Naujienos
Vizitas Albanijos mokslų akademijoje
2026 03 30
Albanijos mokslų akademija (AMA) įkurta 1972 metais ir vienija visos šalies intelektualinius pajėgumus. AMA įkūrimas buvo svarbus mokslo institucionalizavimo Albanijoje etapas, o nuo tada ji atlieka pagrindinį vaidmenį formuojant, plėtojant ir skatinant šalies akademinę bei mokslinę raidą. Įdomu pažymėti, kad akademija įsikūrusi buvusiuose Albanijos karaliaus Zogo rūmuose.
Kovo 25 d. Lietuvos mokslininkų delegacija (Lietuvos mokslų akademijos (LMA) viceprezidentas akad. Aivaras Kareiva, LMA Jaunosios akademijos atstovė prof. Justina Gaidukevič ir Vilniaus universiteto docentė Živilė Stankevičiūtė) lankėsi Albanijos mokslų akademijoje. Joje LMA delegaciją priėmė visi AMA Generalinės asamblėjos nariai: prezidentas, viceprezidentas, mokslinė sekretorė ir dviejų mokslinių sekcijų pirmininkai.

Akad. Aivaras Kareiva ir prof. Justina Gaidukevič su Albanijos mokslų akademijos Generaline asamblėja.
LMA viceprezidentas A. Kareiva supažindino susitikimo dalyvius su naujausiais struktūriniais LMA pokyčiais, pristatė LMA strateginius tikslus, perdavė nuoširdžiausius naujojo LMA prezidento Vytauto Nekrošiaus linkėjimus ir kvietimą apsilankyti LMA. Dabartinis AMA prezidentas Skenderis Gjinušis (Skënder Gjinushi) supažindino su Albanijos mokslų akademijos struktūra ir pagrindiniais veiklos organizavimo principais. Labai įdomus ir sektinas pavyzdys, kad į AMA veiklą yra įtraukiami visi geriausi šalies mokslininkai, nebūtinai esantys akademikais. Tik pastaraisiais metais AMA tapo labai atvira visuomenei, o visi sprendimai priimami tik atsižvelgus į socialinių partnerių, visuomenės, universiteto mokslininkų patarimus bei išsakytas kritines pastabas. Taigi, AMA sudaro ne tik išrinkti akademikai, bet ir asocijuoti geriausi šalies mokslininkai, norintys dalyvauti AMA veikloje. Prezidentas taip pat pabrėžė, kad akademija palaiko labai glaudžius ryšius su albanų mokslininkais visame pasaulyje, stiprindama albanų diasporos intelektualinius ir kultūrinius ryšius. Tokių ryšių gal ir trūksta mūsų akademijoje, būtent LMA. AMA prezidentas S. Gjinušis taip pat pasidžiaugė, kad akademija vykdo Albanijos mokslo tarybos laimėtus projektus, taip didindama savo prestižą bei matomumą šalyje. Tarp šiuo metu įgyvendinamų projektų – Albanijos enciklopedijos ir Albanų kalbos žodyno rengimas. Į šių projektų įgyvendinimą įtraukiami šimtai Albanijos universitetų ir institutų mokslininkų bei tyrėjų.

Akad. A. Kareiva su Albanijos mokslų akademijos prezidentu Skenderiu Gjinušiu.
Visi susitikimo dalyviai vieningai pasisakė už abiejų valstybių akademijų bendradarbiavimo stiprinimą. AMA, kaip ir LMA, yra įkūrusi Jaunąją akademiją, todėl ypač svarbu skatinti ir plėtoti bendras jaunųjų Albanijos ir Lietuvos mokslininkų iniciatyvas. Mūsų valstybėse gyventojų skaičius yra labai panašus, o pastarųjų 80-ies metų istorijoje esama nemažai sąsajų – mus engė okupantų komunizmo šmėkla, o albanus – savas vietinis režimas. Norisi pasidžiaugti, kad albanų tauta labai sparčiai atgimsta, numetusi komunizmo jungą, ir tikrai vystosi tinkama kryptimi. Akivaizdu, kad mūsų šalims tikrai pakeliui. Taip pat pažymėtina, kad dauguma albanų liūdi dėl karo Ukrainoje ir visa širdimi linki kuo greitesnės ukrainiečių pergalės.
Atskirai norisi padėkoti Albanijos mokslų akademijos Tarptautinių reikalų departamento vadovei dr. Eldai Zoltaj (Elda Zoltaj) už šio mūsų vizito Albanijos mokslų akademijoje organizavimą.
Parengė LMA viceprezidentas akad. Aivaras Kareiva
Doc. Živilės Stankevičiūtės nuotraukos