Naujienos

Kompozitoriaus, akademiko Giedriaus Kuprevičiaus nuotolinė paskaita „Kūrybos link“

Vasario 7 d. Lietuvos mokslų akademijos skyrius „Mokslininkų rūmai“ vyresniųjų klasių moksleivius ir jų pedagogus jau antrą kartą pakvietė į nuotolinį susitikimą su kompozitoriumi, akademiku Giedriumi Kuprevičiumi. Į pamoką-paskaitą „Kūrybos link“ prisijungė pustrečio šimto klausytojų iš Vilniaus, Klaipėdos, Ignalinos, Kybartų, Molėtų, Viduklės ir Vilkaviškio gimnazijų. Mokiniams dar prieš paskaitą buvo pasiūlyta ant penklinės sudėlioti trumpą melodiją iš keturių natų – DO-RE-MI-SOL ir nuskenavus nusiųsti kompozitoriui. Stropiausiai „namų darbus“ atliko Vilniaus Radvilų gimnazijos moksleiviai, vadovaujami muzikos mokytojos Ilonos Vėlyvienės.

Kiekvienas iš mūsų yra kūrėjas, kasdien sukuriantis naujų dalykų, pradėdamas pamoką sakė akad. G. Kuprevičius. Pasak jo, kūryba – tai mūsų idėja, sugalvota žinutė, kurią norime perduoti kitiems, taip pat savų įspūdžių, informacijos pagražinimas, papildymas pačių sukurtomis detalėmis, darančiomis pasakojimą patrauklesnį, gyvesnį. O kas yra muzikinė kūryba, kompozitorius pasiūlė paieškoti ir išsiaiškinti visiems kartu, pasiremiant atsiųstais darbeliais. Jis papasakojo klausytojams, kaip gimsta naujo kūrinio sumanymas ir, sugrojęs šešis moksleivių sukurtus motyvus, parodė, kokiu būdu tas sumanymas įgyvendinamas. Žaidžiant tomis paprastutėmis melodijomis, „pridedant šiek tiek harmonijos, paryškinant“ galima jas išplėtoti, sukurti įvairių skirtingos ritmikos bei nuotaikos variantų, aiškino kompozitorius čia pat pailiustruodamas, kaip tai galėtų skambėti. Toks žaismingas melodijų aptarimas ir negailimi pagyros žodžiai bei patarimai jauniesiems kūrėjams padėjo dar smagiau gilintis į tai, kas vadinama kūryba.

Akademikas, atkreipęs dėmesį į jaunimo pomėgį vartoti anglų kalbą, nuoširdžiai prašė moksleivių ateityje savo kūrinius, kuriamus vietinei rinkai, pavadinti lietuviškai, taip prisidedant prie savo kultūros, mūsų unikalios lietuvių kalbos saugojimo.

G. Kuprevičius pabrėžė muzikos pamokų svarbą, nes per jas išmokstama trijų gyvenime labai svarbių dalykų:

1) harmonijos (susitelkimo, nuomonių suderinimo);
2) ritmo (kiekvienam pažįstamo iš savo širdies plakimo), kuris ugdo mūsų laiko pojūtį. Jaučiantis muzikinį ritmą žmogus jaučia ir savo gyvenimo ritmą, gali ritmingai dėlioti savo darbus;
3) intonacijos – kaip tinkamai tu išreiški tai, ką nori pasakyti.

Kai visus tris šiuos pojūčius – harmonijos, ritmikos ir intonacijos – išsiugdome, mūsų gyvenimas tampa daug darnesnis ir smagesnis.

Akad. G. Kuprevičius priminė, kad muzika artimai giminiuojasi su matematika – joje yra daug skaičių. Be to, ji gali kalbėti ir be teksto, teigė kompozitorius, ir sugrojo „klausimą“, „atsakymą“, „kvietimą“. Kūrinio nuotaika, muzikinis pavidalas visuomet turi atitikti mūsų idėją, sakė jis, kalbėdamas apie kūrybinio darbo vingius.

Baigdamas paskaitą kompozitorius „susigundė ir pats su tom keturiom natom ką nors padaryti“, todėl ekspromtu sukūrė ir paskambino „vidudienio lengvo džiazo“ kompoziciją. Dėkodamas klausytojams ir mokytojams jis linkėjo visiems dar giliau panirti į muziką bei matematiką ir iš to patirti daug džiaugsmo.

Parengė LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai“ vyriaus. specialistė Diana Lekevičienė