Naujienos

Atgal

Naujienų archyvas

Estetiškai romantiškas poezijos ir muzikos vakaras Lietuvos mokslų akademijoje

2023 05 18

Šį pavasarį, kaip ir kasmet, į Lietuvą vėl sugrįžusi Poezijos pavasario paukštė nutūpė ir Lietuvos mokslų akademijos (LMA) scenoje. Gegužės 16 d. čia vyko Lietuvos rašytojų sąjungos ir LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai“ organizuotas tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris“ renginys – Henrikui Radauskui skirta poezijos ir muzikos valanda „Sapnavos nuostabūs sapnai“.

Vakarą vedusi ir poeto eiles skaičiusi LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai“ vadovė  Aldona Daučiūnienė H. Radauską susirinkusiesiems pristatė kaip vieną žymiausių XX a. lietuvių išeivijos poetų. Estetas, vertėjas, pirmasis modernistas, grynojo meno kūrėjas pergyveno du pasaulinius karus, pasitraukimą iš Lietuvos, tačiau šių įvykių beveik neužfiksavo eilėraščiuose. Jam menas, kultūra tapo prieglobsčiu nuo istorijos sukrėtimų. Esminė H. Radausko kūrybos nuostata, pasak A. Daučiūnienės, išreikšta programiniame eilėraštyje „Pasaka“. Žiauriai tikrovei priešinama Pasakos laisvė ir galybė, kuriai nėra jokių kliūčių. „Pasauliu netikiu, o pasaka tikiu“, – teigia lyrinis herojus, kuris, kaip ir pats poetas, prieglobstį nuo destruktyvaus išorinio pasaulio randa savo vaizduotėje ir mene.

H. Radauskas, pasakojo A. Daučiūnienė, siekė kurti savitą poeziją, vizualiai atskleisti gamtos grožį. Eilėraštį jis kūrė kaip tapytojas akvarelę, kurioje gamtos reiškiniai įgauna jiems nebūdingų savybių, yra sužmoginti ir kupini netikėtumų. Ji citavo akademikės Viktorijos Daujotytės įžvalgą, kad „vienintelis dalykas, kuris priverčia poetą iš tiesų suklusti, yra grožis, patirtas kaip įspūdis. Estetinis įspūdis yra stipriausias Radausko įspūdis.“

Poeto draugas, aktorius, režisierius Jurgis Blekaitis, kalbėdamas apie Radausko poeziją, mini šviesą, kuria poetas nušviečia kasdienius įspūdžius, pastebėjo A. Daučiūnienė. Bet tai yra ne saulės skleidžiama šviesa, o šešėlių nemetanti Sapno šviesa. Ji leidžia matyti pro daiktus, o spalvos, gimstančios jai lūžtant, neturi kalboje vardų. Ir tik jautriau įsiklausius, įsižvelgus imi suprasti – esi sapne.

Pasinerti į tą sapną renginio dalyviams padėjo smuikininkė Paulina Daukšytė ir pianistas Jurijus Suchanovas, muzikinę vakaro programą pradėję lyriškąja Enijaus Morikonės (Ennio Morricone) „Fantazija“. H. Radausko poezijos pasaulį klausytojams pravėrė pirmieji A. Daučiūnienės perskaityti eilėraščiai „Aš nestatau namų“ ir „Deganti šaka“. Toliau viso vakaro metu poezija pynėsi su muzika. Estetikos ir romantikos temą organiškai pratęsė ir papildė žaviosios solistės mecosoprano Juditos Leitaitės išraiškingai ir įtaigiai atliekamos dainos: Edvardo Grygo „Myliu tave“, Gabrieliaus Forė (Gabriel Fauré) „Meilės daina“, Viačeslavo Ganelino „Jurgos arija“, Karloso Gardelio (Carlos Gardel) „Tango“ ir E. Grygo „Sapnas“. A. Daučiūnienė skaitė H. Radausko eilėraščius iš rinkinių „Fontanas“, „Strėlė danguje“, „Žiemos daina“, „Eilėraščiai“, „Pasauliu netikiu, o Pasaka tikiu“. Skaitovė subtiliai perteikė savitą Radausko stilių ir poetinį pasaulėvaizdį, leido kiekvienam savaip išgyventi radauskišką nusivylimo šaltu, žiauriu ir pavojų pilnu pasauliu jausmą ir kartu patirti pasakišką pavasario nakties grožį, siautulingą kaštonų žydėjimą ar skraidančių alyvų stebuklą. Įspūdį sustiprino virtuoziškai P. Daukšytės ir J. Suchanovo atlikti muzikiniai kūriniai.

 

Nuoširdūs aplodismentai, šypsenos ir gėlių puokštės, kuriomis klausytojai gausiai apdovanojo atlikėjus vakaro pabaigoje, iškalbingai liudijo, kad renginys buvo tikrai lauktas, labai reikalingas ir suteikė visiems daug puikių emocijų.

Parengė skyriaus „Mokslininkų rūmai“ vyriaus. specialistė Diana Lekevičienė
Virginijos Valuckienės nuotraukos

GALERIJA