Naujienos

Lietuvos mokslų akademijos nariui, profesoriui habilituotam daktarui Algimantui Grigeliui – 95

2026 05 11

Gegužės 11 d. Lietuvos mokslų akademijos nariui, profesoriui habilituotam daktarui Algimantui Grigeliui sukanka 95 metai.

Didžiai gerbiamas Jubiliate,

Lietuvos mokslų akademijos prezidiumas bei Biologijos, medicinos ir geomokslų skyrius nuoširdžiai sveikina Jus garbingo 95-erių metų jubiliejaus proga.

Jūsų ilgametė mokslinė veikla, fundamentalūs geologijos tyrinėjimai ir svarus indėlis į Lietuvos gamtos turtų pažinimą yra sektinas pavyzdys visai mokslo bendruomenei. Vertiname Jūsų neblėstančią energiją, profesinę išmintį ir dešimtmečius puoselėtą ištikimybę mokslui.

Daugiau kaip 70 metų Jūs skyrėte mokslui. Jūsų mokslo darbai plačiai žinomi ir pripažinti Lietuvoje bei už jos ribų. Svarūs nuopelnai mokslo istorijai ir knygos apie žymius geologus turi didelę mokslinę ir išliekamąją vertę.

Žavimės Jūsų erudicija, darbštumu, pilietiškumu, meile mokslui ir Tėvynei. Esame dėkingi už aktyvų dalyvavimą Lietuvos mokslų akademijos ir Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus veikloje.

Linkime Jums stiprios sveikatos, dvasios žvalumo ir šviesių kasdienybės akimirkų artimųjų bei kolegų apsuptyje.

Prezidentas akad. Vytautas Nekrošius
Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus pirmininkas akad. Limas Kupčinskas

2026 m. gegužės 11 d.
Vilnius

◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊

Sveikiname akademiką Algimantą Grigelį garbingo 95-ojo jubiliejaus proga

Akademikas Algimantas Grigelis per savo ilgą ir kūrybingą mokslininko kelią pelnė daugybę mokslinių garbingų vardų bei aukščiausių apdovanojimų. Jis – geologas, paleontologas, mokslo istorikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras, profesorius, Lietuvos mokslų akademijos narys, valstybinių mokslo premijų laureatas, Akademiko Juozo Dalinkevičiaus vardinės premijos laureatas, apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi, taip pat yra Tarptautinės geologijos mokslų istorijos komisijos garbės narys.

 Keletas svarbiausių A. Grigelio mokslinės biografijos faktų liudija išskirtinį jo talentą ir nuoseklų atsidavimą mokslui. Dar jaunystėje A. Grigelis pasižymėjo neeiliniais gabumais – 1949 m. aukso medaliu baigė Utenos „Saulės“ gimnaziją, o 1954 m. su pagyrimu baigė Vilniaus universitetą (VU). Mokslininko kelias prasidėjo 1958 m., apgynus geologijos ir mineralogijos mokslų kandidato (dabar – mokslų daktaro) disertaciją. 1981 m. akad. A. Grigelis apgynė geologijos ir mineralogijos mokslų daktaro disertaciją (Lietuvos mokslo tarybos nostrifikuotas habilituoto daktaro laipsnis).

Reikšmingi moksliniai pasiekimai akad. A. Grigeliui atvėrė kelią į daugelį atsakingų ir garbingų pareigų: jis dirbo Lietuvos geologijos valdybos laboratorijos vedėju ir ekspedicijos vyriausiuoju geologu (1957–1960), buvo Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Geologijos ir geografijos instituto mokslo darbuotojas (1960–2001), Geologijos instituto direktorius (1964–1977), taip pat VU Gamtos mokslų fakulteto Geologijos ir mineralogijos katedros profesorius (1992–2004). 1992 m. A. Grigelis išrinktas LMA nariu ekspertu, o 1994 m. – nariu korespondentu. Akademikas yra LMA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus Geomokslų sekcijos įkūrėjas ir pirmininkas (1994–2012), o nuo 2012 m. – LMA tikrasis narys (akademikas).

Stebina ir žavi įspūdingi profesoriaus pasiekimai mokslinėje veikloje. Akademiko darbų sąraše – daugiau kaip 850 mokslinių straipsnių, publikuotų tarptautiniuose leidiniuose („Research Gate“ paskyroje – per 160 publikacijų, sulaukusių daugiau kaip 8 000 peržiūrų ir per 215 citavimų). Už reikšmingą mokslinę veiklą akad. A. Grigelis pelnė daugybę Lietuvos ir tarptautinių apdovanojimų. 1984 m. jam skirta Valstybinė mokslo ir technikos premija už Pabaltijo respublikų geologinius žemėlapius. 1988 m. mokslininkas apdovanotas Maskvos gamtos tyrėjų draugijos garbės diplomu už Lietuvos juros periodo foraminiferų tyrimų monografijas. 1996 m. jam skirta Lietuvos valstybinė mokslo premija už monografiją „Lietuvos geologija“ (1994), o 2000 m. – vardinė Lietuvos mokslų akademijos akademiko Juozo Dalinkevičiaus premija už mikropaleontologinių tyrimų plėtotę. 2004 m., Florencijoje vykusio 31-ojo tarptautinio geologų kongreso proga, akad. A. Grigeliui įteiktas atmintinis Vatikano medalis su popiežiaus Jono Pauliaus II (1920–2005) atvaizdu. 2018 m. mokslininkui skirtas vardinis Teodoro Grotuso (1785–1822) medalis už mokslo ir kultūros puoselėjimą, 2019 m. – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius už nuopelnus šaliai ir Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje. 2020 m. akad. A. Grigelis apdovanotas Antano Giedraičio geologijos fondo garbės ženklu „Auksinis geologo plaktukas“ už nuopelnus Lietuvos geologijai ir mokslo bei kultūros puoselėjimą. 2022 m. jam įteiktas Lietuvos mokslų akademijos atminimo medalis už išskirtinį indėlį į Lietuvos geologijos mokslo plėtrą, Baltijos jūros tyrimus ir knygas apie žymiuosius Lietuvos geologus. 2023 m. mokslininkas pagerbtas didžiojo mineralogo Ignoto Domeikos atminimo medaliu už nuopelnus Lietuvos mokslui ir kultūrai bei akademiko Vytauto Gudelio atminimo medaliu už žymį indėlį į Lietuvos mokslo ir kultūros plėtrą ir ilgametę mokslinę pedagoginę veiklą.

Pagrindinės akad. A. Grigelio mokslinių tyrimų kryptys: mikropaleontologija (Protozoa, Foraminifera), stratigrafija, regioninė geologija, geologiniai žemėlapiai, jūrų geologija, mokslo istorija. Profesorius ištyrė Lietuvos ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srities juros sistemos foraminiferus, jų filogenezę, sukūrė zoninę stratigrafijos schemą, foraminiferų zonų analizės metodiką ir jų sistematiką. Jis taip pat parengė borealinės paleozoogeografijos srities juros sistemos foraminiferinių zonų koreliaciją, nustatė jų chronostratigrafinę seką, išskyrė penkias naujas foraminiferų gentis ir du naujus pošeimius. Akad. A. Grigelis tyrė ir aprašė Kaliningrado srities juros, kreidos ir paleogeno sistemų gręžinius, papildydamas šių sistemų stratigrafiją naujais lietuviškais vardais. Tarp reikšmingiausių mokslinių rezultatų – Baltijos jūros geologinio žemėlapio sukūrimas bei duomenų integracija į Europos geologinį žemėlapį. Profesorius taip pat vykdė centrinės Baltijos akvatorijos dugno sedimentologinių ir seisminių duomenų skaitmenizavimą ir jų perdavimą integruoti į Europos jūrų skaitmeninių duomenų bazes. Svarbią akademiko veiklos dalį sudaro ir Lietuvos geologijos mokslo istorijos tyrimai bei archyvų studijos. Šių darbų rezultatai paskelbti septyniose monografijose, parengtose kartu su kitais mokslininkais.

Ypač reikšmingi yra pastarųjų metų akademiko A. Grigelio pasiekimai. Akademiko vadovaujama LMA ekspertų darbo grupė 2016–2025 m. nagrinėjo Vilniaus miesto Gedimino pilies kalno šlaitų stabilumo ir Aukštutinės (Vytauto) pilies komplekso atkūrimo klausimus. Ši veikla tapo svariu indėliu siekiant išsaugoti vieną reikšmingiausių Lietuvos istorijos ir kultūros simbolių. 2025 m. akademiko iniciatyva suburtas autorių kolektyvas parengė ir išleido monografiją „Gedimino miestas ir jo kalnas“ (VILNIUS TECH, 2025, 272 p., tiražas 1 000 egz.), kurioje apibendrinti naujausi istoriniai, geologiniai, archeologiniai ir inžineriniai tyrimai, nagrinėjama Gedimino kalno, Aukštutinės ir Žemutinės pilių geologinė sandara, architektūra, istorinė raida bei išsaugojimo problematika.

2025 m. LMA prezidento Jūro Banio pavedimu akad. A. Grigelis subūrė ekspertų grupę, kuri per trumpą laiką parengė monografiją „Lietuvos žemės gelmių turtai“ (Lietuvos mokslų akademija, 2026, 512 p., tiražas 250 egz.). Mėnesio gale turėsime spausdintą knygos versiją, o elektroninė knyga jau pasiekiama skaitytojams (https://www.lma.lt/knygos). Remiantis apibendrintais skaičiavimais, Lietuvos žemės gelmėse slypinčių ištirtų naudingųjų iškasenų, įskaitant ir požeminį vandenį, vertė siekia 17 mlrd. eurų (Valstybės duomenų agentūros duomenys, 2024 m. liepos 17 d.). Monografijoje išsamiai aptariami šių išteklių kiekiai, jų geologinės savybės ir reikšmė valstybės ekonomikai, orientuotai į darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimą. Šio fundamentalaus veikalo autoriai rėmėsi savo ir kitų geologijos ekspertų tyrimais bei sukaupta moksline patirtimi, siekdami atskleisti gelmėnaudos vaidmenį tvarios ekonomikos kontekste.

Akad. Algimanto Grigelio ilgo gyvenimo vertybinės nuostatos yra šios: darbas – protui, meilė – gyvybei, tvarumas – būčiai. Tai jo vertybinė platforma, „ketvirtoji trikampio briauna“, todėl jis teigia: „Dirbk, ir tau bus atseikėta, mylėk, ir būsi apglobtas meilės, tikėk, ir tau bus atleista. Tai eik ir svajok, ir tu pasieksi laimės švyturį, tik laikyk tvirtai vadžias, kol obuolmušiai žirgai vis dar lekia zovada...“.

Sveikiname akademiką Algimantą Grigelį garbingo jubiliejaus proga ir linkime sveikatos bei kūrybinio įkvėpimo tęsiant reikšmingus darbus geologijos mokslo srityje.

 LMA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus akademikė Jūratė Kriaučiūnienė

Literatūra
- Banys, J., Grigelis, A. (ats. red.), Juozapavičius, G., Štuopis, A., Vaičeliūnas, I., Motuza-Matuzevičius, G., Gadeikis, S., Baltrūnas, V., Gegieckas, S. 2026. Lietuvos Žemės gelmių turtai. Vilnius: Lietuvos mokslų akade­mija, 512 p.
- Grigelis, A. ir kt. 2026. „Lietuvos žemės gelmių turtų geologinis vertinimas“. Geologijos akiračiai (1–2), 64–70 p.
- Sėkmingiausios Lietuvos asmenybės pasaulyje. Kaunas, III. T., 2023, IV. T., 2024, V. T., 2026.
- Visuotinė lietuvių enciklopedija. Algimantas Grigelis. Prieiga per internetą: https://www.vle.lt/straipsnis/algimantas-grigelis/