Naujienos

Konferencija ir sodų žydėjimo šventė Babtuose

2023 05 19

Gegužės 17 d. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Sodininkystės ir daržininkystės institute vyko konferencija „Tvarus dirvožemio naudojimas“ bei sodų žydėjimo šventė, kurią organizavo Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Žemės ūkio ir miškų mokslų skyrius bei LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės institutas.

Renginį pradėjo LMA viceprezidentas Zenonas Dabkevičius. Jis pasidžiaugė ilgamete tradicija tapusiu renginiu, kuris šiemet skirtas tvaraus dirvožemio naudojimo klausimams ir pabrėžė sodininkystės ir dirvožemio sąsajas, palinkėjo geros konferencijos bei gražios šventės.

LMA viceprezidentas Zenonas Dabkevičius.

LAMMC direktorius dr. Gintaras Brazauskas taip pat džiaugėsi, kad šis tradicinis renginys organizuojamas gražiausiu metų laiku. Atkreipė dėmesį į inovacijų svarbą sodininkystės srityje ir kad ateityje tikriausiai vis plačiau bus taikomi alternatyvūs augalų auginimo būdai – vertikalūs ūkiai.

LMA Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus pirmininkas Vidmantas Stanys padėkojo susirinkusiesiems į tradicinę konferenciją ir sodų žydėjimo šventę. Jis pabrėžė, kad 90 proc. maisto yra užauginama žemėje, du trečdaliai gyvūnų gyvena žemėje ar ant jos, todėl būtina rūpintis dirvožemio sveikata. Taip pat svarbu ir žmonijos sveikata bei kokybiškas maistas. Atkreipė dėmesį į ekologinio pėdsako reikšmę ir uždavė klausimą, kaip mes gyvename ir kaip gyvensime ateityje. Palinkėjo įdomių įspūdžių ir naujų žinių.

LMA Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus pirmininkas Vidmantas Stanys.

LAMMC Žemdirbystės instituto Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vedėjas dr. Virginijus Feiza aptarė tvaraus dirvožemio naudojimo aktualijas, apžvelgė svarbiausius rodiklius vertinant dirvožemio būklę ir jo reikšmę, pristatė dirvožemių granuliometrinę sudėtį Lietuvoje bei tausojančias žemės dirbimo praktikas Europoje. Iškėlė klausimą, ar dirvų pelkėjimas gerins dirvų našumą ir mažins šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisiją? Vyko daug ir įdomių diskusijų.

Akad. Kęstutis Armolaitis pristatė dirvožemių kokybinę būklę Lietuvos agro- ir miško ekosistemose, išskyrė pagrindinius probleminius klausimus: ar tikrai dirvožemis yra neatsikuriantis aplinkos išteklius; dirvožemio organinės anglies (DOC) tvarumas skirtingoje žemėnaudoje (miško žemė, žolynai, dirbama žemė); nusausintų durpžemių ŠESD emisijos skirtingoje žemėnaudoje.

Akad. Kęstutis Armolaitis.

LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto Sodininkystės technologijų skyriaus vedėjas dr. Juozas Lanauskas kalbėjo apie sodų dirvožemius, jų parinkimą, priežiūrą ir svarbiausius spręstinus uždavinius. Pabrėžė, kad sodų augalams labai svarbi dirvožemio granuliometrinė sudėtis, dirvožemyje augalai įsitvirtina šaknimis, jos palaiko augalą ir sudaro prielaidas tinkamai mineralinei mitybai. Sodo augalams tinka struktūringi dirvožemiai, geriausi – priesmėliai, lengvi ir vidutinio sunkumo priemoliai. Obelys ir kriaušės su sėkliniais ir stipraus augumo vegetatyviniais poskiepiais gali augti ir sunkiuose priemoliuose ar moliuose. Taip pat patarė, kaip prižiūrėti sodų dirvožemius ir su kokiomis dirvožemio problemomis dar susiduriama sodininkystėje.

LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Rūta Sutulienė pristatė augalų auginimo be dirvožemio galimybes pasitelkiant hidroponines sistemas. Ji pabrėžė, kad hidroponinės sistemos yra suprojektuotos taip, jog augalams būtų sudarytos optimalios augimo sąlygos, todėl jos suteikia didesnius derlius nei tradiciniai žemės ūkio augalų auginimo metodai. Taip pat hidroponinėmis sąlygomis auginami augalai dažnai auga greičiau, nes jie greitai ir efektyviai aprūpinami visais reikalingais maistiniais elementais. Hidroponinės sistemos naudoja reikšmingai mažiau vandens, o vanduo iš hidroponinių sistemų gali būti vėl panaudojamas arba filtruojamas ir išvalomas. Hidroponinės sistemos gali būti suprojektuotos taip, kad užimtų mažiau vietos, todėl jos puikiai tinka miestuose. Kadangi hidroponinės sistemos yra sukurtos, kad augalams būtų užtikrintos optimalios augimo sąlygos, jie yra atsparesni kenkėjams ir ligoms. Taip pat naudojant švarius substratus yra išvengiama ligų ir kitų kenkėjų, todėl nenaudojami pesticidai.

Akad. Algirdas Juozas Motuzas.

Antroji renginio dalis buvo skirta LMA nario Algirdo Juozo Motuzo – agronomo, dirvožemininko ir agronomijos mokslo istoriko – 80 metų jubiliejui paminėti. Akad. A. J. Motuzas pristatė išleistą bibliografiją, o pranešime „Palikę gilią vagą agronomijos ir ekonomikos mokslų istorijoje. Be praeities nėra ateities“ apžvelgė visas išleistas knygas apie iškiliausius Žemės ūkio akademijos, Lietuvos žemės ūkio akademijos, Lietuvos žemės ūkio universiteto, Aleksandro Stulginskio universiteto agronomijos profesorius: Lietuvos mokslų akademijos (LMA) narį korespondentą Viktorą Ruokį (1982), Vincą Vilkaitį (1991), LMA narį korespondentą Juozą Tonkūną (1993), LMA narį korespondentą Petrą Vasinauską (1998), Bronių Baginską (2003), Antaną Stancevičių (2010), Jurgį Krikščiūną (2013), ekonomistą Mečislovą Treinį (2017) ir sociologą ekonomistą Fabijoną Kemėšį (2021).

LMA ŽŪMMS nariai ir darbuotojai sveikina jubiliatą akad. Algirdą Juozą Motuzą.

LMA viceprezidentas Z. Dabkevičius pasveikino jubiliatą A. J. Motuzą ir įteikė LMA sveikinimo raštą, ŽŪMMS pirmininkas V. Stanys dėkojo už nuoširdžią veiklą Lietuvos mokslų akademijos Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriuje bei ilgametį vadovavimą Lietuvos dirvožemininkų draugijai.

LMA Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus pirmininkas Vidmantas Stanys.

Vėliau renginio dalyviai lankėsi LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto kolekciniuose soduose, kur akad. V. Stanys pakvietė pasigrožėti žydinčiais sodais pasidalijęs gražiomis Vytauto Mačernio eilėmis:

Gimsta vėl Pavasaris. Gražus kaip Dievas jaunas:
Jojo kūną pirmas kvepiantis lietus nuplauna
Ir pribarsto plaukus vos pražydusių žiedų.

Užsimetęs ant pečių plačiųjų skraistę žalią,
Eina jis per žemę. Jam žaibai nušviečia kelią,
Naktimis nupuldami iš debesų juodų.

Parengė Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus vyriausioji koordinatorė Reda Daukšienė
Virginijos Valuckienės nuotraukos

GALERIJA