Naujienos

Ataskaitinis Lietuvos mokslų akademijos narių visuotinis susirinkimas

2026 04 14

Balandžio 14 d. įvyko ataskaitinis Lietuvos mokslų akademijos (LMA) narių visuotinis susirinkimas. Jame dalyvavo Vilniaus miesto mokslininkų premijų, LMA vardinių premijų, Jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinių darbų konkursų laimėtojai, taip pat kitų apdovanojimų (Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK), Teodoro Grotuso stipendijos) laureatai, Vilniaus m. vicemerė Simona Bieliūnė, VLKK pirmininkė dr. Violeta Meiliūnaitė kartu su Programų skyriaus vedėja dr. Vilija Ragaišiene, LMA Vrublevskių bibliotekos vadovybė, LMA darbuotojai.

Renginio pradžioje LMA prezidentas akad. Vytautas Nekrošius pakvietė tylos minute pagerbti mirusių LMA narių Antonino Zikikio (Antonino Zichichi) ir Mykolo Daunio atminimą.

Jubiliejaus proga pasveikintas LMA narys Henrikas Žilinskas (75), LMA atminimo medaliais apdovanoti akademikai Gintautas Tamulaitis (70), Vidmantas Bižokas (70), Antanas Andrijauskas ir Valentinas Mikelėnas.

Toliau buvo įteikti apdovanojimai geriausiems Vilniaus miesto mokslininkams. Vilniaus m. vicemerė S. Bieliūnė pasidžiaugė, kad per trejus metus pavyko sukurti naują ir gražią tradiciją. Ji pabrėžė, kad gyvename brandžiame amžiuje, kai mokslas yra kasdienybės dalis. Turime daug mokslininkų partnerių, padedančių priimti sprendimus. Vicemerė taip pat pasveikino laureates.

Iš kairės: Vilniaus m. vicemerė S. Bieliūnė, Vilniaus miesto mokslininkų premijos laureatė dr. A. Andriulytė ir LMA prezidentas akad. Vytautas Nekrošius. 

LMA prezidentas paskelbė, kad Vilniaus miesto mokslininkų premijos diplomas už nuopelnus humanitarinių ir socialinių mokslų srityse įteikiamas Vilniaus dailės akademijos vyresniajai mokslo darbuotojai dr. Algei Andriulytei. Laureatė savo kalboje pažymėjo, kad dirba miesto labui, dažnai to net nepastebėdama. Todėl malonu, jog kiti tą pastebi ir įvertina. Laureatė tyrinėja XIX a. dailę, skirdama daug dėmesio ir Ferdinando Ruščico kūrybai. Šis Lietuvos dailininkas, pedagogas atidavė daug jėgų, kad miestas taptų gražesnis, ir pats yra pelnęs Vilniaus miesto meno apdovanojimą. Jis yra sakęs: „Jei Paryžius vertas mišių, tai Vilnius vertas gyvenimo.“ Laureatė tiria vilniečių menininkų kūrybą ir istorinę Vilniaus aplinką, į miestą žvelgdama kaip į organišką visumą. Tyrimuose pabrėžiami ir moterų menininkių pasiekimai. Pavyzdžiui, įdomu, kad 1915–1929 m. moterų menininkių veikla Vilniuje buvo kur kas ryškesnė nei bet kada anksčiau.

Vilniaus miesto mokslininkų premijos laureatę prof. V. Dagienę sveikina Vilniaus m. vicemerė S. Bieliūnė ir LMA prezidentas akad. Vytautas Nekrošius. 

Antrasis Vilniaus miesto mokslininkų premijos diplomas už nuopelnus gamtos, technologijos, medicinos ir sveikatos mokslų srityse įteiktas Vilniaus universiteto profesorei dr. Valentinai Dagienei. Laureatė džiaugėsi, kad yra matoma ir vertinama informatikos didaktika. Kad ji irgi įnešė savo kruopelę į Europos mokslininkų informatikų didaktikų laviną. Kaip ji sakė, „kruopelė po kruopelės – ir atsiranda kopos.“

Susirinkimą pratęsė LMA vardinių Kazimiero Būgos, Juozo Matulio, Adolfo Jucio, Kazimiero Baršausko premijų konkursų laureatų apdovanojimai. LMA mokslų skyrių pirmininkai Aušra Maslauskaitė, Ričardas Makuška ir Gintautas Dzemyda pristatė premijų laureatus, o LMA prezidentas įteikė diplomus.

LMA prezidentas akad. V. Nekrošius, Humanitarinių, socialinių mokslų ir menų skyriaus pirmininkė akad. A. Maslauskaitė sveikina 2025 m. Kazimiero Būgos premijos laureatą dr. A. J. Pupkį.

2025 m. Kazimiero Būgos (kalbotyra) premijos laureatu tapo dr. Aldonas Juozapas Pupkis už monografiją „Lietuvių kalbos draugija: bendrinės kalbos tobulinimas ir ugdymas XX a. 4-ame dešimtmetyje“. Darbas svarbus kalbotyros istorijai ir politikai. Jame analizuota, kaip atkurtoje Lietuvoje rūpintasi bendrinės lietuvių kalbos formavimu. Monografijoje sudėta, laureato žodžiais tariant, visa Lietuvių kalbos draugijos istorija. Nuostabu, kaip atėję iš medinių pirkių žmonės taip energingai ėmėsi kurti valstybę. Lietuvių kalba iš tarmių atsigręžė į urbanistinį dėmenį ir tapo plačiai vartojama visose srityse. Ši knyga skiriama draugijos 90-mečiui.

Akad. Juozo Matulio premijos laureatą akad. R. Ramanauską sveikina Fizinių ir technologijos mokslų centro direktorius R. Skaudžius. 

Juozo Matulio (chemija) premijos laureatas – akad. Rimantas Ramanauskas, įvertintas už darbų ciklą „Metalų struktūros vaidmuo elektrochemijoje ir naujų neorganinių junginių sintezė“. Pažymėtina, kad jis yra Juozo Matulio darbų tęsėjas ir puoselėtojas. Laureatas pabrėžė, kad J. Matulis buvo vienas produktyviausių XX a. chemikų. Todėl labai malonu, kad jo vardas ir nuopelnai neužmiršti.

LMA Adolfo Jucio premijos laureatas akad. D. Abramavičius kartu su LMA prezidentu akad. V. Nekrošiumi ir Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriaus pirmininku akad. R. Makuška. 

Adolfo Jucio (teorinė fizika) premija skirta akad. Dariui Abramavičiui už darbų ciklą „Relaksacinių procesų molekulėse teorija ir modeliavimas“. Jo darbai stiprina nacionalinę teorinės fizikos mokyklą. Akademikas džiaugėsi, kad įvertintas toks fundamentinis tyrimas. Jo nuomone, lengva aprašyti „švarias“ arba paprastas sistemas. Bet su „šlapiomis ir šiltomis“ – molekulių sistemomis – dirbti sunkiau. Šiuose tyrimuose labai praverčia dirbtinio intelekto algoritmai. Svarbiausia, anot jo, kad šios žinios būtų perduodamos studentams ir pritaikomos ateityje.

Iš kairės: LMA technikos mokslų skyriaus pirmininkas akad. G. Dzemyda, vyriausioji koordinatorė V. Paškauskienė, Kazimiero Baršausko premijos laureatas dr. R. Raišutis ir LMA prezidentas akad. V. Nekrošius. 

Kazimiero Baršausko (elektronika ir elektrotechnika) premijos laureatu tapo dr. Renaldas Raišutis. Jis yra Kauno technologijos universiteto (KTU) K. Baršausko Ultragarso instituto direktorius. Jo darbų tema – „Ultragarsinių elektroninių matavimo sistemų, signalų ir multimodalinių vaizdų apdorojimo, mašininio mokymosi bei modeliavimo metodų integracija, kuriant pažangias neardomųjų bandymų bei medicininės diagnostikos technologijas“. Laureatas turi dešimt užsienio patentų. Padėkos kalboje jis pabrėžė, kad šie darbai padeda laiku aptikti vidinius defektus įvairiose, sudėtingose aviacijos, energetikos, transporto sistemose. Dirbtiniu intelektu sustiprintos diagnostikos sistemos yra gana autonomiškos ir efektyvios, jos didina mūsų visų saugumą.

Susirinkimą pratęsė Jaunųjų mokslininkų ir doktorantų geriausių mokslinių darbų konkurso laureatų apdovanojimai. LMA prezidiumo nutarimą dėl 2025 metų LMA Jaunųjų mokslininkų ir doktorantų geriausių mokslinių darbų konkurso laimėtojų perskaitė LMA viceprezidentas akad. Aivaras Kareiva. Remiantis konkurso rezultatais, skirta keturiolika Jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinių darbų konkurso premijų bei pagyrimo raštų, kuriuos įteikė LMA prezidentas akad. V. Nekrošius.

Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriuje premijas pelnė dr. Kęstutis Mosakas (VDU) ir dr. Vytenis Podėnas (Lietuvos istorijos institutas). Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriuje įvertinti dr. Ramūnas Levinas (FTMC) ir Kernius Vilkevičius (FTMC). Pagyrimo raštas įteiktas dr. Jonui Baniui (VU). Biologijos medicinos ir geomokslų skyriuje premijos skirtos dr. Andriui Žučenkai (VU) ir dr. Andriui Sakalauskui (VU). Pagyrimo raštas – dr. Justinai Račaitei (VU). Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriuje premijos skirtos dr. Gretai Striganavičiūtei (LAMMC) ir dr. Armanui Shamshitovui (LAMMC). Pagyrimo raštas – dr. Agnei Baranauskaitei-Lengvinienei (Gamtos tyrimų centras). Technikos mokslų skyriuje įvertinti dr. Sarmad Maqsood (KTU) ir dr. Ieva Pinkė (VDU). Pagyrimo raštas skirtas dr. Ramintai Beresnevičiūtei (KTU).

Paskui LMA prezidentas akad. V. Nekrošius pakvietė Teodoro Grotuso fondo pirmininką akad. A. Kareivą šio fondo skirtą stipendijos diplomą įteikti VMTI Fizinių ir technologijos mokslų centre dirbančiai doktorantei Sonatai Pleskytei.

Įteikus šiuos apdovanojimus, buvo skirti ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos apdovanojimai. VLKK pirmininkė V. Meiliūnaitė paskelbė apdovanojimą už taisyklingiausia ir stilingiausia lietuvių kalba parašytą 2025 m. LMA konkursams teiktą mokslo darbą. Laureate tapo dr. Jovita Janavičiūtė-Pužauskė (VDU ir Abromiškių reabilitacinė ligoninė) už taisyklingą ir sklandžią darbo „Insultą patyrusių pacientų kognityvinė neuroreabilitacija: alocentrinės ir egocentrinės perspektyvos reikšmė veiksmingumui“ kalbą.

Po apdovanojimų pristatyta Lietuvos mokslų akademijos 2025 metų veiklos ataskaita. Ją susirinkusiesiems pristatė LMA prezidentas akad. V. Nekrošius. Pabrėžta, kad praėjusiais metais įvyko penki visuotiniai LMA narių susirinkimai. Spalio mėnesio susirinkime buvo išrinktas naujasis LMA prezidentas. Aktyviai veikė prezidiumas, priėmęs beveik 60 įvairių nutarimų. Akad. Jūras Banys daug dėmesio skyrė tarptautiniam bendradarbiavimui, aktyviai dalyvavo ekspertinėje veikloje, atstovavo Lietuvai Europos mokslo organizacijose. Prie šių veiklų prisidėjo ir kiti akademikai. Parengta rezoliucija apie laivybos Neryje perspektyvas. Įvyko nemažai renginių, tarp jų – konferencija švietimo klausimais. Surengta mokslo žinių diena Pakruojyje, Juro Poželos šimtmečiui skirta popietė, EMBO jaunųjų mokslininkų forumas, tarptautinė konferencija „Žmogaus ir gamtos sauga“, daugiadisciplininė tarptautinė konferencija „Gyvasis gamtos ženklas“ ir kiti renginiai. LMA nariai remia Ukrainą ir jos Mokslų akademiją, dalyvauja tarptautiniuose forumuose. LMA Jaunosios akademijos nariai dalyvavo Lindau Nobelio premijos laureatų susitikimuose. Akademijos vadovai buvo susitikę su užsienio ambasadų, mokslų akademijų atstovais. Atnaujintas bendradarbiavimo protokolas su Lenkijos mokslų akademija. LMA Leidybos skyrius parengė tris mokslo populiarinimo knygas, išleido keliasdešimt mokslo žurnalų numerių. Taigi, LMA veikla buvo įvairiapusė ir aktyvi.

Visuotinio susirinkimo pabaigoje buvo balsuojama dėl Lietuvos mokslų akademijos 2025 metų veiklos ataskaitos ir biudžetinių lėšų panaudojimo 2025 m. ataskaitos bei dėl biudžetinių išlaidų 2026 m. sąmatos. Abu nutarimai priimti bendru sutarimu.

Baigdamas susirinkimą, LMA prezidentas informavo apie LMA rengiamą leidinį „Lietuvos žemės gelmių turtai“ (atsak. redaktorius akad. Algimantas Grigelis) ir pakvietė akademikus bei svečius bendrai konkursų laimėtojų, LMA ir VLKK vadovų bei T. Grotuso fondo pirmininko nuotraukai.

Parengė dr. Rolandas Maskoliūnas, vyr. specialistas ryšiams su visuomene|
Virginijos Valuckienės nuotraukos 

GALERIJA