Naujienos

85-eri šviesos metai

Kovo 24-ąją Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Mažojoje salėje vykęs akademiko profesoriaus Juozo Vidmančio Vaitkaus 85-ojo gimtadienio minėjimas ir jo atsiminimų knygos „Šviesos metai“ pristatymas subūrė gausų būrį mokslo bendruomenės narių, bendražygių ir kolegų, pažįstamų ir kraštiečių. Pasaulinio garso fizikas, per 60 savo veiklos metų išugdęs plačiai pripažintą mokslinę mokyklą ir inicijavęs daugelį mokslinių tyrimų krypčių, neapsiribojo vien moksline veikla – kartu buvo puikus mokslo administratorius, aktyviai dalyvavęs visuomeninėje veikloje.

Iš kairės: renginio vedėjas akad. Gintautas Tamulaitis, akad. J. V. Vaitkaus sūnus Vytautas ir Dalia Kutraitė-Giedraitienė.

Popietę vedė jo mokslinis bendražygis akad. Gintautas Tamulaitis. Sveikindamas akademiką 85-ojo gimtadienio proga, LMA prezidentas prof. Vytautas Nekrošius jo sūnui Vytautui įteikė Padėkos raštą, nes pats akademikas J. V. Vaitkus dėl sveikatos renginyje dalyvauti negalėjo. Šventinę nuotaiką jaukiai pratęsė Vilniaus Balio Dvariono muzikos mokyklos mokiniai, gyvai atlikę klasikinės muzikos kūrinius.

Pagrindinį pranešimą, skirtą akademiko J. V. Vaitkaus įvairiapusei veiklai, perskaitė akad. G. Tamulaitis. Kruopščiai parengtame ir gausiai iliustruotame pranešime buvo gausu biografinių faktų iš jaunystės laikų, subtiliai atskleistas būsimo akademiko besiskleidžiantis mokslininko talentas, įvairi techninių pomėgių skalė ir beribis smalsumas. Nors pagrindinis dėmesys buvo nukreiptas į įvairiapusę mokslinę veiklą, iš Vilniaus išplitusią į Glazgą, Stokholmą ir kitus miestus bei CERN laboratorijas, buvo atskleista ir „nematomoji mokslo pusė“ – ir asmeninį gyvenimą pakeitęs orientacinis sportas, ir netradiciškai surastas kelias į Nobelio premijos laureato Nikolajaus G. Basovo laboratorijas, sudaręs sąlygas sukonstruoti pirmą lazerį Lietuvoje ir jį pritaikyti puslaidininkiams tirti. Netrūko faktų, taikliai atskleidžiančių jo administracinį išradingumą, vadovaujant Puslaidininkių fizikos katedrai ir kuriant Taikomųjų mokslų institutą, taip pat jo platų akiratį ir intensyvią veiklą dirbant Vilniaus universiteto mokslo prorektoriumi.

Akademiko G. Tamulaičio pasakojimą jautriai papildė J. V. Vaitkaus sūnus Vytautas, kalbėjęs apie akademiką kaip apie rūpestingą Tėtį. Daug autentiškų dalykų atskleidė dukters Monikos ir anūko Manto sukurtas filmas, sutalpinęs gausybę įdomių fotografijų, papildytų paties akademiko Juozo komentarais ir autentiškais pasakojimais.

Renginio dalyviai. Trečia iš dešinės akad. J. V. Vaitkaus dukra Monika.

Visuomeninę veiklą vaizdžiai iliustravo Dalia Kutraitė-Giedraitienė, įtaigiai kalbėjusi apie akademiką Juozą Vaitkų kaip Nacionalinės pažangos premijos kanclerį, apie jo gebėjimą kalbėtis su skirtingais verslo ir mokslo žmonėmis bei rasti kompromisus, gebėjimą vienyti ir telkti žmones vardan kilnaus tikslo.

Popietę užbaigė nuoširdus ir jautrus klasės draugo ir mokyklos laikų būrelių kolegos inžinieriaus Zenono Kušlio pasakojimas.

Antradienio popietė Lietuvos mokslų akademijoje buvo šviesi ir viltinga, kupina ypatingo bei jaukaus pabuvimo kartu jausmo – atrodė, kad pasidaliję šiltais prisiminimais tapome bent kiek labiau susitelkę ir bent truputėlį geresni...

Parengė LMA tikrasis narys Gintaras Valušis
Virginijos Valuckienės nuotraukos                

GALERIJA