Naujienos

Akademikė Olga Kurasova kviečia moksleivius pažinti dirbtinį intelektą

2026 04 30

Balandžio 28 d. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) skyrius „Mokslininkų rūmai“ surengė nuotolinę paskaitą „Dirbtinio intelekto iššūkiai“, į kurią susirinko beveik 400 šalies moksleivių ir mokytojų. Renginio ciklu „Mokslo žinių diena“ siekiama populiarinti mokslininko profesiją tarp jaunimo ir skatinti domėtis įvairiomis mokslo sritimis.

Paskaitą skaitė LMA akademikė, profesorė daktarė Olga Kurasova – Vilniaus universiteto Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto vyriausioji mokslo darbuotoja. Pagrindinė jos mokslinių tyrimų sritis – dirbtinio intelekto (DI) kūrimas ir duomenų tyryba. Dr. O. Kurasova yra sukaupusi daugiau nei dvidešimties metų patirtį DI srityje, paskelbusi per šimtą dvidešimt mokslinių straipsnių, pelniusi prestižinių premijų.

Paskaitoje buvo detaliai nagrinėjama, kas yra dirbtinis DI. Akademikė viso pranešimo metu pabrėžė, kad dirbtinis intelektas nėra vien „ChatGPT“ ar analogiški DI įrankiai. DI – tai kompiuterinės sistemos, gebančios atlikti užduotis, paprastai siejamas su žmogaus intelektu, tokias kaip samprotavimas, mokymasis, suvokimas ir problemų sprendimas. Pranešėja paaiškino pagrindinių DI tipų – siaurojo ir bendrojo dirbtinio intelekto – skirtumus ir iškėlė retorinį klausimą, ar žmogus, kurdamas dirbtinį intelektą, gali sukurti protingesnį už save, t. y. dirbtinį superintelektą.

 

O. Kurasova pabrėžė, kad, nors DI išpopuliarėjo atsiradus „ChatGPT“, jo ištakos siekia Antrojo pasaulinio karo laikotarpį. Šiandien dirbtinio intelekto galimybės yra labai plačios: jis puikiai sprendžia kompiuterinės regos uždavinius, susidoroja su natūralios kalbos apdorojimo uždaviniais. Neabejotinai, robotai ir autonominiai automobiliai neįmanomi be dirbtinio intelekto.

 Vėliau buvo paaiškinta mašininio mokymosi sąvoka, ką reiškia mokyti mašiną (kompiuterį). Mašininis mokymasis – tai informatikos sritis, suteikianti kompiuteriams galimybę mokytis be aiškių instrukcijų. Tai algoritmai, kurių veikimas gerėja, kai jie gauna daugiau duomenų. Taip pat glaustai aptarta, kas yra dirbtiniai neuroniniai tinklai – tai biologinių neuroninių tinklų imitacija ir dirbtinio intelekto pagrindas. „Mašininio mokymosi sąvoka yra svarbi, nes tai yra procesas, leidžiantis mašinoms mokytis ir tobulėti panašiai kaip žmonėms“, – paaiškino profesorė.

Pristatytas seniai sukurtas Tiuringo testas, kuriuo siekiama nustatyti, ar mašina geba mąstyti. O kaip sukurti dirbtinio intelekto sistemą? Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad atsakymas yra gana sudėtingas, tačiau iš tiesų viskas daug paprasčiau. Tam tereikia duomenų, modelio ir mokymosi algoritmo.

Gebėjimas kurti laikomas aukščiausiu intelekto lygmeniu, kurio ne vienerius metus siekia dirbtinio intelekto sistemų kūrėjai. Tačiau čia kyla klausimas: ar DI kuria, ar tik generuoja? Ar muziką, sukurtą pasitelkus dirbtinį intelektą, galima laikyti nauja? Šiandien generatyvinis dirbtinis intelektas gali apdoroti ne tik tekstą, taikant vadinamuosius didžiuosius kalbos modelius, bet ir vaizdą. Akademikė pateikė paprastą pavyzdį, kaip pateikus tekstinę užklausą, įrankis sugeneruoja realistišką paveiksliuką. Taigi, dirbtinis intelektas geba atlikti daug įvairių dalykų, tačiau svarbu nepamiršti ir DI keliamų grėsmių. Būtina tikrinti sugeneruotą informaciją ir nekelti asmeninių jautrių duomenų į DI sistemas. DI keičia mokslą ir mokymosi procesą. Jo ignoruoti negalime, jis tampa realybės dalimi. Todėl svarbu išnaudoti DI privalumus ir jo potencialą. Pranešime prasmingai nuskambėjo Bereso Frederiko Skinerio sentencija: „Tikroji problema yra ne tai, ar mašinos mąsto, bet ar mąsto žmogus.“

Renginio metu išsakytos mintys dar kartą išryškino, kad mokslininko kelias reikalauja atkaklumo, nuolatinio mokymosi ir plataus žinių spektro, tačiau kartu suteikia galimybę prisidėti prie svarbių atradimų ir visuomenės pažangos. Jaunimui tai gali būti patraukli kryptis, ypač žinant, kad Lietuvos mokslų akademija aktyviai remia jaunuosius tyrėjus, skatindama jų įsitraukimą į mokslinę veiklą. Lektorės žodžiai priminė, kad „dirbtinis intelektas tai nėra tiktai užklausų rašymas ir lengvas atsakymų gavimas, bet tai yra mokslas, kuris reikalauja matematikos, informatikos ir kitų disciplinų žinių“, todėl norintiems žengti šiuo keliu būtinas rimtas pasirengimas ir smalsumas. Renginį vainikavo įkvepiantis palinkėjimas – dr. O. Kurasova ragino moksleivius drąsiai rinktis šį kelią ir tikėti, kad ateityje jie galės papildyti mokslininkų gretas.

Parengė LMA akademikė, VU Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto vyriausioji mokslo darbuotoja prof. dr. Olga Kurasova ir LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai“ vyriausioji specialistė Liliana Feiginaitė
L. Feiginaitės nuotraukos