Naujienos

Jubiliejinė 20-oji tarptautinė mokslo konferencija „Gyvasis gamtos ženklas / The Vital Nature Sign“

2026 05 20

Gegužės 14–15 d. Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakultete vyko jubiliejinė 20-oji tarptautinė mokslo konferencija „Gyvasis gamtos ženklas / The Vital Nature Sign“ (VNS). Šių metų konferencijoje dalyvavo rekordinis dalyvių skaičius – daugiau kaip 90 mokslininkų, tyrėjų ir studentų. Konferencija vyko mišriu formatu: dalis jų dalyvavo gyvai, kiti – nuotoliniu būdu.

Konferencija išaugo iš studentų mokslinės konferencijos iniciatyvos. Pradėjęs dirbti Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakultete, pasigedau aktyvios studentų mokslinės veiklos ir paskatinau doktorantus įkurti fakultete studentų mokslo draugiją. Viena pagrindinių jos veiklų tapo kasmetinės studentų mokslinės konferencijos organizavimas. Šio darbo ėmėsi mano doktorantė, dabar Klaipėdos universitete dirbanti dr. Reda Dzingelevičienė. Kartu su kolegomis Gamtos mokslų fakultete ji įkūrė studentų mokslo draugiją ir organizavo pirmąją studentų mokslinę konferenciją.

Po kelerių metų studentų konferencija išaugo į tarptautinę mokslo konferenciją. Šiandien jos organizatoriai yra Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuvos mokslų akademija ir Šiaurės šalių skirstymo mokslų draugija (NoSSS), todėl konferencija vienija nacionalines ir tarptautines mokslo, studijų bei ekspertines organizacijas.

Organizuodami tarptautinę konferenciją, siekėme suburti įvairių sričių mokslininkus ekspertus iš Lietuvos ir užsienio kartu su jaunaisiais tyrėjais, kad jie galėtų aptarti naujas mokslo tyrimų idėjas, vykdomus darbus, aktualias mokslines problemas, jų sprendimo būdus ir naujausius tyrimų rezultatus. Taip pat siekėme sudaryti sąlygas užmegzti naujus profesinius ryšius, inicijuoti ir plėtoti tarpdisciplininius tyrimus, kurti tyrėjų konsorciumus bei tarptautinius mokslo projektus.

Konferencija nuo pat pradžių buvo tarpdisciplininė. Ji tapo viena pirmųjų kryptingai organizuojamų tarpdisciplininių mokslo konferencijų Lietuvoje. Žvelgiant plačiau, mokslas skirstomas į sritis, kryptis ir šakas, todėl šiuo požiūriu konferencija yra daugiasritė ir labai plačios aprėpties. Ji apima fizinius, technologijų ir gyvybės mokslus, suteikdama dalyviams galimybę susipažinti su naujausiais įvairių mokslo sričių ir krypčių rezultatais.

Kadangi tarp konferencijos organizatorių daug mokslininkų atstovavo atskyrimo mokslams – chromatografijai, elektroforezei ir kitiems analizės metodams – natūralu, kad konferencija tapo daugiakrypte nuo pat savo veiklos pradžios. Medicina, klinikinė ir farmacinė analizė, biotechnologijos, agrotechnologijos, chemijos, tekstilės bei medžiagų gamybos pramonė, taip pat ekologijos ir aplinkos tyrimai yra susiję su sudėtingų, daugiakomponenčių bandinių analize. Šios sritys neįsivaizduojamos be atskyrimo mokslų metodų kūrimo, vystymo ir taikymo.

Kita vertus, atskyrimo metodų, įrangos ir medžiagų kūrimas neįmanomas be gilių fizikos, optikos, chemijos, medžiagų mokslo ir informacinių technologijų žinių. Tai skatino glaudų Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto mokslininkų bendradarbiavimą su kitomis Lietuvos aukštosiomis mokyklomis – Kauno technologijos universitetu, Lietuvos sveikatos mokslų universitetu, tuomete Žemės ūkio akademija, Šiaulių universitetu, Vilniaus universitetu, Klaipėdos universitetu – taip pat su mokslo tyrimų institutais, centrais, užsienio institutais ir įmonėmis.

Palaipsniui VNS konferencija tapo svarbia tarpdisciplininio mokslo komunikacijos platforma, skirta mokslo idėjoms ir naujausiems rezultatams pristatyti, analizuoti, ekspertiškai vertinti bei jų taikymui aktualiose visuomenės ir pramonės srityse aptarti. Ilgainiui konferencija tapo ir svarbiu mokymo bei jaunųjų mokslininkų ugdymo įrankiu.

Prie konferencijos organizatorių prisijungė biofizikos, farmacijos, organinės sintezės, jutiklių ir šviestukų technologijų, augalų fiziologijos, maisto mokslo, puslaidininkių, informacinių technologijų, biotechnologijų bei tvarių aplinkos technologijų tyrimų grupės ir klasteriai.

Keitėsi ir konferencijos formatas. COVID-19 pandemijos laikotarpiu konferencija buvo visiškai nuotolinė, o šiuo metu grįžtama prie mišraus formato, nes mokslininkams ir socialiniams partneriams itin svarbus tiesioginis bendravimas ir diskusijos.

Konferencija visuomet buvo orientuota į prieinamumą akademinei bendruomenei – dalyviams ji buvo nemokama arba taikytas tik simbolinis registracijos mokestis. Toks sprendimas suteikė galimybę greta didelių institutų ar projektų atstovų savo tyrimų rezultatus pristatyti ir jauniems mokslininkams, magistrantams bei doktorantams.

Per du dešimtmečius kartu su šia konferencija užaugo kelios jaunųjų mokslininkų kartos. Tarp jų – Lietuvos mokslo premijos laureatai, mokslininkai, dirbantys NASA, MERCK, „Thermo Fisher Baltics“, „Esco Medical“ ir kitose tarptautinėse įmonėse, taip pat Lietuvos bei užsienio mokslo ir studijų institucijose bei verslo organizacijose. Ypač įdomu stebėti jų ir jų mokinių darbus, kurie ir šiandien pristatomi šioje konferencijoje.

Konferenciją pirmiausia remia patys mokslininkai – organizacinio ir mokslinio komitetų nariai, Vytauto Didžiojo universiteto, Lietuvos ir užsienio mokslo institucijų tyrėjai, doktorantai, magistrantai ir studentų mokslo draugijos atstovai. Pažymėtina jų akademinė branda, konferencijos reikšmės suvokimas, sąmoningas ir kryptingas kasmetis darbas organizuojant renginį.

Mokslas yra įkvepiantis ir žavus. Daugelis prisimena savo pirmąją konferenciją, pirmąjį pranešimą, klausimus ir diskusijas – šios patirtys išlieka visam gyvenimui.

Konferencijos organizatorius taip pat remia instituciniai partneriai – Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuvos mokslų akademija ir NoSSS, kurie suteikia patalpas, infrastruktūrą, ryšio priemones ir organizacinę pagalbą. Tarp ilgamečių konferencijos rėmėjų yra „Waters“, „Shimadzu“, „Agilent Technologies“ atstovai Lietuvoje, taip pat instrumentinės analizės, cheminių medžiagų bei gyvybės mokslų tyrimų priemonių tiekėjai, kasmet įtraukiami į oficialų rėmėjų sąrašą.

Nuoširdžiai dėkoju visiems, prisidėjusiems prie šios konferencijų serijos organizavimo ir augimo. Be šios bendruomenės paramos konferencijos nebūtų įmanomos.

Manau, kad per dvi dekadas konferencija pasiekė brandą ir, sparčiai kintančiame pasaulyje, įgijo aiškią prasmę bei svarbą. Ji patvirtino daugiakrypčių ir tarpdisciplininių tyrimų perspektyvą, mokslo bendruomenės kartų bendravimo reikšmę ir šiandien žengia į trečiąjį savo veiklos dešimtmetį, pažymėtą sparčiais technologijų proveržiais bei jų integracija į visas žmogaus veiklos sritis.

Linkiu, kad konferencija ir ateityje išlaikytų savo tapatybę, išliktų dinamiška ir kartu su mokslu tęstų pasaulio bei visatos pažinimo kelią.

Parengė VNS konferencijos vadovas akademikas Audrius Maruška