Naujienos

Vilniaus gimnazistams atverta pažangi VILNIUS TECH kelių tyrimo instituto automobilių kelių mokslo laboratorija

2026 05 11

Gegužės 5 d. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Aplinkos inžinerijos fakulteto (APF) Kelių tyrimo institute vyko Lietuvos mokslų akademijos (LMA) skyriaus „Mokslininkų rūmai“ ir LMA Jaunosios akademijos (LMAJA) organizuota „Mokslo žinių diena“, kurios metu surengtas  edukacinis renginys moksleiviams „Bitumo alchemija – tvarių kelių paslaptis“. Renginyje dalyvavo Vilniaus Senvagės gimnazijos vyresniųjų klasių moksleiviai kartu su gimnazijos fizikos mokytoja metodininke Lina Padriboniene, kurie turėjo galimybę iš arti susipažinti su kelių tiesybos medžiagų tyrimais, modernia laboratorine įranga ir moksliniais principais, padedančiais kurti ilgaamžes bei tvarias kelių dangas.

Moksleivius pasitiko dr. Judita Škulteckė, LMAJA narė ir VILNIUS TECH APF Kelių tyrimo instituto direktoriaus pavaduotoja bei vyriausioji mokslininkė, kuri supažindino svečius su instituto veikla, vykdomais moksliniais tyrimais bei laboratorijose naudojama pažangia įranga. Ekskursijos metu daug dėmesio skirta bitumui – vienai svarbiausių asfalto mišinio sudedamųjų dalių, lemiančių kelio dangos ilgaamžiškumą, atsparumą liekamųjų deformacijų (provėžų) ir plyšių susidarymui. Bitumas yra iš naftos gaunama medžiaga, gaminama naftos perdirbimo proceso metu. Jis veikia kaip „klijai“, suklijuojantys skirtingus užpildus ir grūdelius, taip leidžiant pagaminti asfalto mišinį. „Kiekvienas grūdelis asfalto mišinyje turi būti padengtas bitumu“, –kalbėjo mokslininkė.

Dr. Judita Škulteckė pasakoja, kad kelias yra ne tik tai, ką matome viršuje.

 

Bitumo paruošimo laboratorijoje.

Mokslininkė kelio konstrukciją palygino su daugiasluoksniu sumuštiniu, kuris sudarytas iš skirtingas funkcijas atliekančių sluoksnių: „Viršutinis sluoksnis yra asfalto danga, kuria mes kasdien važiuojame, po ja – skaldos pagrindo sluoksnis, kuris paskirsto transporto apkrovas ir perduoda jas į žemiau esančius sluoksnius, o po skaldos sluoksniu – smėlio sluoksnis, užtikrinantis dangos konstrukcijos atsparumą šalčiui ir pralaidumą vandeniui.“ 

Vienas pažangiausių ir universaliausių bitumo tyrimo prietaisų – dinaminis šlyties reometras, kuriuo tiriant skirtingo dydžio bitumo bandinius (nuo 25 mm iki 4 mm skersmens) įvertinama bitumo (asfalto dangų) elgsena visame eksploataciniame temperatūrų diapazone (nuo +80 °C iki –30 °C).

 
Bitumo rūšis (kelių bitumas ar polimerais modifikuotas bitumas) bei modifikavimo laipsnis nustatomi naudojant FTIR-ATR spektrometrą. 

Bitumo savybėms gerinti naudojamų priedų pavyzdžiai.

Laboratorijoje moksleiviams pristatyti bituminių rišiklių ir asfalto mišinių tyrimai bei paaiškinta, kaip laboratoriniais bandymais galima prognozuoti kelio elgseną skirtingomis klimato ir transporto priemonių apkrovų sąlygomis. Moksleiviai susipažino su dinaminiu šlyties reometru, „vienu svarbiausių ir inovatyviausių bitumo tyrimo prietaisų, leidžiančių vertinti bitumo reologines savybes visame eksploatacinių temperatūrų diapazone.“ Vizito metu paaiškinta, kaip šiuo prietaisu nustatoma, ar bitumas bus atsparus provėžų susidarymui vasarą ir temperatūrinių plyšių formavimuisi žiemą. Edukacijoje buvo pristatyti skirtingų bitumų elgseną iliustruojantys tyrimų rezultatai ir aptarta, kaip funkcionavimu grindžiami bandymai leidžia tiksliau įvertinti kelių eksploatacines savybes nei tradiciniai rodikliai. Moksleiviams taip pat parodyta infraraudonųjų spindulių spektroskopijos (FTIR) įranga ir paaiškinta, kaip iš gautų spektrų galima spręsti apie bitumo cheminę sudėtį, naudojamus priedus ar senėjimo procesus.

Moksleiviai supažindinami su skirtingos rūšies gruntais ir užpildais.

Gimnazistai susipažino su gruntų ir nesurištųjų mišinių tyrimais bei tvarių medžiagų panaudojimo galimybėmis kelių tiesyboje. Vizito metu pristatytas komunalinių atliekų deginimo metu susidarantis šlakas ir jo taikymas kelių konstrukcijose. Kalbėta, kaip įvairios antrinės žaliavos, pavyzdžiui, panaudotų padangų guma, gali būti integruojamos į kelių tiesybos medžiagas, siekiant mažinti gamtinių išteklių naudojimą ir kurti aplinkai draugiškesnes bei tvaresnes kelių dangas. Mokslininkė taip pat pabrėžė nesurištųjų mišinių pralaidumo vandeniui svarbą, aptartas ir grunto stabilizavimas, užtikrinantis tinkamą žemės sankasos laikomąją gebą.

Didelio susidomėjimo sulaukė ir mobili įranga, leidžianti automatizuotai vertinti kelių dangų būklę, nustatyti pažaidas bei kelio konstrukcijos laikomąją gebą. Moksleiviams pristatyta Baltijos šalyse unikali, tik Kelių tyrimo institute turima transporto priemonių greičiu veikianti dangų būklės vertinimo sistema (TSD, angl. Traffic Speed Deflectometer), leidžianti realiomis sąlygomis efektyviai įvertinti kelių konstrukcijų būklę ir laikomąją gebą nestabdant eismo. Taip pat aptarti ir kiti kelių būklės vertinimo prietaisai, tarp jų – krintančio svorio deflektometras, naudojamas taškinei kelio laikomajai gebai nustatyti, matuojant dangos įlinkį nuo krintančios plokštės poveikio.

Krintančio svorio deflektometras.

 
Moksleiviai susipažįsta su transporto priemonių greičiu veikiančia dangų būklės vertinimo sistema.

Viso vizito metu Vilniaus Senvagės gimnazijos mokiniai aktyviai domėjosi pristatomomis temomis, uždavė klausimų apie kelių inžineriją, laboratorinius tyrimus, studijų galimybes bei mokslininko darbą. Tikimasi, kad pažintis su moderniomis laboratorijomis ir jose vykdomais pažangiais tyrimais paskatins jaunimą labiau domėtis inžinerijos mokslais bei jų taikymu sprendžiant tvarumo iššūkius transporto infrastruktūros srityje.

Renginio pabaigoje dr. J. Škulteckė moksleiviams linkėjo tikėti savimi, drąsiai eiti pirmyn ir nebijoti ieškoti savo kelio, nepriklausomai nuo to, kokį pasirinkimą jie priims. „Blogų sprendimų nėra – visada galima kažką keisti, atrasti naujo ar išbandyti save kitoje srityje. O tais momentais, kai bus sunku, prisiminkite, kad šalia yra žmonių, kurie jumis tiki. Iš jų semkitės stiprybės ir pasitikėjimo savimi keliaudami pirmyn“, – sakė mokslininkė.

Parengė LMAJA ir VILNIUS TECH APF Kelių tyrimo instituto direktoriaus pavaduotoja bei vyriausioji mokslininkė dr. Judita Škulteckė ir LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai“ vyriausioji specialistė Liliana Feiginaitė
Nuotraukos autorių