Naujienos

Cheminių elementų vaivorykštė akademiko Aivaro Kareivos paskaitoje

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) skyriaus „Mokslininkų rūmai“ organizuojamos „Mokslo žinių dienos“ jau yra žinomos ir populiarios visoje šalyje. Tiek nuotolinės paskaitos, tiek ekskursijos į mokslo laboratorijas ar Vilniaus universiteto (VU) fakultetus sudomina vis daugiau pedagogų ir gimnazistų iš įvairių Lietuvos regionų. Džiugu, kad ir tikrieji akademijos nariai, ir jaunieji akademikai bei kiti „Mokslininkų rūmams“ talkinantys mokslininkai noriai dalijasi savo žiniomis ir patirtimi su jaunąja karta.

Kad užsimezgusios pažintys tęsiasi ir netgi gali peraugti į ilgalaikį bendradarbiavimą rodo ir pastaroji „Mokslo žinių diena“, vykusi Vilkaviškio rajono Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijoje. Praėjusį rudenį VU Chemijos ir geomokslų fakulteto (ChGF) laboratorijose apsilankę ir laboratorinius darbus atlikę Kybartų gimnazistai ir jų mokytojas Leonas Zdancevičius susipažino su fakulteto dekanu profesoriumi, LMA tikruoju nariu Aivaru Kareiva ir pakvietė jį į savo gimnaziją. Akademikas pažadėjo atvykti ir, ištaikęs laisvą pusdienį tarp paskaitų, posėdžių, susitikimų su doktorantais ir užsienio svečiais, balandžio 19 d. nuvyko į Kybartų Kristijono Donelaičio gimnaziją paskaityti moksleiviams paskaitą apie nuostabųjį cheminių elementų pasaulį.

Papasakojęs apie savo ir dabartinių studentų chemijos studijas ir karjeros perspektyvas, akad. A. Kareiva paragino gimnazistus pagalvoti apie chemijos ar geomokslų studijas Vilniaus universitete. Ir, pakvietęs nors trumpam drauge pasinerti į magišką cheminių elementų pasaulį, papasakojo įdomių mokykliniuose vadovėliuose neminimų faktų apie kai kuriuos iš 118-os savo knygoje aprašytų cheminių elementų. Paskaitos klausiusieji gimnazistai ir pedagogai, be kita ko, sužinojo, kad:

• pati ploniausia dirbtiniu būdu gauta medžiaga, sudaryta iš vieno anglies atomų sluoksnio, – grafenas – yra milijoną kartų plonesnė už žmogaus plauką ir lengvesnė už orą, bet kartu tai pati tvirčiausia medžiaga pasaulyje (200 kartų tvirtesnė už plieną);
• mūsų chemikų žiniomis, rutenį pirmasis 1807 m. atrado Vilniaus universiteto profesorius, Chemijos katedros įkūrėjas, Lenkijoje gimęs chemikas, medikas Andrius Sniadeckis (1768–1838). 1808 m. jis paskelbė, kad atrado naują elementą – vestį (taip pavadino asteroido Vesta garbei). Tačiau jo atradimas nebuvo patvirtintas autoritetingų komisijų Prancūzijoje, nes prancūzų mokslininkai nesugebėjo pakartoti eksperimento;
• pats brangiausias ir pats rečiausias – per metus pagaminama apie 30 tonų – taurusis metalas yra rodis, pavadinimą gavęs pagal raudoną rožės spalvą (gr. rhodon – rožė), nes pirmasis rodžio chlorido junginys buvo raudonos spalvos;
• pagrindinis Europos žemyno garbei pavadinto europio panaudojimas yra susijęs su jo junginių fosforescencija ar liuminescencija (daug raudonai šviečiančių fosforų). Jis naudojamas ir apsaugant nuo padirbinėjimo euro banknotus – apšvietus juos UV lempa, banknotuose esantys europio junginiai šviečia raudonai;
• iš trečiojo pagal brangumą (po radžio ir aukso) tauriojo metalo platinos ne tik gaminami cheminiai indai, elektriniai kontaktai, elektrodai, odontologijos ir chirurginiai instrumentai bei įrankiai, dantų karūnėlės, širdies stimuliatoriai ar juvelyriniai papuošalai – šio elemento junginiai yra ir pagrindiniai pasaulyje pripažinti priešvėžiniai chemoterapijos reagentai;
• plutonis – paskutinis elementas, kuris dar randamas gamtoje – jau Antrojo pasaulinio karo metu buvo naudojamas atominei bombai sukurti. Detonuojant atominį ginklą su 1 kg plutonio išsiskiria tiek griaunamosios energijos, kiek išsiskirtų sprogdinant 10 000 tonų cheminio ginklo;
• pats mylimiausias akad. A. Kareivos elementas yra erbis, mat jo junginiai yra rožinės spalvos, o akademikas labai mėgsta šią spalvą ir kolekcionuoja rožines panteras.

„Gal šioje galaktikoje yra daugiau cheminių elementų? O gal egzistuoja cheminių elementų galaktika?“ – retoriškai klausė mokslininkas ir išreiškė viltį, kad galbūt kažkuris iš šios paskaitos klausytojų ateityje atras kurį nors iš tų dar neatrastųjų.

Po paskaitos svečias atsakė į moksleivių klausimus, gimnazistams ir pedagogams pasirašė dovanotose savo knygose „Nuostabusis cheminių elementų pasaulis“ ir pažadėjo rudenį atvykti dar kartą – papasakoti apie tai, ko šįkart nesuspėjo per vieną pamoką. Žadėjo atvykdamas atsivežti ir daugiau kolegų akademikų,  ChGF dėstytojų, o jeigu kybartiečiai norės – ir užmegzti „ilgalaikį bendradarbiavimą su Chemijos ir geomokslų fakultetu“.

Parengė LMA skyriaus vyriaus. specialistė Diana Lekevičienė
Almos Kalinauskienės nuotraukos