Naujienų archyvas

Nenuobodus Česlovo Juršėno gyvenimas

2023 06 13

Birželio 6 d. Lietuvos mokslų akademijos  (LMA) skyriaus „Mokslininkų rūmai“ ir Lietuvos rašytojų  sąjungos leidyklos pakviesti į LMA didžiąją salę gausiai susirinko politiko, žurnalisto, Nepriklausomybės Akto Signataro Česlovo Juršėno gerbėjai. Čia vyko šio  įžymaus politiko  knygos  „Nenuobodaus gyvenimo mozaika“ sutiktuvės. Dar gerokai prieš prasidedant ciklo  „Įžymių žmonių portretai“ renginiui, salėje nusidriekė ilga eilė  klausytojų, norinčių šios ryškios asmenybės autografo.

 Autoriaus autografai būsimiems knygos skaitytojams.

Renginio vedėjui literatūrologui Valentinui Sventickui teko nelengva užduotis suvaldyti šį srautą ir pradėti vakarą pokalbiu su renginio herojumi. Pradėjo jis pasvarstymu, kad esama asmenybių, tokių kaip Virgilijus Noreika, Justinas Marcinkevičius, Česlovas Juršėnas, prie kurių pavardės nereikia nieko daugiau pridurti, viskas iš karto aišku. Literatūros kritikas, daugelio knygų apie rašytojus autorius  V. Sventickas yra ir šios knygos redaktorius, tad buvo vienas pirmųjų jos skaitytojų. Jo teigimu, skaityti buvo įdomu, knyga padėjo prisiminti daugelį įvykių, sužinoti apie Č. Juršėno vaikystę, jaunas dienas, apie niekam nežinomus epizodus. Č. Juršėno  pasakojimas ir rimtas, ir ironiškas, ir autoironiškas.  Labai svarbu ir tai, kad čia randame patikimų, autentiškų liudijimų apie tuos procesus, kuriuose šios knygos autoriui buvo lemta  dalyvauti. V. Sventickas pripažino, kad jam, kaip redaktoriui, darbo nebuvę daug, nes Č. Juršėnas yra ne tik politikas, bet ir žurnalistas, enciklopedistas, rašyti moka, tad ypatingų bėdų ar ginčų nebuvę.

Iš kairės: Česlovas Juršėnas ir Valentinas Sventickas. 

Vakaro vedėjas renginį pradėjo improvizuotu interviu su knygos autoriumi:
V. Sventickas (V. S.) pasiteiravo, kas paskatino rašyti. Turėjo būti koks nors impulsas.
Č. Juršėnas (Č. J.) patikino, kad buvo draugų, kurie atkakliai, tiesiog nuolat jį raginę, spaudę, kad reikia rašyti. Jo atsakymas buvęs paprastas:  „Negaliu rašyti, pirma – ne viską jau prisimenu, antra – ne apie viską noriu sakyti. Taigi, galų gale buvau prispaustas ir, praėjusių metų pavasarį, būdamas Druskininkuose, sėdau ir ėmiau rašyti. Viskas liejosi kaip upelis,  taip ir atsirado ši knyga.“
V. S. Kai pradėjote rašyti, kiek laiko rašėte? Tas dažnas pasakymas „Rašiau visą gyvenimą“, čia netinka.
Č. J. Realiai rašymas užtruko keletą mėnesių. Nuo kovo, balandžio, vėliau pora rudens mėnesių. Man tikrai lengvai rašėsi, taip, kaip kalbu, taip ir rašiau. O po to jau jūs taisėt.
V. S. Stebinanti sparta. Bet fizinę formą teko išlaikyti. Darbai, pareigos, įsipareigojimai, nuolatinis viešumas, jokių pertraukų. Kaip Jums tai pavyksta?
Č. J. Atsilaikyti galėjau dėl paprastų dalykų, išugdytų mamos. Aš iš kaimo: pienas, sviestas, sūris, rūgpienis, varškė, sveikas natūralus maistas. Blogų įpročių neturėjau, taip ir atsilaikiau, ir kitiems linkiu.
V. S. Žinant Jūsų darbštumą, nuolatinį užimtumą, kaip tai ištvėrė Jūsų žmona, sūnus, kiti artimieji, draugai?
Č. J. Sunkiai, bet, mano laimei, prisitaikė. Dirbu septynias dienas per savaitę ir taip ištisus metus. Darbas užveda, palaiko, skatina tobulėti. Viską darė laikas ir kantrybė. Darbas stumia pirmyn, tobulėji.
V. S. Knygos kelionė į viešumą turi savo žingsnius: pirminis rankraštis, mintys apie sandarą, skyrių dėlionę, kompiuteriu surinktas tekstas, visokie pasitikrinimai ir pasikonsultavimai, redagavimas, dizaino projektai, viskas dar miglota. Galų gale išeina knyga. Autorius žiūri į ją, dažnas iš naujo perskaito, iš autoriaus pereina į skaitytojo ir vertintojo būvį ir kartais galvoja: čia netesėjau, čia reikėjo kitaip, kodėl vieną kitą praleidau. Ar patyrėte šią būseną?
Č. J. Tikrai taip. Jau keletą klaidų radau. Toks įprotis. Visą gyvenimą kitų klaidų ieškojau. Negalėjau jų nerasti. Svarbu pasakyti žodį apie pavadinimą „Nenuobodaus gyvenimo mozaika“. Tie, kas mane pažįsta, tai supranta, bet ir liūdnų periodų būta, viską teko išgyventi, kadangi gimiau dar prieš karą. Bet rašėsi taip, kaip upė bėgo: užkliūva už akmens, pasuka į šoną, kokia nors užkarda ar užtvanka – vėl velniava. Pagalvojau, kad geriausia knygą sudėlioti kaip mozaiką. Ne ištisinis pasakojimas apie mano įdomų ar neįdomų gyvenimą; apie laikus, sunkius ir baisius ar labai gražius, įdomius ir laimingus, ypač galvojant apie vaikus, anūkus ir proanūkius. Ir buvo pasirinktas mozaikos pavadinimas, kadangi mozaiką gali lipdyti. Ir aš taip dariau: pagrindinis pasakojimas susiklostė, o jei staiga kažką prisimeni, kur jį dėti? Ar prie vieno gabaliuko, ar prie kito, ar atskirą skyrelį parašyti? Todėl, galima sakyti, daugelis skyrelių yra autobiografiniai, bet juos papildo tokie pasakojimai, kurie prasideda vaikyste ir baigiasi šiais laikais. Sakysime, skyrelis apie knygas. Linksmiausias man (kai skaitysite, galėsite įsitikinti) skyrelis apie gėrimą – negėrimą, apie akinius ir visas istorijas, susijusias su akiniais ir kitais dalykais. Tas netelpa į vieną tam tikrą chronologinę datą, bet eina per kelis istorinius etapus. Mozaikos pasirinkimas man leido laisviau komponuoti knygą ir dėlioti tuos papildymus ar intarpus. Antra vertus, tekstas, surinktas mažesniu šriftu. Šie įterpti gabaliukai, mozaikos akmenėliai, padeda lipdyti čia ar kitur mozaikos plytelę. Taip atsirado tas pavadinimas, o tuomet visi kiti darbai. Aš taisiau iki pat galo, iki paskutinio momento, kiek leido leidyklos direktorė. O dabar jau pradėjau taisyti gatavą tekstą.
V. S. Ar atsiminimus rašančiam žmogui praverčia autoironija ir humoro jausmas?
Č. J. Man regis, šis klausimas absoliučiai aiškus.
V. S. Ko dar turėjau paklaust?
Č. J. Klausimų yra daug. Jeigu dar kas nors paklaustų, aš atsakyčiau arba neatsakyčiau. Pabrėžiu, čia mano formulė iš senų tarybinių laikų. Visada, kai susitikdavau rajonuose su publika, aš sakydavau, kad į visus jūsų klausimus atsakysiu arba neatsakysiu, bet į visus.

Iš dešinės: literatūros kritikas prof. Petras Bražėnas, buvusi LR Seimo narė dr. Irena Šiaulienė, Jonavos meras dr. Mindaugas Sinkevičius ir LMA prezidentas Jūras Banys.

Po šio įdomaus interviu buvo muzikos intarpai ir kitų renginio dalyvių pasisakymai.

LMA prezidentas akad. Jūras Banys, sveikindamas  Č. Juršėną su gražia sukaktimi, pasidžiaugė jo naujausia knyga, paminėjo, kad autorių pažįsta nuo jaunų dienų, kai teko drauge žaisti tinklinį, ir pasigedo platesnio šio reiškinio  aprašymo knygoje, linkėjo naujų knygos tomų ir geros sveikatos.

Renginyje dalyvavę kiti kalbėtojai – LR Seimo nariai dr. Irena Šiaulienė, Lietuvos Nepriklausomybės Akto Signataras Egidijus Bičkauskas, literatūros kritikas prof. Petras Bražėnas, Jonavos meras dr. Mindaugas Sinkevičius – gerai įvertino Č. Juršėno knygą, jos prasmingą turinį, lengvą stilių; kai kurie tikėjosi didesnės apimties, nes dar daug įvairių veiklos sričių autorius neaprašęs ir to iš jo laukiama  ateityje. Pavyzdžiui,  P. Bražėnas minėjo, kad pažįsta knygos autorių jau pusę amžiaus. Č. Juršėnas garsėjo kaip geras šachmatininkas, su juo tekę ne kartą varžytis, kai kada laimėti, ypač jeigu Č. Juršėnas priešininkui skirdavo 5 min., o sau – dvi. Minėjo autoriaus korektiškumą, puikų humoro jausmą, pabrėžė jo preciziškumą. Knygoje atspindėtas įdomus, spalvingas ir intensyvus Č. Juršėno –  politiko, žurnalisto,  enciklopedisto, LR Seimo pirmininko, Lietuvos televizijos ir radijo politikos apžvalgininko,  „Žinijos“ draugijos lektoriaus – gyvenimas. LR Seimo nariai  E. Bičkauskas  ir I. Šiaulienė minėjo Č. Juršėną esant nepranoktą Seimo pirmininką. Pasak E. Bičkausko, net ir esant sudėtingoms politinėms aplinkybėms, Č. Juršėnas jas sprendė lanksčiai  ir išmintingai. Seimo narė I. Šiaulienė patikino, kad jubiliatas buvęs vienintelis Seimo  pirmininkas, skaitydavęs Seimo posėdžių stenogramas. „Todėl jis buvo toks užtikrintas, savarankiškas. Jo sprendimai buvo aiškūs jam pačiam, jis galėjo motyvuoti, oponuoti, argumentuoti, diskutuoti, visada buvo pasirengęs. Bet kurį klausimą spręsdavo iš esmės. Pirmieji jo metai LR Seime buvo sudėtingi, įtempti, pareikalavę daug atsakomybės, bet tai buvo jo „aukso amžiusׅ“. Džiaugiuosi, kad Jūs gražiai įveikėte senatvę ir manau, kad rašto darbų dar bus“, –  kalbėjo I. Šiaulienė.

Jonavos meras dr. M. Sinkevičius džiaugėsi, kad buvo pakviestas pasisakyti knygos sutiktuvėse, kurią su malonumu perskaitė ir sužinojo daug naujų dalykų, pvz., kad šeima manė Česlovą būsiant dvasininku. „Tikrai nustebino Česlovo santykis su knyga. Taip pat prisiminimas, kad apsilankęs Prancūzijoje, Č. Juršėnas vietoj delegacijos palydovo pasiūlyto laisvo pusdienio parduotuvėse pasirinko knygyną. Nustebino ir ta dalis apie santykį su alkoholiu, kad politikas  nenorėjo jo vartoti. Įdomios istorijos apie akinius, kaip išsaugoti „Lelijos“ kostiumą. Atsiminimai apie šachmatus, tinklinį – visko po elementą, trupinėlį, gabaliuką ir supranti, kokia įvairialypė asmenybė yra Č. Juršėnas. Ar galėčiau išmokti to, kas Česlovui būdinga, – takto, diplomatijos, galantiškumo, labai aiškios minties raiškos? Niekada nemačiau Česlovo, partiniuose reikaluose  kalbančio pakeltu balsu. O kiek knygų yra padovanojęs mokykloms, bibliotekoms – dešimtis tūkstančių! Įstrigo mintis, kad televizijoje teko laikytis vienos taisyklės: „Sakyti, ne ką žinai, bet žinoti, ką sakai“. Mane ši knyga praturtino. Autorius, kaip ir pats rašo, šypsosi Monos Lizos šypsena. Ta šypsena veide lydi susitikus, apsikabinus, pasisveikinus. Akivaizdu, kad Česlovui rūpi, kas vyksta Lietuvoje. Jo gyvenimas nebuvo nuobodus, nueitas ilgas kelias, bet jis nežymi pabaigos. Ačiū, Česlovai, kad mane praturtinot. Toks gražus Jūsų  gyvenimas, linkiu kuo geriausios sveikatos, kūrybinio įkvėpimo,“ – kalbėjo M. Sinkevičius.

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos prof. Vladimiras Prudnikovas (kairėje) ir jo vadovaujamas studentų ansamblis.

Šventiškumo renginiui suteikė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos  prof. Vladimiro Prudnikovo  dainavimo klasės studentų  džiazo ansamblio atlikta Žano Filipo Ramo operos „Galantiškieji indėnai“ ištrauka ir britų kompozitoriaus  Bobo  Čilkoto (Bob Chilcott) „Mažosios džiazo mišios“, taip pat buvusio Seimo nario smuikininko Gedimino  Dalinkevičiaus muzikavimas.

Renginio pabaigoje Česlovas Juršėnas padėkojo savo  knygos „įkvėpėjams“ – Domui Šniukui, Justui Paleckiui ir Valentinui Sventickui. Dėkojo atėjusiems draugams ir pažįstamiems, savo šeimos nariams, renginio dalyviams, kalbėjusiems kolegoms, muzikantams, renginio organizatoriams.

Parengė LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai“ vadovė Aldona Daučiūnienė

Virginijos Valuckienės nuotraukos
Viršutinėje nuotraukoje iš kairės: LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai“ vadovė Aldona Daučiūnienė, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai Justas Vincas Paleckis ir Česlovas Juršėnas, buvusi LR Seimo narė dr. Irena Šiaulienė ir LMA prezidentas Jūras Banys.

GALERIJA