Naujienos

Akademikas Giedrius Kuprevičius. Muzika šalia mūsų

Spalio 24-ąją į dar vieną nuotolinę „Mokslo žinių dieną“ pakvietė Lietuvos mokslų akademijos skyrius „Mokslininkų rūmai“. Jau ne pirmus metus skyriui geranoriškai talkinantis kompozitorius, akademikas Giedrius Kuprevičius šalies moksleiviams vedė viešą pamoką „Muzika šalia manęs“. Dalyvavo apie 300 mokinių iš Ignalinos, Klaipėdos, Panevėžio, Marijampolės, Kybartų, Virbalio, Pajevonio, Alvito ir Stakliškių.

Pasidžiaugęs dideliu klausytojų skaičiumi, kompozitorius pakvietė visus išgirsti savo galvose keletą muzikinių motyvų. Mes kiekvienas nešiojamės galvoje savo „atmintuką“, kuriame įrašyta mums patinkanti muzika, teigė jis. O tai reiškia – muzika yra ne tik šalia mūsų, bet ir mumyse. Kiekvienas daug jos nešiojamės savyje, ypač tie, kurie mokosi muzikos. Kuo daugiau mumyse muzikinių motyvų, tuo turtingesnis vidinis gyvenimas.

Kaip žmoguje formuojasi pomėgis vienokiai ar kitokiai muzikai? – klausė kompozitorius. Ir pats atsakė: nuo mažens aplink mus yra labai daug įvairios muzikos ir mes pamažu išmokstame skirti ir pasirinkti tam tikrus jos stilius. Kuo platesnis, gilesnis visuomenės muzikinis išprusimas, tuo įvairesnė muzika skamba tame krašte. Todėl – kvietė akademikas – klausykimės ne tik „savos“ muzikos, bet kasdien pridėkime dar bent vieną mums naują kūrinį. Tai mus praturtins, galbūt net paskatins giliau domėtis muzika.

Kitas, pasak kompozitoriaus G. Kuprevičiaus, svarbus momentas yra mūsų girdėjimo laipsnis. Iš didžiulio aplinkos garsų srauto mes girdime tik tuos, kurie mums tuo metu yra svarbiausi, į kuriuos sutelkiame dėmesį, visi kiti yra „išfiltruojami“. Tačiau ilgą laiką mus veikiantis aplinkos triukšmas (net ir sąmoningai negirdimas), daro įtaką mūsų psichikai, sukelia nerimą, kartais net agresyvumą. Ypač pavojingi yra žemi dažniai. Tad bent jau savo aplinkoje muzikos turėtume klausytis nekenkdami sveikatai.

Dar viena akademiką jaudinanti tema – muzikos reikalingumas. Jis siūlė kiekvienam savęs paklausti: kiek man iš tikrųjų tos muzikos reikia? Nes jos buvimas visur ir visada (autobuse, prekybos centre, kirpykloje…) muziką sumenkina, paverčia tik fonu, žmogus atbunka ir jos nebegirdi. Todėl prieš klausydamiesi muzikos, kurią tikrai norime girdėti, turėtume „prevenciškai“ pabūti tyloje.

Kompozitorius pasakojo ir praktiškai demonstravo, kaip, žaidžiant akordais ir harmonija, kuriama muzikos nuotaika ir kokios neišsemiamos yra muzikos galimybės. Jei tik jos kūrėjas turi pakankamai fantazijos ir išradingumo. Tikrai muzikai nereikia literatūrinio turinio, nes ji pati yra turinys. Ir tai yra didžiausias jos privalumas. Kai muziką siekiama per daug „įpaveikslinti“ spalvomis, lazeriais ir kt., kai iš jos padaromas šou, tada pati muzika pasitraukia, apgailestaudamas konstatavo akad. G. Kuprevičius.

Pakvietęs moksleivius tapti jo sekėjais socialiniame tinkle, kompozitorius prašė parašyti jam – atsakyti į klausimą „kam man reikia muzikos“. Tai, sakė, labai praverstų ir jam pačiam tolesniame kūrybiniame darbe, ir, galbūt, padėtų keisti muzikinio ugdymo programas, muzikos pamokų turinį.

Per kitą nuotolinę muzikos pamoką maestro Giedrius Kuprevičius pažadėjo supažindinti klausytojus su muzikinėmis technologijomis.

Parengė LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai“ vyriaus. specialistė Diana Lekevičienė