Naujienos

Nuo stereotipų prie pažinimo: gimnazistų vizitas KTU Cheminės technologijos fakultete

2026 04 20

Balandžio 16 d. Kauno technologijos universiteto (KTU) Cheminės technologijos fakultete (CTF) vyko Lietuvos mokslų akademijos (LMA) skyriaus „Mokslininkų rūmai“ ir LMA Jaunosios akademijos (LMAJA) organizuota „Mokslo žinių diena“. Renginyje dalyvavo Kauno „Santaros“ gimnazijos ir Kauno r. Vilkijos gimnazijos mokiniai. LMAJA narys, KTU CTF Silikatų technologijos katedros (STK) docentas dr. Tadas Dambrauskas skaitė paskaitą „Kodėl aš tapau mokslininku?“, o vėliau mokiniai lankėsi CTF Procesų inžinerijos laboratorijose, kur ekskursiją vedė KTU CTF STK docentas dr. Anatolijus Eisinas.

Paskaitoje aptartas mokslininko kelias – nuo bakalauro iki daktaro laipsnio, pabrėžta tarptautiškumo svarba universitete bei studentų skatinimas dalyvauti mainų programose. Taip pat išsamiai pristatyta chemijos ir technologijos mokslų sritis, jos sąsajos su pramone, kasdieniu gyvenimu ir moksliniais tyrimais.

Pasak dr. T. Dambrausko, jo studijų krypties pasirinkimą iš dalies nulėmė visuomenėje paplitę stereotipai apie chemiją, dažnai siejamą su sprogimais ar narkotikais. Vis dėlto realios šios srities taikymo galimybės yra gerokai platesnės – nuo medicinos ir maisto mokslo iki statybinių medžiagų bei aplinkosaugos. Lemiamu veiksniu renkantis studijas tapo „technologijų“ sąvoka, apibūdinanti vieną didžiausių technologijos mokslų centrų Baltijos šalyse, kuriame ypatingas dėmesys skiriamas tarptautiškumui.

LMAJA narys dr. Tadas Dambrauskas.

KTU CTF mokiniams pristatytas kaip modernus mokslo centras, turintis daugiau nei 140 specializuotų laboratorijų, kuriose kuriami inovatyvūs sprendimai. Kaip vienas iš pavyzdžių paminėtas Maisto mokslo ir technologijos katedroje naudojamas „dirbtinis skrandis“, leidžiantis tirti maisto virškinimo procesus. Fakulteto laboratorijose vykdomi tyrimai apima platų spektrą – nuo chemijos ir technologinių procesų iki maisto mokslo, taip prisidedant prie naujų produktų kūrimo ir pramoninių sprendimų paieškos.

Anot dr. T. Dambrausko, mokslininko karjeros kelias – nuo bakalauro ir magistro iki doktorantūros studijų – tampa vis patrauklesnis ir finansiniu požiūriu: stipendijos bei galimybės dalyvauti projektuose sudaro tvirtą pagrindą profesinei veiklai. Nors gamtos mokslai neretai laikomi sudėtingais, jų absolventai yra paklausūs darbo rinkoje dėl įgytų kompetencijų ir analitinių gebėjimų.

LMAJA narys dr. Tadas Dambrauskas pristato KTU CTF vykdomas bakalauro, magistrantūros ir doktorantūros studijų programas.

Paskaitoje taip pat aptarti chemijos pramonės mastai, pasaulinė jos vertė ir dideli gamybos kiekiai, pavyzdžiui, cemento ir rišamųjų medžiagų gamyba. Akcentuoti aplinkosaugos iššūkiai, kylantys dėl didelio masto gamybos, ir žiedinės ekonomikos principų svarba, kai atliekos tampa žaliava kitai pramonei. Pristatyti konkretūs laboratorinių tyrimų pavyzdžiai: naujų produktų kūrimas, maišymo procesų optimizavimas ir pramoninių problemų sprendimas. Taip pat aptartos inovatyvių medžiagų taikymo galimybės medicinoje, pavyzdžiui, antibakterinių dangų integravimas į operacinių paviršius, siekiant mažinti infekcijų riziką.

Lektorius pabrėžė, kad chemija ir gamtos ištekliai yra glaudžiai susiję. Naujos studijų programos, tokios kaip biomedicininių medžiagų industrijos, integruoja skirtingas mokslo sritis ir yra orientuotos į inovacijų kūrimą. Studijų programos apima ne tik chemiją, bet ir matematiką, fiziką, biologiją, informatiką bei ekonomiką, taip užtikrinant visapusišką specialistų parengimą.

Ekskursija į KTU CTF laboratorijas

Mokiniai turėjo galimybę apsilankyti KTU Cheminės technologijos fakulteto Procesų inžinerijos laboratorijose, kur ekskursiją vedė dr. A. Eisinas. Vizito metu buvo pabrėžta procesų inžinerijos svarba, ypatingą dėmesį skiriant tirpiklių, tokių kaip etanolis, vaidmeniui pramonėje. Pažymėta, kad etanolis yra vienas plačiausiai naudojamų tirpiklių pasaulyje po vandens. Jis gali būti gaunamas dviem būdais: biologiniu – fermentuojant cukringas žaliavas (javus, grūdus, kukurūzus, bulves ir kt.) – arba cheminiu būdu iš gamtinių dujų.

Mokiniai susipažino su veikliųjų medžiagų išskyrimu taikant kietojo kūno–skysčio ekstrakciją. Šis metodas, panašus į kavos ar arbatos ruošimą, leidžia iš augalinės žaliavos (pvz., ramunėlių) išskirti naudingąsias medžiagas, naudojamas, pavyzdžiui, ekologiškų kremų gamyboje. Nors veikliųjų medžiagų koncentracija galutiniame produkte yra nedidelė (0,5–2 %), jai padidinti reikia išgarinti didelį kiekį tirpiklio. Šis garinimo procesas, atliekamas pramoniniais garintuvais, yra energijai imlus ir sudaro reikšmingą galutinio produkto savikainos dalį. Todėl net ir nedidelis veikliųjų medžiagų kiekis turi didelę įtaką gamybos sąnaudoms.

Procesų inžinerijos laboratorijose ekskursiją veda dr. Anatolijus Eisinas.

Ekskursijos metu taip pat aptarti kiti svarbūs procesai. Kalbėta apie distiliaciją ir rektifikaciją, naudojamas etanoliui ir vandeniui atskirti dėl skirtingų jų virimo temperatūrų (vanduo verda 100 °C temperatūroje, etanolis – apie 70 °C). Mokiniai supažindinti su aerometrų naudojimu tirpalo tankiui matuoti ir etanolio koncentracijai nustatyti: pavyzdžiui, pradinio tirpalo tankis 975 kg/m³ atitiko 15,1 % etanolio, o galutinio produkto tankis 820 kg/m³ – 90,9 %. Laboratorijose demonstruojami pramonėje naudojami įrenginiai, kurių parametrai leidžia modeliuoti procesus ir nustatyti optimalius veikimo režimus.

Renginio dalyviai ir organizatoriai.

Taip pat aptarti džiovinimo procesai, skirti panaudotai augalinei žaliavai (pvz., ramunėlėms) paruošti tolesniam naudojimui, pavyzdžiui, kaip paklotui ar biokurui. Ekskursijos metu pristatyti siurbliai ir vamzdynai, užtikrinantys skysčių transportavimą gamybos procesuose.

Ši ekskursija suteikė mokiniams praktinį supratimą apie cheminių procesų inžineriją ir parodė, kaip teorinės žinios taikomos kuriant bei tobulinant pramoninius procesus, optimizuojant gamybą ir tvarkant atliekas.

Paskaita ir ekskursija papildė viena kitą, suteikdamos gimnazistams tiek teorinių žinių, tiek praktinį supratimą apie chemijos ir technologijų taikymą. Ši patirtis atskleidė srities aktualumą ir galbūt paskatins mokinius rinktis šios srities studijas.

Parengė LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai“ vyriausioji specialistė Liliana Feiginaitė ir LMAJA narys dr. Tadas Dambrauskas
L. Feiginaitės nuotraukos