Naujienos

Lietuvos mokslų akademijos tikrajam nariui, profesoriui habilituotam mokslų daktarui Gintautui Tamulaičiui – 70

2026 03 27

LMA tikrojo nario Gintaro Valušio straipsnis apie akademiką ir jo veiklą

Fizika su prieskoniais ir spalvomis

Prieš gerą dešimtmetį, dar 2015-aisiais, išleista Gintauto Tamulaičio mokslo populiarinimo knyga „Mokslas su prieskoniais“ man pasirodė itin jauki ir įtraukianti. Ir visai ne todėl, kad jos viršelis buvo subtiliai ir išradingai sukonstruotas, įdedant smalsiai žiūrinčią žmogaus akį į dangiškas ir žvaigždėmis išdekoruotas žvaigždynų platybes – pats informacijos pateikimo būdas, jos, kaip pasakytų fizikai, spektrinis platumas, nuo svarstymų, „kas yra kultūringas žmogus?“ iki eksperimentinės fizikos subtilybių, ir jos dinaminis diapazonas, nuo istorinių mokslo istorijos faktų paminėjimo iki subtilios ironijos ir žaismingai pateiktų bei paaiškintų rimtų  dalykų, man tada buvo tikra atgaiva, šviesus ir netikėtas žvilgsnis į kasdienybę tais nežmoniškai sunkiais 2015-aisais. Vis kaskart prie jos grįždavau – juk ją galima skaityti nuo bet kurios vietos, po mažą skyrelį, ir nebūtinai iki galo. Buvo įdomu prisiminti paprastai ir suprantamai, bet kartu itin patraukliai pateiktus mokslinius faktus.

Ir dabar, prieš rašydamas šį tekstą, vėl ją paėmiau pasiskaityti. Tik šįkart žvilgsnis jau buvo visai kitoks – rūpėjo nebe vien čia sudėlioti moksliniai faktai ar aprašyti gamtos reiškiniai ir jų pateikimo stilius ar ta nuotaika, kurią ši knyga žadino tais 2015-aisiais. Šįkart smalsu buvo pažiūrėti ir atskleisti, kas slypi už šių įtaigiai parašytų tekstų – kas yra jų autorius, gebantis nukreipti savo žvilgsnį netikėtu kampu, gebantis įžvelgti mokslinę esmę, ir kartu jaučiantis visada ir visur „prieskonių“ būtinybę ir pasakojimo spalvų niuansus...

Jaučiu, kad tas mokslo „prieskonių“ pajautimas atėjo per paties Gintauto mokslines veiklas ir įvairialypes patirtis – pradėjęs nuo tuometinio Puslaidininkių fizikos instituto ir stiprių elektrinių laukų tyrimo puslaidininkiuose, jis persikėlė į Vilniaus universiteto laboratorijas – pasirodė įdomi serija darbų, susijusių su stipriai sužadintų puslaidininkių CdS ir CdSe liuminescencijos savybėmis ir jos emisijos ypatumais. Paskui dėmesys nukrypo į ZnTe kristalus – buvo atrasta, kad čia jau įprasti eksitonai – elektrono ir skylės pora „surišta“ per kuloninę sąveiką – gali turėti subtilų „prieskonį“. Pasirodo, čia eksitonai gali būti „karšti“ ir tarpusavyje sąveikauti... Atsirado naujas požiūris į nepusiausvyruosius krūvininkus ir nepusiausvirines kvazidaleles puslaidininkiuose. Stažuotės Jungtinių Amerikos Valstijų mokslo institucijose – Kalifornijos universitete Berklyje, Šiaurės Karolinos universitete bei Renselerio politechnikos institute – išplėtė ir dar labiau paįvairino tyrimų paletę. Čia atsirado galio nitridas (GaN) ir jo heterodariniai – AlGaN/GaN ir InAlGaN/GaN. Iš jų pagaminti kvantiniai šuliniai ilgam – beveik porai dešimtmečių – prikaustė jo mokslinį žvilgsnį ir sutelkė jėgas. Svarbu ne tik, kiek daug ir kiek įvairiai bei kompleksiškai buvo padirbėta – šie darbai sukūrė stiprų pagrindą transatlantiniams moksliniams ryšiams, kurie leido sukurti prielaidas GaN technologijos atsiradimui Vilniaus universitete. Dar daugiau, darbai neapsiribojo tiktai darinių tyrimais: atsirado iš jų pagamintų šviestukų tyrimų bei jų taikymo veiklos, kurios dėjo pagrindus naujoms idėjoms ir formavo žinių bagažą iškylančių iššūkių technologiniams sprendimams. Atrodytų, kad viskas buvo puiku – ir aktuali tyrimų tema, ir tarptautinį pripažinimą įgaunantys darbai – elegantiška fizika „pagardinta“ šių medžiagų ypatumų „prieskoniais“. Tačiau panašu, kad Gintautui to jau neužteko. Vartant to meto jo mokslinius darbus, „užkliūna“ dar 2002-aisiais žurnale „Journal of Crystal Growth“publikuotas darbas, dedikuotas PbWO4 scintiliatoriams. Turbūt jau tada jis buvo pajutęs šią tyrimų nišą ir nuspėjęs šios temos galimą aktualumą ateityje – vėliau ši tema tapo vienu iš sėkmingai išaugusio (ir toliau intensyviai plėtojamo) bendradarbiavimo su CERN kertinių mokslinės sąsajos taškų...

– Gintautas turi stiprų pedagoginį geną, paveldėtą iš savo Tėčio, ypatingo fizikos mokytojo.

Ne tik gebėjimas pasakoti ir sudėlioti akcentus, ne tik aiškiai ir paprastai atskleisti fizikinių reiškinių esmę ir jų tarpusavio ryšius – šalia viso to slypi supratingumas ir žmogiškumas, auditorijos pajautimas ir jautri intuicija, leidžianti jam pajusti bendrą bendravimo ir žinių perteikimo atmosferą. Tas jau buvo juntama nuo pat fizikos laboratorinių darbų, nuo kurių jis pradėjo savo pedagoginį kelią, iki pat šių dienų – jo paskaitos ir seminarai visada turėjo (ir šiandien tebeturi) savitą ir su niekuo kitu nesupainiojamą geranorišką pedagoginį „prieskonį“, skatinantį mokslo žinių troškimą ir smalsumą, drąsinantį norą pačiam tobulėti ir nenurimti siekiant savojo tikslo. Ši paskata trykšta įvairiomis spalvomis ir jo parašytuose vadovėliuose, kurių temų skalė yra gana plati – nuo plačiatarpių puslaidininkių technologijos bei prietaisų, elektronikos bei fotonikos rinkų analizės, iki pat gamtamokslinės pasaulio sampratos... Nepaisant temų įvairovės, mokslinio supratimo ir žinojimo pagrindas – tarsi tas druskos prieskonis ilgalaikiam maisto tvarumui – išlieka nekintantis ir universalus: visur įžvelgti esmę, reiškinių sąsajas ir bendrybes, matyti jų plačią reikšmę nuolat besikeičiančių technologijų verpete.

– Nes jis yra tikras Mokytojas. Iš didžiosios raidės.

Mokslinės ekspertizės ir visuomeninės veiklos paletė irgi ne mažiau spalvinga. Gamtos ir technikos komitetas Lietuvos mokslo taryboje, keturios kadencijos Vilniaus universiteto Senate... Gintautas buvo ilgametis Fizinių ir technologijos mokslų centro Mokslo tarybos narys, buvo narys ir vadovas Švietimo ir mokslo ministerijos bei Lietuvos mokslo tarybos darbo grupėse rengiant dokumentus, nacionalinės mokslo programos „Ateities energetika“ vykdymo grupės pirmininkas, Sumaniosios specializacijos krypties darbo grupės vadovas, Studijų kokybės vertinimo centro ekspertas ir ekspertų grupių vadovas... Į jo ekspertizės lauką pateko ir ES „Horizon 2020“ projektai, Norvegijos, Lenkijos ir Čekijos mokslinių projektų programos... – Nuo valstybinių mokslo politikos gairių iki siūlymų sprendimų architektūrai mokslo institucijose, nuo studijų problemų sprendimo iki mokslinių projektų subtilybių vertinimo – viskam užteko pasišventimo ir laiko, nors para išliko konservatyvi ir neperžengė 24 valandų limito.

 – Kai kalbama apie didelio kalibro asmenybes, sunku rasti universalų matą jų veiklai įvertinti ar poveikiui išmatuoti. Mokslininkai turbūt kalbėtų apie išskirtinius mokslinius darbus, paradigmą keičiančius atradimus ar aukštus citavimo indeksus... Doktorantai prisimintų apie aistrą tyrinėti skatinančius pokalbius, apie išradingumą eksperimentuose ir matematiniuose skaičiavimuose rengiant jų disertacijas, o studentų atmintyje liktų ta nepakartojama paskaitų ar seminarų atmosfera, skatinanti beribį smalsumą ar naujų mokslo žinių troškimą... Didelio kalibro asmenybės – tai tarsi žmonės-kolonos, tarsi neturinčios išskirtinės geometrinės kalibruotės, bet atskiriamos pagal mąstymo polėkį, jo dimensiją, padekoruotos subtiliomis asmeninio žavesio spalvomis ir patraukliais diskusijų „prieskoniais“ – apie juos daug kas sukasi, jų nuomonė ir nuostatos yra svarbios juos supantiems žmonėms, bendradarbiams, jų bendruomenei... Jie kuria tą ypatingą lauką, neaprašomą fizikinėmis lygtimis, bet suteikiantį vertybinį ir mokslinio žinojimo pagrindą šiame audringame, veržliame ir kartu sunkiai nuspėjamame šiuolaikiniame pasaulyje.

– Gintautas visa tai turi...

Kaip jis pats rašo savo knygos „Mokslas su prieskoniais“ nugarėlėje:

„Esu gimęs viename iš septynių Lietuvoje esančių Klausučių kaimų, aukso medaliu baigęs Kriūkų vidurinę mokyklą, Vilniaus universitete gavęs fiziko diplomą su pagyrimu, apgynęs dvi disertacijas, laimėjęs dvi valstybines mokslo premijas, su žmona Birute užauginęs du sūnus – Giedrių ir Andrių.“

 Gintautas yra paskelbęs daugiau kaip 500 mokslo darbų, yra plačiai pripažintas mokslininkas ir ekspertas, vienas labiausiai cituojamų fizikų šalyje. Jis yra iniciatyvus Lietuvos mokslų akademijos Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriaus Fizikos sekcijos pirmininkas ir aktyvus Vilniaus universiteto Tarybos narys.

– Klausučių ribos buvo peržengtos labai labai toli. Neišmatuojamai toli.

– Tokia gali būti fizika, legiruota prieskoniais ir spalvomis.