiuos apdovanojimus, pasidžiaugti kartu su laureatais jų sėkmingais asmeniniais pasiekimais moksle. Pasak ministrės, tai yra ir visos Lietuvos mokslo laimėjimas. Tai įrodo, koks stiprus šalies mokslas. Šie darbai stiprina ne tik mūsų suvokimą, bet ir visą visuomenę, jos atsparumą. Mokslininko kelias nėra lengvas. Bet jis duoda puikių vaisių. Šiandien svarbus ir valstybės požiūris, jos atsakomybė. Todėl ministerija stengiasi stiprinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą, investuoti į jaunus tyrėjus, infrastruktūrą. Baigdama ministrė padėkojo laureatams ir jų šeimoms už atsidavimą.

LMA prezidentas akad. Vytautas Nekrošius.

Sveikindamas laureatus Lietuvos mokslų akademijos prezidentas akad. V. Nekrošius pabrėžė, kad laureatai visų pirma yra žmonės, užduodantys teisingus klausimus Dievui. Ir dažnai moka rasti atsakymus. Be to, pareiškė nesutinkąs su Z. Norkumi, kad humanitarai dirba vidaus rinkai. Lietuva turi vienintelį Nobelio premijos laureatą Č. Milošą, kuris buvo literatu virtęs teisininkas. Na, o šiandien LMA pagerbiami geriausi iš geriausių, kurių darbai užtikrina šalies pažangą. Svarbiausia, kad kiekvienais metais tokiu būdu įrodoma, jog lietuvių posakis „savame krašte pranašu nebūsi“ yra neteisingas. Ir laureatai yra to įrodymas. Nes šis pripažinimas gautas iš kolegų.

Dueto „Duettissimo“ muzikinis sveikinimas.

Renginio pabaigoje duetas „Duettissimo“ – G. Pyšniakas (violončelė) ir D. Dėdinskaitė (smuikas) – pagriežė Johano Halvorseno aranžuotą Georgo Frydricho Hendelio kūrinį „Passacaglia“.

Renginio vaizdo įrašą galite žiūrėti LMA „Youtube“ kanale. 

Parengė dr. Rolandas Maskoliūnas, vyriaus. specialistas ryšiams su visuomene
Virginijos Valuckienės nuotraukos 

GALERIJA