Naujienos

Dirbtinis intelektas. Ne kažkada ir kažkur, o dabar ir mano kompiuteryje

2023 10 12

Spalio 9 d. Lietuvos mokslų akademijos Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriaus Matematikos sekcija surengė seminarą-diskusiją „Dirbtinis intelektas. Ne kažkada ir kažkur, o dabar ir mano kompiuteryje“.

Rinkdamiesi šią temą tikėjomės, kad ji bus aktuali ir įdomi įvairių sričių specialistams, bet lūkesčiai buvo viršyti. Dalyvių gausa (57 dalyviai atvyko į Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto auditoriją, dar 87 prisijungė prie nuotolinės transliacijos) patvirtino, kad tokia diskusija (netgi diskusijų ciklas) labai reikalinga ir laukiama.

Diskusijos formatas buvo gana tradicinis. Susitikimo moderatorius pateikė planą, kokius svarbiausius klausimus bus bandoma aptarti ir formulavo savo viziją, pastarosios dauguma teiginių nebuvo atsakymai, o greičiau kvietimas diskutuoti, ieškoti, klysti, bet pasitaisyti. Kaip vieną šios diskusijos tikslų galima įvardyti garsųjį klausimą, kur padėti kablelį: „Leisti negalima uždrausti“.

Du pranešėjai-ekspertai (dr. Virginijus Marcinkevičius ir dr. Linas Petkevičius) trumpai aptarė temas, kurios plačiai diskutuojamos įvairiose socialinėse terpėse ir specialistų grupėse.

Prof. dr. Virginijus Marcinkevičius, VU MIF Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų institutas.

 Dr. V. Marcinkevičius pažvelgė į dirbtinį intelektą tikrai netikėtu kampu, pateikdamas daug originalių argumentų, kad jau ir dabartinis dirbtinis intelektas yra BAUGINANČIAI protingas. Jeigu bauginančiai, tai nebūtinai grėsmingas – greičiau mes jo gerai nepažįstame, nespėjome susidraugauti. O jeigu draugas yra protingesnis už mus? Dar smagiau draugauti.

Doc. dr.  Linas Petkevičius, VU MIF Informatikos institutas Programų sistemų katedros vedėjas.

Dr. L. Petkevičius pateikė labai įdomią ir nesudėtingą (t. y. buvo panaudoti tik minimalūs matematinio aparato ištekliai) apžvalgą, kaip veikia (protauja) dirbtinio intelekto programa „ChatGPT“ (ir kiti dideli kalbos modeliai). Parinkti pavyzdžiai buvo informatyvūs, skatinantys ateityje išsamiau susipažinti su šiomis technologijomis. Šiame pranešime atkreiptas dėmesys ir į tai, kad šalia akivaizdžios naudos turime matyti ir grėsmes.

Vykusioje diskusijoje labai naudingi buvo švietimo specialistų, mokyklų atstovų pateikti klausimai: kaip turi keistis mokykla, švietimo programos, kad efektyviai reaguotume į jau vakar atėjusias naujoves. Matyti, kad diskusijos pavadinime suformuluotas klausimas – kas bus, kai kiekvienas turėsime dirbtinį intelektą savo telefone ar kompiuteryje – jau pavėlavo. Visus domina, kaip reaguoti į tai, kad ši technologija jau atėjo ir įsitvirtina daugelyje sričių. Jos pranašumai ir grėsmės yra greta, norime tas grėsmes valdyti. Norime, bet ar jau ir valdome?

Po seminaro dalyviai dar ilgokai nesiskirstė, tad manome, kad tokių susitikimų, kuriuose dalyvauja mokslininkai, praktikai bei plačioji visuomenė tikrai labai reikia.

Lietuvos mokslų akademijos tikrasis  narys prof. Raimondas Čiegis
Virginijos Valuckienės nuotraukos

GALERIJA