Naujienos

Prabangiausi LDK raštai pristatyti jaunimui

Lietuvos mokslų akademijos skyriaus (LMA) „Mokslininkų rūmai“ kartu su LMA Jaunąja akademija (LMAJA) organizuota „Mokslo žinių diena“ lapkričio 15 d. vyko Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakultete. Senovės ir vidurinių amžių istorijos katedros docentas, LMAJA narys dr. Tomas Čelkis Vilniaus Abraomo Kulviečio klasikinės gimnazijos vienuoliktokams skaitė paskaitą „Prabangiausi raštai. Pergamentai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštytėje“.

Moksleiviai sužinojo, kad pergamentas yra kalkinta, išplauta ir išdžiovinta gyvulių oda. Pergamento sąvoka (graikų k. Pergamos) kilo nuo Pergamo miesto Mažojoje Azijoje pavadinimo. Šiame mieste dar II a. pr. Kr. pradėtas gaminti pergamentas, naudotas rašymui. Jis tebenaudojamas iki šių dienų. Pergamentui gaminti daugiausia naudotos veršiukų, ėriukų, ožiukų, rečiau – kiaulių ir jaučių odos. O ypač plonas ir vertingas pergamentas ruoštas iš dar negimusių ėriukų ir veršelių odos. Paprastai iš vieno ėriuko ar ožiuko odos gaunami du A4 formato pergamento lakštai. Vadinasi, pergamentinei knygai reikėjo kelių kaimenių ėriukų. Tokios knygos buvo itin branginamos ir saugomos. Kita vertus, pergamentas brangintas ir dėl to, kad itin ilgai išlikdavo geros būklės.

Pergamentai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK) pasirodė XIII a., ant jų buvo surašyti pirmieji tarpvalstybiniai dokumentai, sutartys. Plačiajai visuomenei bene geriausiai yra žinomi 1323 m. LDK vadovo Gedimino laiškai. Taip pat pergamento vadovo kanceliarijoje būdavo surašomos įvairios privilegijos. Itin plačiai pergamentas naudotas Bažnyčios kanceliarijoje. Žinomos ant jo surašytos popiežiaus bulės, brevės, laiškai, fundacijos, privilegijos, indulgencijos, taip pat biblijos ir giesmynai. Surašyti brangų ir puošnų dokumentą ant pergamento buvo prestižo reikalas. Pasak dr. T. Čelkio, atsirasdavo ir privačių asmenų, kurie sutikdavo mokėti didžiulę kainą, kad svarbūs jų dokumentai – įvairios fundacijos, donacijos, testamentai, pirkimo–pardavimo aktai – būtų surašyti ant pergamento. Kartu yra žinoma ir pergamentinių dokumentų falsifikatų, kai puošnia ir iškilia dokumento forma mėginta nuslėpti klastą.

Po paskaitos Istorijos fakulteto dekanė doc. dr. Loreta Skurvydaitė gimnazistus supažindino su VU ir Istorijos fakultetu, pristatė fakultete galimas rinktis studijų programas ir veikiančias studentiškas organizacijas. Moksleiviai buvo pakviesti į trumpą, bet įspūdingą ekskursiją po fakulteto rūmus. Renginys baigėsi Istorijos universiteto kiemelyje prie liepos, kuri, pasak dekanės, yra „seniausias Vilniuje akademinis medis“.

Po turiningos paskaitos ir ekskursijos LMA skyrius „Mokslininkų rūmai“ sulaukė A. Kulviečio gimnazijos vadovybės prašymo surengti dar vieną tokią pat paskaitą ir ekskursiją kitoms gimnazijos klasėms.

Parengė LMAJA narys dr. Tomas Čelkis ir LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai“ vyriaus. specialistė Diana Lekevičienė