Naujienos

Akad. prof. Vytautas Nekrošius: „Lietuva lietuviams“ – ar tikrai taip išreiškiama Lietuvos žmonių meilė Lietuvai

2026 03 18

Po įvykusio incidento Kovo 11-ąją, kai Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto doc. Konstantinas Andrijauskas nuplėšė plakatą su užrašu „Lietuva lietuviams“, radosi visokių keistų aiškintojų, teigiančių, kad šis užrašas nieko bloga nereiškia, kad, atvirkščiai, šis lozungas neva atspindi didelę Lietuvos žmonių meilę savo Tėvynei ir pasiryžimą ją ginti. Pasitelkiamas net argumentas, kad ir Lietuvos teismai nieko neteisėta šiame lozunge nemato. Argumentas, kad teismas pripažino, jog šis šūkis nereiškia nieko blogo,  tėra manipuliacija. Sprendimas buvo priimtas konkrečioje byloje, įvertinus konkrečias faktines aplinkybes. Šis sprendimas jokiu būdu nereiškia šūkio reabilitavimo visiems gyvenimo atvejams.

Esu šališkas. Puikiai pažįstu Konstantino tėtį ir esu daugiau nei tikras, kad savo sūnui jis įskiepijo teisingus gyvenimo principus, kur nėra vietos neapykantai, tautinei nesantaikai ar diskriminacijai. Visiškai palaikau Konstantino siekį nuplėšti plakatą. Pabandykime  pažvelgti į reikalo esmę.

Kiekvienam yra aišku, kad žodžiai savaime gali reikšti pačius įvairiausius dalykus, todėl visada labai svarbus frazės ar žodžių kontekstas, jų istorinis krūvis, aplinka.

Internete įvedžiau frazes – „Lietuva lietuviams“, „Lenkija lenkams“, „Rusija rusams“ ir „Vokietija vokiečiams“. Paieškos rezultatai nenustebino – nė vieno pozityvaus šių frazių aiškinimo. Iš ten, kur jis skleidžiamas, istorinė gija veda į II pasauliniam karui ir tarpukariui būdingą rasizmo filosofiją. Vieni jauni žmonės įsitraukia į šį žaidimą manydami, kad tokiu šūkiu apginama vienos tautos teisė, bet kiti, kurie gerbia demokratiją, privalo vadovautis žiniomis ir konstitucinėmis piliečių teisėmis.

Įvedus į paiešką „Deutschland für deutsche reikšmė“, gauname vienareikšmišką atsakymą, kad tai nacių laikų SA (Sturmabteilung) dalinių šūkis. Kartu su šiuo šūkiu pateikiamas ir „Deutschland,  Deutschland über alles (Vokietija, Vokietija aukščiau visko) ir panašios nacių laikų „gėrybės“.

Įvedus rusišką „Rossija dlia russkich“, gauname panašų rezultatą. Teigiama, kad tai Rusijos nacionalistų lozungas. Politinė šių jėgų doktrina – išimtinių teisių suteikimas rusams ir kitų tautybių išvijimas iš Rusijos.

Į lenkišką užklausą „Polska dla Polaków“ rezultatas panašus – šį lozungą naudoja ultranacionalistiniai judėjimai, reiškiantys nepagarbą kitoms tautoms bei  savo tautos iškėlimą kitų tautybių atžvilgiu.

Į užklausą „Chat GPT“, ar II pasaulinio karo metais buvo naudojamas šūkis „Lietuva lietuviams“, gaunu štai tokį atsakymą: posakis „Lietuva lietuviams“ buvo vartotas Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje. Jį naudojo tautininkų, kraštutinių dešiniųjų organizacijų ir dalis bendruomenės kaip nacionalistinio, dažnai ir antisemitinio, šūkio formą – ypač 1941 m. birželio sukilimo ir vėlesnio vokiečių okupacijos laikotarpiu. Šis posakis pasirodydavo plakatuose, skelbimuose, gaujų bei kolaboravusių grupių retorikoje ir buvo naudojamas siekiant pateisinti diskriminaciją bei persekiojimą (ypač prieš žydus).

Štai tokia šio šūkio dabartinė aplinka,  kurios nepavyks pateisinti istorine netiesa, netgi prisidengiant Kudirka, kuris tokio šūkio neskelbė, nes buvo liberalių pažiūrų asmenybė. Taip, kaip nėra įmanoma reabilituoti nacistinės svastikos ar komunistinio pjautuvo su kūju. Pasaka apie tai, kad adresatas „lietuviams“ reiškia visus Lietuvos piliečius, nepriklausomai nuo jų tautybės, nes esą ten nėra žodelio „tik“, tėra „smegenų plovimas“, nes bet kuris sveikai mąstantis žmogus žino, jog ir su šiuo šūkiu buvo išnaikinti beveik visi Lietuvos žydai. Ir kad šūkis – palyginus II pasaulinio karo laikotarpį su jo kontekstu 1902 m. – yra diskredituotas. Todėl šios istorinės aplinkos ir jos kuriamos naštos ištrinti neįmanoma.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje kategoriškai sakoma, kad laisvė reikšti savo įsitikinimus nėra suderinama su nusikalstamais veiksmais – rasinės, tautinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija. 29 straipsnis, įtvirtinantis visų asmenų lygybę, draudžia teikti bet kokias privilegijas tautybės pagrindu. Taigi visų asmenų lygybė ir diskriminacijos draudimas tautybės pagrindu yra mūsų visuomenės imperatyvas, o ne „Lietuva lietuviams“.  Aišku, kad pats šūkis savaime nediskriminuoja tautiniu pagrindu, tačiau, jeigu paklausite bet kurio gatvėje sutikto žmogaus (aišku, išskyrus kokį neonacį), ko juo siekiama, absoliuti dauguma atsakys, kad tai kitas tautas niekinantis ir jas vejantis iš Lietuvos šūkis.

Panašu, kad žmonės, naudojantys šį šūkį, prastai išmano istoriją. Lietuva ilgus šimtmečius buvo ir vis dar išlieka daugiatautė valstybė. Be lietuvių, čia sau vietą taip pat rado lenkai, žydai, gudai, ukrainiečiai, vokiečiai, totoriai, karaimai ir kitų tautų atstovai. Visų šių ir kitų tautų atstovai kūrė Lietuvos istoriją. Noriu priminti, kad Oršos mūšiui vadovavo ukrainietis Konstantinas Ostrogiškis, Vilniaus Gaonas buvo žydas, Poną Tadą parašęs A. Mickevičius vargu ar kasdien kalbėjo lietuviškai, lenkiškai kalbėjo ir mūsų vienintelis Nobelio premijos laureatas (beje, teisininkas) Česlovas Milošas, Sapiegos buvo gudai, Pacai – vokiečiai ir t. t. Įvairiose pareigose,  valstybės valdymo grandyse šiandien dirba įvairių tautybių, skirtingos kilmės asmenys, tarnaujantys savo Tėvynei. Šiai Tėvynei.

Ir štai XXI  a. kažkokie nevisavertiškumo kompleksų kupini asmenys  mums aiškina, kad Lietuva skirta tik lietuviams, ir dar prideda, kad tai – meilę Lietuvai išreiškianti pozicija. Kažkas Lietuvoje negerai: toleruojami socialinę įtampą keliantys dalykai. Reikėtų visus tuos šnekorius ir plakatų kabinėtojus bei nešiotojus paraginti aplankyti Panerių, Molėtų ir daugelio kitų Lietuvos miestų ir miestelių masinių žydų kapavietes, Osvencimą ir Buchenvaldą. Genocido samprata neaprėpia vien lietuvių: skirtingi režimai paliko daug vietų, kurios liudija įvairių tautybių aukas, ir liudija, kad žmonės gali būti žudomi vadovaujantis tautiniu arba ideologiniu „pranašumu“. Gal, perpratus tai, kas nors tose varganose galvose ir širdyse krustelės, ir šis bei panašūs kiti šūkiai nebus tokie mieli.

Lietuvos stiprybė visada buvo jos daugiatautiškumas ir gebėjimas sugyventi. Sąjūdžio metais mitinguose būdavo įvairių vėliavų, o tie, kurie bandė skelti konfliktus tautiniu pagrindu, pralaimėjo. Tik todėl  Lietuva buvo ir bus stipri. Todėl tvirtai palaikau Konstantiną Andrijauską,  ir tikiuosi, jog ateityje policija iš anksto vadovausis Konstitucijoje apibrėžtomis normomis, kad nereikėtų kištis vienišiems piliečiams.

Akad. prof. habil. dr. Vytautas Nekrošius