Naujienos

Atgal

Naujienų archyvas

Kokia Lietuvos miškų ateitis?

2022 10 04

Rugsėjo 29 d. Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) vyko mokslinė konferencija „Quo vaditis, silvae?“, skirta universitetinių miškininkystės studijų šimtmečiui ir miškotyros mokslo ištakoms Lietuvoje paminėti bei miškotyros ir miškų sektoriaus perspektyvoms aptarti. Konferenciją organizavo LMA, LR aplinkos ministerija, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademija ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Miškų institutas.

Konferencijos tikslas – atskleisti mūsų šaliai ekonominiu, ekologiniu ir socialiniu požiūriais svarbaus miškų sektoriaus kompleksiškumą bei miško ekosistemų integralumą, pristatyti miškotyros mokslo integralumą, pabrėžiant aukštos kvalifikacijos, platesnio holistinio mąstymo specialistų poreikį ir atsakomybę tiek už ekosistemų tvarumą, tiek už kuo didesnį miško bei miškininkystės indėlį į šalies ir jos piliečių gerovę, taip pat padiskutuoti – Quo vaditis, silvae (liet. kur einate, miškai)?

Sveikinimo žodį nuotoliniu būdu iš Ženevos tarė LMA prezidentas akad. Jūras Banys. Jis pasveikino visus susirinkusiuosius į LMA ir pasidžiaugė temos aktualumu ir reikšmingumu, aptarė miškų svarbą biologinės įvairovės, klimato kaitos, visuomenės gerovės bei ekonominiais aspektais. Pabrėžė, kad miškai – didžiulis Lietuvos turtas, tačiau miškininkystė, kaip ūkinė veikla, yra ilgalaikis procesas ir visi priimami sprendimai bei reformos reikalauja rimtų diskusijų, nes rezultatai matomi praėjus daugeliui metų. Palinkėjo sėkmingų ir įdomių diskusijų, o valdžios atstovams – atsakingų, tikslingų ir moksliniais įrodymais pagrįstų sprendimų.

LR aplinkos ministras Simonas Gentvilas padėkojo LMA už suorganizuotą prasmingą konferenciją, akcentavo gamtos mokslų svarbą bei pabrėžė, jog miškų ekosistemos yra ne vienmetės, o daugiametės – net šimtametės ekologinės sistemos, kurioms reikia atsakingų sprendimų. Jis teigė, kad gyvename pokyčių laikmečiu: klimato kaita veikia net ir toliausiai nuo didžiausių pasaulio pramoninių centrų nutolusius miškus, daugėja kenkėjų ir vyksta daug kitų reiškinių bei dėsnių, kurie keičia Lietuvos miškų ekosistemą. S. Gentvilas pasidžiaugė turimu mokslo bei miškų sektoriaus potencialu ir pabrėžė, jog mokslininkai turėtų suformuluoti užduotį, kaip ir kokie mokslu grįsti sprendimai turėtų būti taikomi šimtametėms miškų sistemoms.

VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. Astrida Miceikienė pasidžiaugė mokslinės konferencijos aktualumu ir pabrėžė, kad be kompleksiškos miškininkystės plėtros nepavyks įgyvendinti darnaus vystymosi bei žaliojo kurso tikslų. Neabejojo, jog organizuojama konferencija prisidės prie Lietuvos, kaip miškingos valstybės, mokslinių tyrimų plėtros bei jų rezultatų įgyvendinimo, tačiau akcentavo, kad taip pat labai svarbus visų suinteresuotų institucijų bendradarbiavimas siekiant teigiamų rezultatų. Palinkėjo produktyvių diskusijų, naujų idėjų ir bendrų planų siekiant susidoroti su pasaulinėmis problemomis, susijusiomis su klimato kaita ir kitais iššūkiais, prie kurių gali prisidėti darni miškininkystė.

LAMMC direktorius dr. Gintaras Brazauskas padėkojo konferencijos organizatoriams, subūrusiems pagrindinių dviejų mokslo institucijų mokslininkus padiskutuoti apie Lietuvos miškininkystės ateitį. Tai labai svarbu siekiant bendradarbiavimo tarp dviejų institucijų, VDU Žemės ūkio akademijos ir LAMMC, kurios šiais metais švenčia šimtmetį ir turėdamos ilgalaikę patirtį bei kompetencijas, dirbdamos kartu gali pasiūlyti ilgalaikius ir tvarius sprendimus. Palinkėjo produktyvių diskusijų, sėkmingų sprendimų ir gražaus tolesnio bendradarbiavimo.

LR Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas prof. Viktoras Pranckietis padėkojo už kvietimą dalyvauti konferencijoje, pasidžiaugė labai aktualia konferencijos tema ir reikšmingais konferencijos pranešimais. Šiandieniame gyvenime labai svarbūs miškininkystės, ekologijos, dirvožemio ir agronomijos klausimai. Tačiau taip pat labai svarbu rasti santykį tarp privačių savininkų ir visuomenės interesų. Pabrėžė, jog LR Seimo Kaimo reikalų komitete miškų klausimai nuolat svarstomi, pasidžiaugė, kad Aplinkos ministerijoje dirba kompetentingi asmenys, išmanantys savo sritį ir palinkėjo, jog visose grandyse būtų vadovaujamasi skaičiais, o ne emocijomis.

Konferencijos metu perskaityti aktualūs pranešimai: LMA Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus Miškininkystės mokslų sekcijos pirmininkas akad. Darius Danusevičius pranešime „Quo vaditis, silvae?“ aptarė esamą miškininkystės situaciją Lietuvoje, pabrėžė miškų sektoriaus svarbą ir išdėstė siekius, ko reikėtų imtis darnios miškininkystės tikslams pasiekti; VDU Žemės ūkio prof. Romualdas Deltuvas pristatė miškotyros ištakas Lietuvoje, o LR aplinkos ministerijos Miškų politikos grupės vadovas dr. Nerijus Kupstaitis – miškotyros vaidmenį modernioje visuomenėje; VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas prof. Vitas Marozas bei fakulteto Miškų mokslų katedros vedėjas prof. Gintautas Mozgeris pristatė vykdomus miškotyros tyrimus VDU, o LAMMC direktoriaus pavaduotojas Miškų instituto veiklai dr. Marius Aleinikovas – LAMMC Miškų institute; VĮ Valstybinių miškų urėdijos generalinis direktorius Valdas Kaubrė pristatė diegiamas inovacijas ir taikomus tvaraus ūkininkavimo principus valstybiniuose miškuose. Taip pat konferencijoje buvo pristatyti naujausi ekologinės miškininkystės, tvaraus miško naudojimo, klimato kaitos ir kitų stresorių kompleksiškas poveikis miško ekosistemoms, miško medžių ir gyvūnų, laukinių gyvūnų miško ekosistemose, miškotyros socialiniai-ekonominiai, miško medžių sveikatingumo, miškotyros miestų ir rekreacinėse teritorijose tyrimai.

Konferencijoje konstatuota, kad stiprėjant klimato kaitos stresorių poveikiui ir didėjant ekonominiam bei geopolitiniam nestabilumui, valstybei reikia svarbius sprendimus priimti apgalvotai, remiantis moksliniais tyrimais ir svarbiausia – pasitelkus tinkamas kompetencijas. Siekiant tvariai miškininkauti šiandien nebepakanka tik šabloniškai vykdyti įvairaus lygmens direktyvų, nuostatų ar taisyklių reikalavimų. Būtina atsižvelgti į šalies, jos regiono, konkretaus miško ar medyno ypatumus, paskirtį bei visuomenės lūkesčius. Miškų sektorius apima ilgus metus kurtą miškų auginimo, priežiūros ir naudojimo sistemą, ambicingą, perspektyvią ES rinkoms medienos pramonę bei gamtines ekosistemas, kuriose tarpsta didelė dalis mūsų krašto biologinės įvairovės.

Konferencijos metu priimta rezoliucija.

Su kylančiais iššūkiais miškotyroje ir Lietuvos mokslininkų siūlomais sprendimai galite susipažinti konferencijai skirtame leidinyje bei išklausyti daugiau nei 20 elektroninių stendinių pranešimų, apimančių didžiųjų Lietuvos miškų masyvų bei žmogaus ir miško bendrystės istoriją, kraštovaizdžio įtaką miesto paukščių bendrijoms, medžių mikrobuveines ūkiniuose miškuose, paprasto ąžuolo, mažalapės liepos evoliucinę kilmę Lietuvoje, pilkojo vilko hibridizaciją su šunimis, buko žėlimo tyrimus, vilko ekologijos tyrimus Lietuvoje ir kita.

Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus informacija
Virginijos Valuckienės nuotraukos

GALERIJA