Naujienos

Iškilaus menininko ir pedagogo Petro Geniušo jubiliejinis vakaras Lietuvos mokslų akademijoje

2026 04 29

Balandžio 23 d. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Didžiojoje konferencijų salėje įvyko iškilmingas 25-asis ciklo „Įžymių žmonių portretai“ renginys, skirtas vienam ryškiausių Lietuvos pianistų, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatui Petrui Geniušui pagerbti. Per savo karjerą pianistas pelnė reikšmingų tarptautinių įvertinimų – užėmė aukštas vietas prestižiniuose konkursuose Saragosoje, Oberline, Sinsinatyje ir Palm Biče, koncertavo daugiau nei keturiasdešimtyje šalių bei garsiausiose pasaulio salėse, o už plačią kūrybinę veiklą apdovanotas ne tik Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija, bet ir Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos (WIPO) premija, Kultūros ministerijos garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“ bei Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi.

Jubiliejinio renginio žiūrovai.

Šiam susitikimui ypatingos prasmės suteikė ir paties menininko jubiliejus – brandos, kūrybinės pilnatvės bei nuoseklios pedagoginės veiklos ženklas. Renginį organizavo LMA skyrius „Mokslininkų rūmai“, telkiantis visuomenę prasmingiems susitikimams su iškiliomis Lietuvos kultūros, mokslo ir meno asmenybėmis.

Vakare susitiko dvi ryškios Lietuvos muzikinės kultūros asmenybės – P. Geniušas ir operos solistas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Vladimiras Prudnikovas, kuris kartu su skyriaus „Mokslininkų rūmai“ vadove Aldona Daučiūniene vedė renginį. Jų dialogas suteikė vakarui gyvumo ir prasminio nuoseklumo, atskleidė ne tik menininko kūrybinį kelią, bet ir platesnius kultūros kontekstus.

Vakaras prasidėjo sveikinimais ir padėkomis. V. Prudnikovas, artimai pažįstantis Geniušų šeimą, dalijosi prisiminimais apie pianisto tėvą – dirigentą ir pianistą Rimą Geniušą, pabrėždamas šeimos tradicijų svarbą. Pokalbyje išryškėjo ir savita šeimos nuostata vengti konkurencijos tarp brolių, skatinant kiekvieną rinktis individualų kelią. P. Geniušas pabrėžė, kad nuo mažens buvo ugdomas savarankiškumas, pagarba ir lygybė.

Menininkas prisiminė ir savo senelius – pedagogą Juozą Geniušą bei matematiką, profesorių Zigmą Žemaitį, atkreipdamas dėmesį į jų indėlį į Lietuvos švietimą ir kultūrą. Šeimos puoselėtos humanistinės vertybės – tolerancija, atsakomybė ir pagarba – tapo svarbiu jo pedagoginės laikysenos pagrindu. „Svarbiausia išlikti žmogumi“, – pabrėžė pianistas, kalbėdamas apie pusiausvyrą tarp disciplinos ir žmogiškumo.

Neatsiejama P. Geniušo veiklos dalis – pedagogika. Jis yra Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius, dėsto ir Škotijos karališkojoje konservatorijoje Glazge, yra vedęs meistriškumo kursus Londone bei Tokijuje. Pats menininkas kalbėjo, kad nuolatinis grojimas jam yra gyvybiškai būtinas – tai energijos šaltinis, kurį jis perduoda studentams, taip palaikydamas „pedagoginius raumenis“.

Vakaro metu šiltai prisimintas ir pianisto sūnus Lukas Geniušas, sėkmingai tęsiantis šeimos muzikinę tradiciją. Tėvo ir sūnaus bendras kūrybos procesas atskleidžia gyvą kartų ryšį, o pats P. Geniušas pripažino, kad sūnus yra netgi reiklesnis kritikas nei jis pats.

Kalbėdamas apie atlikėjo kelią, P. Geniušas pabrėžė, kad svarbiausia – ne tik tiksliai atlikti natas, kurios tėra „schema“, bet ir gebėti sukurti gyvą, intuicija grįstą muzikinį pasakojimą, galintį „paliesti protą ir širdį“. Jis taip pat aptarė pianistų bendruomenę ir tarptautinių konkursų reikšmę, ypač išskirdamas Frederiko Šopeno pianistų konkursą, kuris pianistų pasaulyje prilygsta aukščiausiam pripažinimui.

Kalba Petras Geniušas.

P. Geniušo muzikinio kelio ištakos glaudžiai susijusios pirmiausia su opera – vaikystė prabėgo Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Jo muzikinį skonį formavo ir Johano Sebastiano Bacho, Liudvigo van Bethoveno kūryba, o vėliau – džiazas ir improvizacija, įkvėpta tokių muzikų kaip Gintautas Abarius, Viačeslavas Ganelinas, Vladimiras Čekasinas ir kt.

Muzikinėje vakaro dalyje skambėjo Jozefo Haidno Sonata fortepijonui Nr. 32 g-moll (Hob. XVI:44), kurią pianistas atliko su ypatingu įkvėpimu, spontaniškai pasirinkęs atlikti visą kūrinį, reaguodamas į salės akustiką ir atmosferą. Meilę šiai sonatai dar studijų metais jam įskiepijo profesorius Vytautas Landsbergis.

Atliekama Jozefo Haidno Sonata.

Svarbi vakaro tema tapo improvizacija, kurią P. Geniušas apibūdino kaip kūrybinės laisvės formą ir savotišką „hibridinį“ muzikos lauką. Jo improvizacijos jungia klasikinę tradiciją su bliuzo, roko ir XX a. muzikos elementais, įkvėptos tokių kompozitorių kaip Bėla Bartokas, Igoris Stravinskis, Paulius Hindemitas bei lietuvių kūrėjų – Osvaldo Balakausko, Broniaus Kutavičiaus ir Felikso Bajoro. Pasak pianisto, tai tarsi „sąmonės srautas“, peržengiantis žanrų ribas.

Vakaro metu skambėjo improvizacija operų temomis – Džiuzepės Verdžio, Džakomo Pučinio ir Ričardo Štrauso kūrinių motyvais, virtusi savotišku muzikiniu „pasivaikščiojimu“. Šios interpretacijos atskleidė menininko gebėjimą organiškai jungti skirtingas muzikines patirtis.

Bendra improvizacija.

Renginio kulminacija tapo bendra P. Geniušo ir V. Prudnikovo improvizacija pagal Giedriaus Kuprevičiaus muziką ir Kazio Sajos eiles „Skriski, skriski, Lietuvėlėn“ – jautrus ir įtaigus vakaro finalas, sujungęs muziką, žodį ir gyvą kūrybinį dialogą.

Iš kairės: Vladimiras Prudnikovas, Liliana Feiginaitė, Aldona Daučiūnienė, Petras Geniušas su žmona dailininke Kristina Norvilaite-Geniušiene, akademikas Leonas Valkūnas su žmona Vanda Valkūniene.

Į renginį susirinko gausi klausytojų auditorija, kurios dėmesingumas liudijo pagarbą iškiliam menininkui ir gyvą susidomėjimą muzika, kūryba bei pedagogika. Jubiliejinis vakaras tapo pagarbiu žvilgsniu į P. Geniušo kūrybinį kelią ir kartu gyvu liudijimu, kad jis yra ne tik išskirtinis atlikėjas, bet ir mąstantis, humanistinių vertybių vedamas pedagogas, nuosekliai tęsiantis Lietuvos kultūros tradiciją.

Parengė LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai“ vyriausioji specialistė Liliana Feiginaitė
Virginijos Valuckienės nuotraukos 

GALERIJA