Naujienos

Už nuoseklų lietuvių kalbos puoselėjimą – Valstybinės lietuvių kalbos komisijos apdovanojimai

2026 03 16

Kovo 12 d. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Mažojoje konferencijų salėje vyko Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) ir LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai“ organizuota apdovanojimų už lietuvių kalbos puoselėjimą šventė, kurios metu pagerbti asmenys ir institucijos, įteikti diplomai bei skulptūrėlės „Sraigės“.

Skulptūrėlės „Sraigės“ (autorius Rokas Dovydėnas).

Renginį pradėjusi VLKK pirmininkė dr. Violeta Meiliūnaitė sveikino renginio dalyvius ir pabrėžė susibūrimo reikšmę: „12-ąjį kartą renkamės, kad stabteltumėme, susitiktumėme ir geriau pažintume vieni kitus, gyvai pažintume žmones, kurie kartais virsta vadovėlių, monografijų, straipsnių, žurnalų viršeliuose žinomomis pavardėmis.“ Ji paminėjo, kad kiekvienais metais sukuriama nauja, originali „Sraigė“, jau tapusi ir meno kūriniu, ir simboliniu pripažinimu.

LMA viceprezidentas akad. Aivaras Kareiva.

Apie kalbos gyvybingumą ir ilgalaikį rūpestį kalbėjo garbūs šventės dalyviai. Sveikindamas gausiai susirinkusiuosius, LMA viceprezidentas akad. Aivaras Kareiva pasidžiaugė, kad lietuvių kalba yra turtinga regioninėmis tarmėmis. Gimtoji kalbėtojo šneka – dzūkų, kurią jis vadina medkirčių kalba, ir jam ji labai patinka. Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė Jurgita Šukevičienė pabrėžė, kad „mūsų kalba verta pagarbos ir puoselėjimo“, dėkojo laureatams už tai, kad stiprina lietuvių kalbos ateitį. Lietuvos Respublikos kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė sveikinimo kalboje atkreipė dėmesį  į kalbos ryšį su tautine tapatybe.

Iš kairės pirmoje eilėje: Lietuvos Respublikos kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė, Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė Jurgita Šukevičienė, kiti šventės dalyviai.

Laureatų atrankos komisijos pirmininkė, Lietuvių kalbos instituto Mokslo tarybos pirmininkė dr. Albina Auksoriūtė paminėjo, kad šiemet iš keturių kandidatų komisija išrinko tris laureatus. Skulptūrėlės „Sraigės“ ir diplomai buvo įteikti: Irutei Raišutienei – už lietuvių kalbos puoselėjimą, terminų žodynų, mokslinių ir mokomųjų leidinių redagavimą; Algirdui Malakauskui – už lietuvių kalbos puoselėjimą ir visuomenės kalbinį švietimą; dr. Ingai Daugirdei – už lietuvių kalbos puoselėjimą, kultūrinės veiklos organizavimą ir sklaidą visuomenėje.

Apdovanojimų metu buvo pristatyta kiekvieno laureato veikla ir pasiekimai:

Irutė Raišutienė – Lietuvių kalbos instituto Bendrųjų reikalų ir sklaidos skyriaus vyresnioji redaktorė. Jos profesinė patirtis lituanistikos srityje – tai dvidešimt aštuoneri metai nuoseklaus darbo. Nuo 1997 m. I. Raišutienė dirbo mokslinės ir mokomosios literatūros redaktore Lietuvos edukologijos universiteto (dabar – Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija) leidykloje, o nuo 2019 m. iki dabar eina lietuvių kalbos vyresniosios redaktorės pareigas Lietuvių kalbos institute. Per savo darbo metus ji užsirekomendavo kaip itin profesionali, atsakinga, atidi ir įžvalgi redaktorė, gebanti redaguoti sudėtingus mokslinius tekstus ir išmananti įvairių sričių terminiją. Ypač svarbus jos indėlis redaguojant fundamentinius ir taikomuosius mokslo darbus, derinant ir tikslinant terminus, užtikrinant aukštą mokslinių leidinių kalbos kokybę. Ilgametė patirtis rodo puikų redaktorės kalbos jausmą, gilų lietuvių kalbos norminimo principų išmanymą, gebėjimą tiksliai perteikti mokslinių tekstų stiliaus ir terminijos ypatumus. I. Raišutienės suredaguotų leidinių – daugiau kaip 140 (per ilgą profesinę veiklą ne visi leidiniai yra suregistruoti). Tarp jų – mokslo monografijos, mokslo studijos, aukštųjų mokyklų vadovėliai, metodinės priemonės, bibliografijos, straipsnių rinkiniai, elektroniniai leidiniai ir kiti darbai. Ji taip pat redaguoja tarptautinių mokslo žurnalų straipsnius, žodynus. Nuolat keliama kvalifikacija, atidumas kalbos norminimo aktualijoms ir sukaupta ilgametė patirtis leidžia teigti, kad I. Raišutienė yra viena stipriausių savo srities specialisčių. Kolegos ir autoriai Irutę vertina už profesionalumą, patikimumą, konstruktyvų bendravimą ir nuoširdžius, žmogiškus patarimus, kurie yra itin svarbūs redaguojant mokslo leidinius.

Iš kairės: dr. Albina Auksoriūtė, Irutė Raišutienė, dr. Violeta Meiliūnaitė.

Algirdas Malakauskas – Lietuvių kalbos draugijos (LKD) garbės narys, Lietuvių kalbos draugijos Šiaulių skyriaus pirmininkas. 1991–1993 m. dirbo Šiaulių pedagoginio instituto savaitraščio redaktoriumi, 1994–2020 m. Šiaulių universiteto kalbos tvarkytoju, 2000–2014 m. Šiaulių universiteto ir Lietuvių kalbos draugijos leidinio „Kalbos aktualijos“ sudarytoju ir atsakinguoju redaktoriumi. 1993–2025 m. suredagavo daugiau kaip 250 knygų ir žurnalų (daugiausia mokslinių ir metodinių leidinių). Bendradarbiavo su Šiaulių universiteto, Lietuvos istorijos instituto, Vilniaus universiteto, „Literos“ ir kt. leidyklomis. Savo iniciatyva skaitė, taisė ir tobulino „Dabartinio lietuvių kalbos žodyno“ 7-ojo pataisyto ir papildyto leidimo tekstą. Tai aktyvus periodinių leidinių, žiniasklaidos bendradarbis, paskelbęs apie 100 metodinių ir mokslinių publikacijų aktualiais kalbos kultūros, akcentologijos ir kt. klausimais. Laureatas yra LKD narys nuo pat jos atkūrimo (1989 m.), ne vieną kadenciją buvo renkamas LKD tarybos nariu, o nuo 1999 m. iki šiol yra Šiaulių skyriaus pirmininkas. Jo vadovaujamo skyriaus veikla išsiskiria originalių veiklos formų paieškomis. Šiauliečiai pirmieji Lietuvoje pradėjo organizuoti diktanto konkursą savo miesto gyventojams, A. Malakauskas net 17 kartų buvo šio konkurso organizacinio komiteto pirmininkas. Nuo 2010 m. Šiaulių skyrius pradėjo skleisti visuomenei skirtų viktorinų idėją. 2025 m. skyriaus su partneriais surengta 7-oji viktorina „Kalba gimtoji – kasdieninė, tu duona mums esi“ sulaukė net 402 dalyvių. Jis yra ne tik Lietuvių kalbos draugijos Šiaulių skyriaus veiklos organizatorius, bet ir jo metraštininkas, pagarbiai ir dėmesingai fiksuojantis skyriaus narių darbus. Minėtinos jo reguliariai skelbtos skyriaus veiklos apžvalgos „Kalbos aktualijų“ leidinyje, o ypač Lietuvių kalbos draugijos Šiaulių skyriaus veiklos 35-mečiui skirtas informacinis leidinys „Lietuvių kalbos draugijos (LKD) Šiaulių skyrius (1989–2024): žmonės ir jų veikla“.

Iš kairės: dr. Albina Auksoriūtė, Algirdas Malakauskas, dr. Violeta Meiliūnaitė.

Dr. Inga Daugirdė – Vilniaus universiteto Kauno fakulteto vyresnioji mokslo darbuotoja. Pedagogei ir mokslininkei dr. I. Daugirdei kalbos, kraštotyros, istorijos tyrimai yra ne tik pareiga, bet ir gyvenimo būdas, tapatybės dalykas. Ji kaip asmeninę misiją priima pareigą kaupti, saugoti kalbos, kultūros paveldą, ugdyti visuomenės kalbinį, kultūrinį sąmoningumą. I. Daugirdė daug laiko skyrė kultūriniams istoriniams Pakaunės regiono tyrimams: išvažinėjusi ir išvaikščiojusi Garliavos apylinkes, viena surinko ir užrašė milžinišką kiekį kalbinės, etnografinės ir istorinės medžiagos, ją susistemino ir parengė publikacijas apie Garliavos, Veiverių, Skriaudžių apylinkėse gyvenusius senuosius jotvingius, jų asmenvardžius, vietovės raidą XVI–XVII a. Ypač vertingi jos atradimai siejami su XIX a. antrosios pusės tautinio atgimimo istorija. I. Daugirdė surinko ir pateikė gausią faktografinę medžiagą apie šiuo laikotarpiu Garliavoje įkurtą pirmąjį lietuvių literatūros profesionalų sambūrį – Garliavos literatūros mylėtojų būrelį, suburtą Jono Basanavičiaus bičiulio, „Aušros“ finansinio rėmėjo, Garliavos vaistininko ir knygnešio Kazimiero Aglinsko. Daktaro Jono Basanavičiaus ir Kazimiero Aglinsko draugystę I. Daugirdė nušvietė net keliuose išsamiuose straipsniuose, Lietuvos literatūros ir tautosakos instituto bibliotekos archyvuose surinko medžiagą ir pristatė autentiškus jų bendravimo liudininkus – 92 laiškus ir unikalias to laiko fotografijas. Itin daug I. Daugirdės tyrimų skirta knygnešiams („Knygnešiai ir knygnešystė Pakaunės krašte“, 2020 m.), ji yra atkūrusi dešimčių Pakaunės ir Lietuvos knygnešių biografijas ir žygius platinant draudžiamąją lietuvišką spaudą. Daug naujų vertingų duomenų pateikė apie draudžiamosios spaudos kūrimą ir platinimą Zapyškio ir Lekėčių apylinkėse. Šias temas I. Daugirdė plačiai aptarė įvairiuose Kauno rajono savivaldybės Garliavos viešosios bibliotekos renginiuose, skirtuose mokiniams, mokytojams ir plačiajai visuomenei, rengė knygnešių atminimo vakarus. Knygnešystės vertę ir prasmę lietuvių kalbai, tautai pristatė ir kitur Lietuvoje (minėtinas renginys „Knygnešių dvasia gyva“ Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešojoje bibliotekoje). Laureatė glaudžiai bendradarbiauja su leidiniais „Gimtasai kraštas“, „Žiemgala“, „Suvalkija“, „XXI amžius“, „Lituanistica“, taip pat užsienio moksliniais leidiniais, nuolat publikuoja savo tyrimus, sukauptą kalbinę, kraštotyrinę ir literatūrologinę medžiagą, skaito paskaitas, rengia knygų pristatymus, organizuoja konferencijas ir seminarus Kauno ir kitų rajonų mokytojams, mokiniams ir plačiajai visuomenei.

Iš kairės: dr. Albina Auksoriūtė, dr. Inga Daugirdė, dr. Violeta Meiliūnaitė.

Laureatai apdovanojimų iškilmėse dalijosi mintimis apie atsakomybę, darbų tęstinumą, taisyklingos lietuvių kalbos vertingumą. Pasisakymuose buvo pabrėžta, kad redaktoriaus, terminologo, kraštotyrininko darbas dažnai yra tylus, nuoseklus ir be viešųjų pagyrimų, tačiau būtent toks darbas palaiko kalbos gyvastį ir aiškumą.

Renginyje buvo įteiktos ir VLKK padėkos: Dalei Lapinskienei, Žemės ūkio ministerijos terminijos komisijos pirmininkei, kuri nuo 2004 metų pildė terminų banką naujais duomenimis, – už ilgametį profesionalų darbą ir svarų indėlį, plėtojant Lietuvos Respublikos terminų banką; Vilniaus universiteto Lituanistinių studijų katedrai – už nuoseklią lietuvių kalbos plėtrą ir sklaidą.

Dalė Lapinskienė ir dr. Violeta Meiliūnaitė.

Vilniaus universiteto Lituanistinių studijų katedros darbuotojos su dr. Violeta Meiliūnaite.

Renginį papuošė teatro ir kino aktoriaus, dainų autoriaus ir atlikėjo Viliaus Arbačiausko bei draugų Sonatos ir Ričardo atliekamos dainos pagal lietuvių poetų tekstus. V. Arbačiauskas palinkėjo, kad „mūsų kalba skambėtų dar tūkstantį metų.“

Atlikėjai: Vilius Arbačiauskas (iš dešinės) ir draugai.

Renginys sujungė mokslinę, valstybinę ir visuomeninę erdves: jis priminė, kad kalbos priežiūra yra bendruomeninis įsipareigojimas, o „Sraigės“ simbolis – lėto, kantraus ir atsakingo darbo atpažinimas bei padrąsinimas tęsti darbus lietuvių kalbos labui. Šis apdovanojimas – tai ne tik pripažinimas, bet ir kvietimas toliau tausoti, puoselėti ir skleisti lietuvių kalbos grožį bei turtingumą, saugant ją ateities kartoms.

Renginio vaizdo įrašą galite žiūrėti LMA „Youtube“ kanale. 

Parengė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Programų skyriaus vedėja Vilija Ragaišienė ir LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai“ vyriausioji specialistė Liliana Feiginaitė
Virginijos Valuckienės nuotraukos

GALERIJA