Naujienos

Mano kūrybos būdas – improvizacija

„Mano kūrybos būdas – improvizacija“, – kalbėjo tapytoja, poetė, grafikė, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė Dalia Kasčiūnaitė, kai balandžio 7 d. Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) buvo pristatomas naujausias akad. Antano Andrijausko sudarytas leidinys „Dalia Kasčiūnaitė: lyrinė abstrakcija“. Leidinį išleido Lietuvos kultūros tyrimų institutas – tai aštuntoji serijos „Unio Pictorum“ knyga. Renginį organizavo LMA Humanitarinių, socialinių mokslų ir menų skyrius. Dalyvavo akad. A. Andrijauskas, D. Kasčiūnaitė, Ugnė Dalinkevičiūtė, doc. Nijolė Tumėnienė, renginį vedė dr. Vytautas Rubavičius.

Kaip skelbia knygos „Dalia Kasčiūnaitė: lyrinė abstrakcija“ anonsas:
Pastarųjų keturių dešimtmečių Lietuvos tapyboje yra asmenybių, kurių kūryba, būdama natūrali meno proceso dalis, kartu dėl savo temperamento ir ypatingo spalvinio jautrumo bei poetiškumo tarsi iškrenta iš įprastinių dailės raidos schemų. Toks mūsų meninio gyvenimo reiškinys, ryškiai paženklintas nenuolankios asmenybės charakterio bruožų, psichologijos ir intelektualinės biografijos peripetijų, yra Dalios Kasčiūnaitės numedžiaginta tapyba.

Tai – nuosekliausia savitos nedaiktiško meno krypties lyrinės abstrakcijos Lietuvos dailėje atstovė. Jos tapiniuose vengiama tiesioginių ryšių su tikrove, darbuose akivaizdus plastinės formos elementų minimalizavimas (spalvos, dėmės, faktūrų, ekspresyvios linijos), jų svarbos sureikšminimas. Savo abstrakcijos estetinę vertę aukštinančiose drobėse tapytoja ne tik vaduojasi iš nespecifinės dailės kalbos (susijusios su naratyviniais aspektais, pasakojimu apie ką nors ir ko nors konkretaus vaizdavimu), tačiau pirmiausia siekia išryškinti poetinę savo prigimtį, psichologinį grynų muzikalių spalvų sąveikos emocinį poveikį suvokėjui ir pasirinktų plastinės kalbos meninės išraiškos priemonių lyriškumą. Jos emocionalios abstrakcijos pavergia suvokėją skaisčiomis spalvomis, lyriškumu ir muzikalia čiurlioniška drobių kompozicine architektonika. Greta Eugenijaus Antano Cukermano, Lino Katino, Kazės Zimblytės, Rūtos Katiliūtės ir Romualdo Lankausko, ji išsikovojo tvirtas pozicijas mūsų abstrakčiosios tapybos raidoje, o nuo aštuntojo dešimtmečio vidurio tapo viena ryškiausių mūsų tapybos lyderių.

Iš dešinės: akad. Antanas Andrijauskas, dr. Vytautas Rubavičius, Dalia Kasčiūnaitė, Ugnė Dalinkevičiūtė.

Dr. V. Rubavičius, pradėdamas renginį, pasidalijo trumpais prisiminimais iš prieštaringų meninio gyvenimo procesų kupino aštuntojo dešimtmečio, kai nusipirko D. Kasčiūnaitės paveikslą: abstrakcija, avangardas, jauna talentinga neįprastus nesiužetinius paveikslus kurianti spindinti grožiu mergina menininkė – tai buvo ryškus išskirtinumas to meto dailėje. 

Akad. A. Andrijauskas, pristatydamas D. Kasčiūnaitės kūrybą, kalbėjo, kad tai išskirtinio talento menininkė, poetiška, drąsiai ėjusi prieš srovę, atvėrusi Lietuvos tapyboje naujus abstrakčios plastinės saviraiškos kelius ir išlikusi laisvu žmogumi. Išryškino menininkės spalvos fenomeno jausmą, spontaniškų linijų žaismą, subtilų kaligrafizmą, kūrinių poetiškumą ir muzikalumą. Jos tapybos stilių, potraukį lyrinei abstrakcijai stipriai darė įtaka ne tik prancūzų dailės tradicija, bet  ir Prancūzijoje praleistas laikas, lankymasis turtinguose Paryžiaus muziejuose bei galerijose.

D. Kasčiūnaitė glaustai papasakojo apie savo kelią į dailės pasaulį, tapybos studijas to meto Vilniaus dailės institute, dailininkų Jono Švažo, Antano Samuolio įtaką, kuri skatino kurti savaip, būti išskirtinei. Prisiminė kūrybinio darbo pradžią, individualizmu persunktą atmosferą, prie ideologinių dogmų nenorėjusių taikytis nepriklausomų, tarsi pogrindyje kūrusių dailininkų studijų atmosferą, laisvo menininko statusą, Paryžiuje praleistus kelerius metus, ten rengtas parodas, kalbėjo apie savo vingiuotą gyvenimo kelią, anot menininkės, „uždarą savo pasaulį, kurį susikuriu, kuris saugo mane“.


Dalios Kasčiūnaitės autografai.

Pristatydama leidinį, jautrius žodžius Mamai skyrė dukra Ugnė Dalinkevičiūtė. Pažymėjo, kad tai ne tik knyga, tai išsami ir įvairiapusė pažintis su menininke per kūrybinės raiškos įvairovę. Tai dailės albumas ir kartu pasakojimas apie nueitą gyvenimo ir kūrybos kelią viename sintetiniame leidinyje: tekstai, menininkės prisiminimų miniatiūros ir poezija. Kvietė žiūrėti vidumi ir priimti ne kaip informaciją, o kaip susitikimą su menininke.

Doc. Nijolė Tumėnienė.

Dailėtyrininkė doc. N. Tumėnienė kalbėjo, kad D. Kasčiūnaitę pažįsta seniai kaip labai įdomią menininkę, originalią sunkiai pastebimais dalykais, drąsią, matomą, esančią dėmesio centre. Išskyrė jos kelionės per meną du skirtingus etapus, kūrybos pokyčius po gyvenimo Paryžiuje. Menininkė, anot dailėtyrininkės, seniai orientavosi į lyrinę abstrakciją, jos darbai yra kaip simboliai, vingio linija ant spalvinės plokštumos, jautrus piešinys. Antrame etape meninė kryptis sujungta su lietuvišku koloritiniu tapybos ieškojimu. Labai stiprus menininkės emocionalus pojūtis. Lyrinė abstrakcija įdomi ir labai prasminga. N. Tumėnienė džiaugėsi, kad tai antroji menininkės kūrybai skirta knyga. Pažymėjo akad. A. Andrijausko patirtį leidžiant tokias knygas, kur dera filosofinis estetinis požiūris. Atkreipė dėmesį ir į leidinio pavadinimą „Dalia Kasčiūnaitė: lyrinė abstrakcija“, kuriame taikliai  pabrėžiama šios dailininkės kūryboje vyraujanti meno kryptis.

Renginio dalyviai.

Baigdamas renginį  pirmininkaujantis suteikė žodį akad. A. Andrijauskui, kuris, tarsi apibendrindamas pasisakymus, pakvietė menininkę D. Kasčiūnaitę „iš paskutiniaisiais metais jos tapyboje įsivyravusio dėmesio dekoratyvumui drąsiai grįžti prie anksčiau drobėse viešpatavusių ryškių emocionalių spalvų ir atverti nervingų muzikalių kaligrafiškų linijų poetiškus registrus, o šiandien aptariama knyga jau gyvens savo visiškai savarankišką gyvenimą.“

Parengė LMA Humanitarinių, socialinių mokslų ir menų skyriaus vyriaus. koordinatorė Aurika Bagdonavičienė
Virginijos Valuckienės nuotraukos

GALERIJA