Naujienos

LMA Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus išvažiuojamasis posėdis „Modernios miško sodmenų auginimo technologijos“

2022 06 27

Birželio 16 d. LMA Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus (ŽŪMMS) nariai dalyvavo išvažiuojamajame posėdyje „Modernios miško sodmenų auginimo technologijos“, kuris vyko Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Miškų institute ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos Dubravos medelyne. Posėdyje taip pat dalyvavo LAMMC direktoriaus pavaduotojas Miškų instituto veiklai dr. Marius Aleinikovas, VĮ Valstybinių miškų urėdijos (VMU) generalinis direktorius Valdas Kaubrė, direktoriaus pavaduotojas miškininkystei Mindaugas Petkevičius, VMU Dubravos regioninio padalinio vadovas Darius Jankauskas, VMU Miško sėklų ir sodmenų skyriaus vadovas Marijonas Bernotavičius, LR aplinkos ministerijos ir Valstybinės miškų tarnybos atstovai.

Kalba dr. Marius Aleinikovas.

LAMMC direktoriaus pavaduotojas Miškų instituto veiklai dr. M. Aleinikovas pasveikino visus susirinkusiuosius į Miškų institutą aptarti aktualius miško sodmenų auginimo, diegiant modernias technologijas, klausimus. Jis pabrėžė, kad šiais metais Lietuva mini augalų selekcijos šimtmetį – tai turi didelės reikšmės miško augalų selekcijos mokslui. Taip pat palinkėjo visiems gero renginio.

LMA viceprezidentas akad. Zenonas Dabkevičius pasidžiaugė LMA ŽŪMMS Miškininkystės mokslų sekcijos organizuojamais įdomiais ir aktualiais renginiais, padėkojo VĮ VMU generaliniam direktoriui, kad juose dalyvauja, ir įteikė LMA simbolinę dovaną už paramą organizuojant skyriaus renginius.

VĮ VMU generalinis direktorius V. Kaubrė pasidžiaugė mokslininkų ir gamybininkų bendradarbiavimu, atkreipė dėmesį, kad moderni sėklininkystės bazė – tai pagrindas miško sodmenų išauginimui, miškų atkūrimui ir miškų ateičiai. Ir palinkėjo įdomių diskusijų.

VĮ Valstybinių miškų urėdijos generalinis direktorius Valdas Kaubrė.

ŽŪMMS pirmininkas akad. Vidmantas Stanys, džiaugdamasis Miškininkystės mokslų sekcijos suorganizuotu įdomiu renginiu, kuriame nagrinėjami modernių miško sodmenų auginimo technologijų klausimai, išskyrė kertines sritis: klimato kaitą, energetinę krizę, žaliąjį kursą, selekciją, miško populiacijų genetiką, sėklininkystę, bei pabrėžė tokių renginių svarbą, palinkėjo įdomių diskusijų.

VĮ VMU generalinis direktorius V. Kaubrė savo pranešime išsamiai pristatė miško daigynų modernizavimo situaciją Lietuvoje, pasidžiaugė, kad pastaraisiais metais VMU skyrė nemažai investicijų daigynams ir medelynams modernizuoti. Šiais metais Panevėžyje atidarytas moderniausias ir didžiausias Lietuvoje VĮ VMU miško sodmenų išauginimo kompleksas, kai kuriais technologiniais sprendimais lenkiantis net aplinkinių šalių medelynus, ir padėkojo savo komandai, be kurios sunkaus darbo ir žinių nebūtų turimų rezultatų. Jis pabrėžė, kad įdiegę pažangiausias miško sodmenų auginimo technologijas pagerino miškams įveisti ir atkurti skirtų sodmenų kokybę, veiklą padarė maksimaliai efektyvią, sumažino sodmenų išauginimo sąnaudas. Pranešėjas pabrėžė, jog VMU iki šiol turi tik vieną miško sėklų saugyklą Dubravos regioninio padalinio (RP) medelyne. Siekiant sumažinti rizikas, kad visos VMU sėklos nebūtų saugomos vienoje vietoje, pradėti ir rezervinės sėklų saugyklos projektavimo darbai Panevėžyje. Taip pat bus įrengta ir konteinerinių sodmenų rūšiavimo linija, skirta lapuočių sodmenims. V. Kaubrė teigė, kad sodmenys Lietuvos miškams veisti išauginami 20-je VMU miško medelynų. Šiuo metu vykdoma medelynų veiklos optimizavimo programa, kurios tikslas – optimizuoti medelynų skaičių ir infrastruktūrą, pagerinti medelynų tvarkymą, priežiūrą, išauginamų sodmenų kokybę, kryptingai diegti naujas miško sodmenų technologijas. Planuojama, kad VMU medelynų modernizavimo projektas bus baigtas 2025 m. ir iš vieno hektaro ploto bus išauginama gerokai daugiau medelių. Skaičiuojama, kad vietoj 50 mln. sodmenų, VMU medelynuose per metus galima bus užauginti net 90 mln. kokybiškų sodmenų. Skirtos labai didelės investicijos, darbai jau įpusėjo Dubravos RP plečiant ir modernizuojant kankorėžių aižyklą bei statant didžiulį modernų kryžminimų stacionarą miško medžių selekcijai plėtoti Lietuvoje.

Pranešimą skaito akad. Alfas Pliūra.

Akad. Alfas Pliūra kalbėjo apie Lietuvos miško medžių genetinių išteklių išsaugojimą, selekciją ir sėklininkystę, kurie vykdomi pagal pažangias Europos genetinių išteklių išsaugojimo programos (EUFORGEN) nuostatas, strategijas ir rekomendacijas. Pranešėjas pabrėžė, kad miško medžių rūšių genetinių išteklių išsaugojimodabartinių bei ateities klimato ir aplinkos pokyčių sąlygomis tikslas – ne užkonservuoti esamą genetinę konstituciją, bet išsaugoti kiekvienos rūšies adaptacinį ir evoliucinį potencialą. Tam būtina sukaupti ir palaikyti didelę genetinę įvairovę bei sudaryti palankias sąlygas kiekvienai genetinių išteklių išsaugojimo populiacijai išlikti, geriau prisitaikyti ir jai atsikurti. Lietuvoje miško genetinių išteklių išsaugojimo, tyrimo, selekcijos ir sėklininkystės objektų sistema pradėta kurti prieš 40 metų, tačiau tik nuo 2000 m. pereita nuo rezervatinio principo prie dinamiško genetinių išteklių išsaugojimo. Šiuo metu šią sistemą sudaro didžiulis kiekis įvairių in situ ir ex situ genetinių-selekcinių objektų: 159 genetiniai draustiniai ir medynai (3690 ha), kuriuose saugomos ir atkuriamos natūraliai augančios, per keletą šimtmečių susiformavusios vietinių medžių rūšių populiacijos, 185 sėkliniai medynai (1 508 ha), daug tyrimo barelių, 2 688 rinktiniai medžiai, kurie naudojami selekcijai, įveista 18 vnt. vertingiausių medžių klonų rinkinių (57 ha), provenencijų ir populiacijų archyvai, arboretumai, genų banko bei introducentų kolekcijos ir kt.

Naujosios Lietuvos miško genetinių išteklių dinamiško išsaugojimo ir selekcijos sistemospagrindą sudaro tinklas pagal daugiapopuliacinės selekcinės sistemos (MPBS) principus atrinktų natūralių kiekvienos medžių rūšies nedidelių in situ populiacijų (draustinių) ir sukurtų ex situ populiacijų (palikuonių bandomųjų želdinių), augančių skirtingomis ekologinėmis sąlygomis įvairiuose Lietuvos miško gamtiniuose regionuose. Jie yra dinamiškai tvarkomi, siekiant dabartinių klimato pokyčių sukeltų nepalankių veiksnių sąlygomis užtikrinti jų tvarumą, visavertį atsikūrimą ir vystymąsi skirtingomis kryptimis. Genetiniuose draustiniuose ir medynuose bei sėkliniuose draustiniuose saikingomis miškininkystės priemonėmis siekiama sudaryti kuo palankesnes sąlygas medžiams savaime atželti, o neželiant jie dirbtinai atkuriami motininių medynų sodmenimis. Siekiant išsaugoti šviesamėgių medžių rūšių (pvz., pušies, ąžuolo, juodalksnio, beržo) genetinius išteklius, jų sėkmingam atkūrimui būtinos iki 0,5–1 ha išretintos erdvės ir parama atsikūrimui.

Geriausių, atspariausių genetinių miško medžių išteklių palikuonys naudojami selekcijoje sėklinei miško bazei kurti. Norint padidinti efektyvumą ir sumažinti sąnaudas, miško medžių selekcija vykdoma kartu išsaugant ir genetinius išteklius pagal bendrąją Miško genetikos ir selekcijos plėtros programą ir tikslinius projektus. Kiekvienai medžių rūšiai sukurta optimaliausia daugiaciklės selekcijos metodika, kurios taikymas užtikrina didelį selekcinį efektą, išlaikant pakankamą genetinę įvairovę ilgalaikei selekcijai plėtoti ir veisiamų miškų stabilumui užtikrinti. Jų genetinės savybės įvertinamos bandomuosiuose želdiniuose. Lietuvoje įveista 120 vnt. 250 ha ploto vietinių medžių rūšių (daugiausia – ąžuolo, pušies ir beržo) bandomųjų ir eksperimentinių želdinių, iš kurių 54 vnt. 189 ha ploto naudojami praktinei selekcijai.

Iš išbandytų medžių palikuonių klonų veisiamos antros kartos sėklinės plantacijos, kurių jau įveista 67 vnt. 377 ha plote. Šiuo metu Lietuvoje eksploatuojama ir 113 vnt. 523 ha ploto pirmos kartos miško sėklinių plantacijų. Iš miško sėklinėse plantacijose surinktų selekcinių sėklų išauginama didžioji dalis sodmenų miškams Lietuvoje atkurti ir naujiems veisti.

Pranešimą skaito akad. Darius Danusevičius.

Akad. Darius Danusevičius pristatė miško selekcines programas ir naujausius genetinius tyrimus. Jis pabrėžė, kad aktyvus augalų, taip pat miško genetinių išteklių, formavimas bei saugojimas valstybiniu mastu prasidėjo, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė Augalų nacionalinių genetinių išteklių įstatymą ir poįstatyminius aktus. Lietuvoje miško genetinių išteklių saugojimas organizuotas pagal ES direktyvas, laikantis Rio de Žaneire priimtos Biologinės įvairovės konvencijos ir kitų forumų rezoliucijų, deklaruojančių genetinių išteklių, kaip biologinės įvairovės dalies, išsaugojimą. Miško genetinių išteklių atranką, saugojimą ir naudojimą kuruoja Aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnyba, o mokslinius tyrimus pagal Aplinkos ministerijos užsakomuosius projektus atlieka LAMMC Miškų instituto ir Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Miškų fakulteto mokslininkai. Lietuva dalyvauja FAO EUFORGEN ir EUFGIS programų veikloje.

Akad. D. Danusevičius  pažymėjo, kad VDU ŽŪA atlikti Lietuvos miško medžių populiacijų DNR tyrimai atskleidė, jog kai kurios Lietuvos miško medžių populiacijos pasižymi ryškiais savitumais, nulemtais poledynmečio migracijos ir adaptacijos prie vietinių aplinkos sąlygų, taip pat didele genetine įvairove. Tokios išskirtinės populiacijos visų pirma turėtų būti įtraukiamos į genetinių išteklių išsaugojimo in situ ir ex situ sistemą ir jų genotipų medžiaga panaudojama selekcijai vykdyti. Visiems miško genetinių išteklių objektams – genetiniams draustiniams ir medynams, sėkliniams medynams, klonų rinkiniams, sėklinėms plantacijoms, bandomiesiems želdiniams ir rinktiniams medžiams – sudaromi nustatyto pavyzdžio pasai, juos įtraukiant į Lietuvos bei Europos Sąjungos Genetinių miško medžių informacines sistemas. Tokiuose pasuose galėtų būti įrašoma ir DNR tyrimų metu gauta informacija. Ypač aktuali genetinių išteklių išsaugojimo ir selekcijos svarba klimato kaitos kontekste. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos ir LAMMC Miškų instituto mokslininkai yra parengę Miško genetinių išteklių išsaugojimo ir plėtros programą, kurioje kiekvienai medžių rūšiai nustatyti metodai, principai ir darbų apimtis, siekiant plėtoti ilgalaikę selekciją. Kiekviename toliau plėtojamos selekcijos cikle kiekvienoje selekcinėje populiacijoje pagal išbandymo palikuonių bandomuosiuose želdiniuose, įveistuose tikslinėse adaptacinėse aplinkose, rezultatus atrenkami geriausi genotipai. Pastarieji toliau kryžminami tarpusavyje pagal dviporio poravimo schemą ir dėl rekombinacijos atkuriama genetinė įvairovė, kuri reikalinga tolesniam selekcijos ciklui. Kai kurioms medžių rūšims (pvz., eglei, drebulei, tuopoms ir kt.) selekcijos tikslumui ir efektyvumui padidinti naudojamas atrinktų geriausių genotipų vegetatyvinis dauginimas, gautų klonų išbandymas ir pagal tai atrenkami patys geriausi genotipai kryžminimams. Dubravos RP statomame moderniausiame Baltijos jūros regione kryžminimų stacionare, šiltnamiuose ant dideliuose konteineriuose auginamų skiepytų medžių bus atliekami visų medžių rūšių kryžminimo darbai. Labai svarbu, kad šiems darbams vykdyti būtų įdarbinta nuolatinė aukštos kvalifikacijos selekcininkų grupė.

Posėdžio dalyviai VĮ VMU Dubravos medelyno komplekse.

Vėliau posėdžio dalyviai lankėsi LAMMC Miškų instituto fitotrone, kur susipažino su fitotrono infrastruktūra, čia vykdomais tyrimais ir eksperimentais. VĮ VMU Dubravos medelyno komplekse medelyno vadovas Vytautas Grunskis ir VMU Miško sėklų ir sodmenų vadovas Marijonas Bernotavičius pristatė pažangias technologijas Dubravos medelyno komplekse. Posėdžio dalyviai susipažino su miško kankorėžių aižyklos ir sėklų apdorojimo procesais, vienintele Lietuvoje miško sėklų saugykla-šaldytuvu, automatizuoto konteinerių užpildymo ir sėjos cechu, lankėsi konteinerizuotų sėjinukų išauginimo šiltnamiuose bei lauko augynuose, sodmenų rūšiavimo ceche ir sodmenų saugykloje-šaldytuve. Pasidžiaugta, kad medelyne įdiegtos modernios sodmenų išauginimo technologijos, kurios padeda dvigubai sutrumpinti sodmenų išauginimo laiką, per metus išauginamos 2–3 sėjinukų rotacijos, efektyviau panaudojamos aukštos selekcinės vertės sėklos, sodmenys nepatiria persodinimo streso ir pasiekia geriausius antžeminės dalies ir šaknų išsivystymo parametrus.

Posėdžio dalyviai Dubravos rezervatinėje apyrubėje.

Taip pat posėdžio dalyviai lankėsi Dubravos rezervatinėje apyrubėje, kur prof. Andrius Kuliešis papasakojo apie ūkinių miškų ir sengirių, kuriuose jau daug dešimtmečių nebevykdoma jokia miško ir ūkinė veikla, ypatumus ir vykstančius procesus. Ilgamečiai tyrimai bareliuose Dubravos rezervatinės apyrubės brandžiuose ir perbrendusiuose medynuose, turinčiuose sengirės bruožų, parodė, kad tokio amžiaus medynuose, nors ir stebimas nemažas medienos (biomasės) prieaugis, tačiau beveik tiek pat kasmet suyra dėl savaiminės medžių žūties, todėl biomasė nebesikaupia, o anksčiau sukaupta anglis pūvant medienai grįžta į atmosferą anglies dvideginio pavidalu, prisidėdama prie šiltnamio efekto ir klimato šiltėjimo. Tyrimai rodo, jog atskirais dešimtmečiais sengirės medynų destrukcija čia ypač stipriai išreikšta, o miško atsikūrimas nevyksta, želia tik lazdynai ir kiti krūmai.

Akad. Stasys Karazija pristatė savo tyrimų, atliktų Lietuvos miškuose, duomenis apie bioįvairovės kitimą, susijusį su medynų amžiumi. Pirmaisiais metais po plyno kirtimo ir vyresnio amžiaus jaunuolynuose (kartynuse) bioįvairovė sumažėja (ypač eglynuose). Didžiausia biologinė įvairovė yra brandžiuose medynuose (sengirėse) ir besiformuojančiuose jaunuolynuose, bet šių dviejų medyno vystymosi stadijų bendrijų rūšinė sudėtis gana skirtinga. Todėl siekiant biologinės įvairovės nepakanka vien sengirių, reikia skirtingo amžiaus medynų. Vien rezervatai biologinės įvairovės neišsaugos. Jų paskirtis – natūralios gamtos pavyzdžiai visuomenei ir mokslinių tyrimų bazė medynų natūralaus vystymosi procesams tirti. O tai labai svarbu gamtai artimo miškų ūkio priemonėms nustatyti. Tačiau tam reikalingi ilgamečiai tyrimai, kuriems pagal dabartinę mokslo finansavimo sistemą pinigų neskiriama. Todėl kyla didelis pavojus, kad Miškų instituto jau prieš du dešimtmečius pradėti tokio pobūdžio tyrimai nacionalinių parkų rezervatinėse zonose, davę jau kai kurių rezultatų, gali būti nutraukti, prarandant visą išskirtų tyrimo barelių sistemą.

Posėdžios dalyviai Dubravos rezervatinės apyrubės pažintiniame take.

Aplankytas Dubravos rezervatinės apyrubės pažintinis takas per aukštapelkę, kur akademikai S. Karazija ir Kęstutis Armolaitis apžvelgė aukštapelkių svarbą miškams, jose vykstančius ilgalaikius periodinius vandens lygio svyravimus ir jų sukeliamus augalijos bendrijų pokyčius. Akad. K. Armolaitis supažindino su nenusausintų ir nusausintų pelkių durpžemių šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų tyrimais, kuriais atskleista, kad po nusausinimo labai padidėja durpžemių ŠESD, ypač CO2, emisijos. Todėl miškuose aktualu išsaugoti nenusausintas pelkes ir išsiaiškinti galimybes renatūralizuoti, atkuriant gruntinio vandens lygį, nusausintas pelkes.

Apsilankius parodomųjų-bandomųjų ir mokymo želdinių komplekse dr. M. Aleinikovas papasakojo apie čia vykdomus ilgalaikius įvairių miškininkystės principų ir metodų bei miško genetinius-selekcinius bandymus ir tyrimus.

Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus informacija
Virginijos Valuckienės nuotraukos

GALERIJA