Naujienos

Lietuvos mokslo premijos laureato profesoriaus Ričardo Rotomskio paskaita ir diskusija „Atvirojo mokslo nauda ir problemos“

Gegužės 19 d. Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) įvyko LMA Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriaus susirinkimas, kurio metu išklausyta Lietuvos mokslo premijos laureato prof. Ričardo Rotomskio (titulinėje nuotraukoje – dešinėje) paskaita ir surengta diskusija tema „Atvirojo mokslo nauda ir problemos“.

2025 m. Lietuvos mokslo premija gamtos mokslų srityje už darbų ciklą „Inovatyvūs nanotechnologiniai sprendimai vėžio teranostikai“ skirta Nacionalinio vėžio instituto profesoriams Ričardui Rotomskiui ir Vitalijui Karabanovui.

Akademikai klausosi prof. R. Rotomskio paskaitos. 

Prof. R. Rotomskis savo paskaitą pradėjo įvadu į nanodalelių pasaulį ir kovos su vėžinėmis ląstelėmis metodų aptarimu. Nors tradiciniai gydymo metodai – chirurgija, chemoterapija ir spindulinė terapija – yra veiksmingi, siekiama geresnių, pirmiausia, atrankesnių metodų. Pabrėžta, kad sėkminga kova su vėžiu – tai ankstyva diagnostika ir veiksmingas gydymas. Idealus modelis yra teranostika, kur diagnostika ir gydymas vyksta kartu. Profesorius pristatė jų laboratorijoje taikomą fotodinaminę vėžinių darinių terapiją, paremtą kvantinių taškų sensibilizacija, kai ne tik stebimos spalvą keičiančios vėžinės ląstelės, bet jas apšvitinus aktyvuojamas ir vaistinės medžiagos ardomasis poveikis. Taip pat aptarta Nacionaliniame vėžio centre jau išbandyta fototerminė terapija ir antros kartos teranostinė platforma, kurioje kvantiniai taškai keičiami magnetinėmis dalelėmis, taikant magnetinio rezonanso (BMR) spektroskopiją. Daugiausiai perspektyvų turi personalizuotas vėžinių susirgimų gydymas, kai vėžį naikinančios vaistinės medžiagos jungiamos su paciento kraujo ląstelėmis. Išsamus prof. R. Rotomskio pranešimas sulaukė didelio susidomėjimo, po jo vyko trumpa diskusija apie vėžio teranostikos naudojimo klinikinėje praktikoje perspektyvas.

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Artūras Ratkus pasakoja apie gruobuoniškų leidyklų veiklą. 

Diskusiją apie atvirojo mokslo naudą ir problemas pradėjo akad. Ričardas Makuška (šių eilučių autorius, titulinėje nuotraukoje – kairėje). Jis trumpai priminė, kas yra atvirosios mokslo žinios, kodėl jos svarbios mokslui ir visuomenei, ir kodėl perėjimas prie atvirojo mokslo nėra lengvas. Toliau jis žodį suteikė Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto vyresniajam mokslo darbuotojui dr. Artūrui Ratkui, kuris pristatė diskusijai toną davusį pranešimą „Atviroji prieiga ir grobuoniška mokslo leidyba“. Dr. A. Ratkus paaiškino, kokios leidyklos ir kodėl laikomos grobuoniškomis bei kodėl jų laikas atėjo, leidybai tapus skaitmenine ir ėmus propaguoti atvirąją prieigą. Pranešėjas ypač išskyrė MDPI ir „Frontiers“ atvirosios prieigos mokslinių žurnalų leidėjus, kurių pirmasis leidžia 517 žurnalų, antrasis – 228 žurnalus, o kai kurių žurnalų numeriuose yra šimtai straipsnių. Šių platformų redakcines kolegijas sudaro tūkstančiai redaktorių, o leidyklos aktyviai „medžioja“ potencialius autorius. Jų leidžiamus žurnalus galima būtų pavadinti apsimestinės atvirosios prieigos žurnalais, kurie neatitinka kokybiškos akademinės leidybos standartų. Pranešėjas pažymėjo, kad priimtinų sprendimų dėl grobuoniškos mokslo leidybos kol kas nėra, nes teisiškai įrodyti, kad kai kurioms leidykloms rūpi tik pelnas, o ne akademinės leidybos standartai, yra sudėtinga.

Diskutuoja akad. Arūnas Ramanavičius (kairėje) ir akad. Konstantinas Pileckas (dešinėje). Viduryje Lietuvos mokslo tarybos Mokslo politikos ir analizės skyriaus vedėjas dr. Eugenijus Stumbrys. 

Mintimis dalinasi akad. Gintautas Tamulaitis (dešinėje); kairėje – akad. Valdas Stanislovas Laurinavičius.

Po pranešimo užsimezgė karšta diskusija, kurioje dalyvavo akademikai Gintautas Tamulaitis, Almira Ramanavičienė, Arūnas Ramanavičius, Valdas Laurinavičius, R. Makuška, Lietuvos mokslo tarybos Mokslo politikos ir analizės skyriaus vedėjas dr. Eugenijus Stumbrys. Buvo išsakytos nuomonės, kad atvirojo mokslo idėja turi rimtų trūkumų dėl grobuoniškos mokslo leidybos ir duomenų saugumo problemų. Aptartas kitose šalyse plačiau naudojamas ekspertinis (neformalus) mokslo darbų vertinimas, taip pat siūlymai mokslinius straipsnius publikuoti tradiciniuose žurnaluose, o trumpą informaciją apie juos (preprintus) skelbti viešai.

Parengė LMA Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriaus pirmininkas akad. Ričardas Makuška
Virginijos Valuckienės nuotraukos

GALERIJA