Naujienos

Lietuvos mokslų akademijos prezidentas atsiskaitė Seimui

Balandžio 22 d. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas Vytautas Nekrošius LR Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narius supažindino su praėjusių metų LMA veiklos ataskaita. Kalboje pateikta pavyzdžių, liudijančių sėkmingą įvairiapusiškos ir ambicingos programos įgyvendinimą. Pabrėžtas tarptautinis bendradarbiavimas, kurį kuravo kadenciją baigęs LMA prezidentas Jūras Banys. Jis atstovauja LMA įvairiose įtakingose Europos mokslo organizacijose. Taip pat pažymėta, kad LMA palaiko ryšius ir su įvairių šalių akademijomis. Vienas prioritetų –  parama Ukrainos mokslų akademijai, prie kurios savo lėšomis prisideda akademikai ir visa akademijos bendruomenė. Bendraujant su kitais strateginiais  partneriais – Latvijos, Estijos ir Lenkijos mokslų akademijomis bei Hamburgo mokslų akademija – vykdomi bendri projektai, organizuojamos konferencijos ir kiti renginiai. Ryšiai su Taivaniečių atstovybe išnaudojami siekiant, kad visuomenė geriau suprastų bendradarbiavimo su šios šalies mokslininkais naudą Lietuvai. Kartais labai svarbus ir moralinis palaikymas – tokį LMA suteikė Vengrijos mokslų akademijai, patekusiai buvusios valdžios nemalonėn.

V. Nekrošius paminėjo ir keletą svarbių akademijos organizuotų renginių. Tarp jų – švietimo problemoms skirta konferencija „Amžinoji reforma – ar ne laikas leisti mokytojui ramiai dirbti?”, kurioje dalyvavo ir tuometė LR Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė Vaida Aleknavičienė, LR švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ministrė Raminta Popovienė. Po šios konferencijos suformuota nuolatinė švietimo reikalų komisija prie LMA, kurioje dalyvauja ir akademikai, ir praktikai, dirbantys švietimo srityje. Kaip pastebėjo V. Nekrošius, kaip tik vakar (balandžio 21 d.) įvyko pirmasis šios komisijos posėdis. Komisijoje bus nuolat analizuojama situacija švietimo srityje ir teikiami pasiūlymai suinteresuotoms institucijoms.

LMA prezidentas akad. Vytautas Nekrošius ir biuro vadovė Reda Daukšienė.

Tarp kitų renginių pažymėtinos tarptautinės konferencijos „Globalios ir įtraukios sociologijos link“, „Žmogaus ir gamtos sauga“, daugiadalykė tarptautinė konferencija „Gyvasis gamtos ženklas“. Jau ne vienus metus biologijos mokytojai gausiai dalyvauja renginyje, kuriame sužino apie naujausius šios mokslo srities pasiekimus ir tendencijas. Tai palengvina jų darbą ir paįvairina ugdymo procesą. Taip pat buvo organizuotas seminaras ir parengta rezoliucija apie laivybos Neryje perspektyvas. Tęsiamas ir svarbus seminarų-diskusijų ciklas „Lietuvos energetikos politika ir ekonomika“. LMA Jaunosios akademijos (LMAJA) nariai sėkmingai įsitraukė į akademijos veiklą, skatindami Lietuvos jaunųjų mokslininkų ir studentų akademinį aktyvumą Lietuvoje. Galima sakyti, kad LMAJA atsiradimas atvėrė akademiją jaunimui. Akademijos veiklos įvairiapusiškumą liudija ir LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai“ organizuojami mokslo ir kultūros renginiai. Tai – akademijos vartai į visuomenę, užtikrinantys mokslo ir meno sklaidą. Tai pat pasirašyta sutartis su Trečiojo amžiaus universitetu, siekiant padėti senjorams neatsilikti nuo technologijų pažangos ir saugiai jomis naudotis.

Po šio pristatymo komiteto narys Simonas Kairys paklausė V. Nekrošiaus apie LMA prioritetus. Jis teiravosi, ar nebūtų galima susiaurinti akademijos veiklos, kažko atsisakant? Taip pat domėjosi realiu LMA ekspertinių išvadų poveikiu Lietuvos politikai ir prašė pateikti pavydžių, kaip akademija prisideda prie politikos formavimo. Į tai LMA prezidentas atsakė, kad akademija save vertina kaip ekspertinę instituciją, kurios pagrindinė funkcija – pateikti sprendimų priėmėjams pagrįstą ir argumentuotą poziciją. Pavyzdžiui, šiemet grupė akademikų pateikė išvadas dėl akcizų alkoholiui ir tabakui,  taip pat parengta išvada apie LRT projektą. Jis patikino komiteto narius, kad LMA ir toliau patars svarbiausiais klausimais, teiks argumentuotą nuomonę. Kita vertus, akademikai telks darbo grupes įvairioms aktualioms problemoms spręsti. Šiuo metu jau veikia du komitetai: mokslo politikos ir švietimo politikos. Siekiama, kad LMA savo darbais būtų matoma Lietuvai.

Viena problemų – nepakankamas potencialas, kai nuo LMA buvo atskirti mokslo institutai. Tačiau išeitis rasta: neseniai LMA sujungė pajėgas su Socialinių mokslų tyrimų centru, todėl dabar bus galima operatyviai ir kokybiškai atlikti užsakomuosius ir kitus sociologijos bei kitų sričių tyrimus, rengti Seimo ar kitų valstybės institucijų užsakytų ekspertizių išvadas.

V. Nekrošius taip pat pažymėjo, kad LMA niekada neturėjo tiek funkcijų, kad kažko būtų galima atsisakyti. Priešingai, būtų galima jų vykdyti daugiau. Tai būtų naudinga valstybei. Kaip žinoma, esminis LMA privalumas – akademikų išmintis ir kompetencija, kuria jie mielai dalijasi.

Kitą klausimą uždavė komiteto narys Darius Jakavičius. Jis domėjosi galimybe atnaujinti laivybos procesą Nerimi. Šiuo metu vyrauja požiūris, kad visos upės turi likti tik gyvūnijai. Kaip akademikai galėtų pakeisti šią nuomonę? V. Nekrošius atsakė, kad jo įsitikinimu, reikia kalbėtis ir ieškoti kompromiso. Tai geriausias kelias, siekiant suderinti skirtingus interesus. Akademija pasirengusi būti tarpininke tarp verslo, aplinkosaugos, politikų ir visuomenės, kad padėtų rasti sąlyčio taškus.

Posėdžiui vadovavęs Komiteto pirmininkės pavaduotojas Liutauras Kazlavickas reziumavo, kad LR Seimo Švietimo ir komitetui bei Ateities komitetui reikėtų atrasti sinergijos aktyviau bendradarbiauti su akademija, ypač švietimo ir mokslo klausimais. Akivaizdu, kad LMA atvira tokioms diskusijoms, tad belieka tuo pasinaudoti.

Parengė dr. Rolandas Maskoliūnas, vyriaus. specialistas ryšiams su visuomene