• LIT
  • Naujienos
Atgal

Naujienos

Kai gimsta naujos ekosistemos...

2023 12 18

Gruodžio 7 d. Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) vyko mokslinė konferencija „Arkties tyrimai: klimato kaitos iššūkiai ir galimas Lietuvos mokslininkų indėlis“. Ją organizavo LMA Vandens taryba ir Žemės ūkio ir miškų mokslų skyrius kartu su Vytauto Didžiojo universitetu bei Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų institutu. Konferencija sulaukė didelio susidomėjimo ir gausaus dalyvių būrio. Jame dalyvavo LMA akademikai, universitetų ir mokslinių tyrimų centrų mokslininkai, atstovai iš Lietuvos hidrometeorologijos, Lietuvos geologijos, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybų, Aplinkos apsaugos departamento, taip pat UNESCO programos „Žmogus ir biosfera“ Lietuvos nacionalinio komiteto nariai, įvairių nevyriausybinių organizacijų atstovai, studentai.

 

Sveikindami susirinkusiuosius LMA prezidentas Jūras Banys ir Vandens tarybos pirmininkas akad. Arvydas Povilaitis pabrėžė konferencijos aktualumą, klimato kaitos iššūkius ir Arkties tyrimų svarbą bei pasidžiaugė vis didėjančiu Lietuvos mokslininkų indėliu tyrinėjant Arktį. Lietuvos mokslininkų darbai neapsiriboja vien tik Lietuvos ekosistemomis, tyrimų keliai veda daug toliau. Arktis yra išskirtinė zona ne tik politiniu, ekonominiu ir gamtos išteklių gavybos požiūriu, bet ir dėl to, kad tai didžiausias gėlo vandens šaltinis Žemėje. Ji padeda išlaikyti pasaulio klimato pusiausvyrą ir yra unikali sritis tarp Žemės ekosistemų. Konferencijoje dalyvavę pranešėjai aptarė tarptautinius, teisinius, ekonominius, klimato kaitos, taip pat naujų išteklių gavybos ir svarbių pokyčių Arkties ekosistemoje atsiradimo aspektus.
 
 
 
Iš kairės: doc. dr. Indrė Isokaitė-Valužė, akad. Arvydas Povilaitis, akad. Jūras Banys.
 
Vilniaus universiteto (VU) doc. dr. Indrė Isokaitė-Valužė apžvelgė Arkties teisinį režimą, tarptautinį reglamentavimą, jo galimybes ir galimas rizikas. Ji pažymėjo, kad Arkties vidaus vandenys, teritorinės jūros ir išskirtinė ekonominė zona šiandien priklauso vienos iš aštuonių Arkties pakrantės valstybių jurisdikcijai. Šios valstybės turi ne tik dideles teises, bet ir pareigas bei atsakomybes. Europos Sąjunga taip pat pripažįsta savo poveikį Arkčiai ir taiko reguliavimą per taršos prevenciją. Šiandien pasaulis daug tikisi iš Arkties tarybos (t. y. pagrindinis tarpvyriausybinis forumas, įkurtas 1996 m. ir skatinantis Arkties valstybių, Arkties čiabuvių ir kitų Arkties gyventojų bendradarbiavimą, koordinavimą ir sąveiką bendrais Arkties klausimais), kuri, minėdama 25-ųjų metų sukaktį, priėmė strateginį veiksmų planą. Juo siekiama, kad Arktis išliktų taiki, stabili ir produktyvi erdvė jos gyventojams ir ekosistemoms, atsižvelgiant į begalinį jos jautrumą, daugiasluoksniškumą ir kompleksiškumą.
 
VU profesorius akad. Arūnas Bukantis pristatė naujausius duomenis apie klimato kaitą Arktyje. Jis apžvelgė Arkties regione taikomus ledynų stebėjimo metodus bei išsamiai apibūdino procesus, kurie vyksta Arktyje keičiantis klimatui. Tyrimai rodo, kad oro temperatūra Arktyje nuo 1850 m. pakilo 2 °C, todėl ledų plotai ten sparčiai mažėja. Nustatyta, kad per 1979–2023 m. laikotarpį, palyginti su 1981–2010 m. vidurkiu, žiemos pabaigoje (kovą) ledų maksimalūs plotai kas 10 metų mažėjo po 2,5 proc., o tirpsmo pabaigoje (rugsėjį) – po 12,2 proc. Arkties ledai jaunėja ir plonėja. 2023 m. storesnio kaip 4 metų ledo plotas Arktyje siekė tik 3 proc., o 1985 m. jis buvo 33 proc. Sparčiai tirpsta Grenlandijos ledynas. Atitirpę plotai į atmosferą išskiria šiltnamio efektą sukeliančias dujas. Visa tai lemia dažnesnes sausras, karščio ir šalčio protrūkius, taip pat keičia termohalinę vandenyno cirkuliaciją.

 

Akad. Arūnas Bukantis (kairėje).

Gamtos tyrimų centro mokslininkas dr. Jonas Satkūnas, skaitydamas pranešimą, iškėlė retorinį klausimą apie Arktiką ir subarktiką – ar precedento neturintys pokyčiai atves prie naujų išteklių? Anot jo, su klimato kaita atsiveria naujų galimybių naudingų iškasenų gavybai, tačiau didžiulės atitirpstančio įšalo teritorijos dėl pasikeitusių dangos sąlygų labai apsunkina prieinamumą prie jų. Pranešėjas pažymėjo, kad Norvegijos geologijos tarnyba yra parengusi išsamų mineralinių išteklių Arktyje sąvadą, tačiau ten teigiama, kad dėl ekonominių, teisinių ir politinių / geopolitinių priežasčių bei aplinkosauginių reikalavimų naujų išteklių gavyba Arktyje bus labai ribota. Todėl akivaizdu, kad Arkties regiono mineraliniai ištekliai yra gausūs ir ledų tirpimas suteikia naujų galimybių jų gavybai, tačiau būtinos investicijos gali būti per didelės ir ekonomiškai nepasiteisins.

Kalba akad. Sergejus Oleninas (kairėje).

Klaipėdos universiteto (KU) Jūros tyrimų instituto profesorius akad. Sergejus Oleninas aptarė Arkties ekosistemų kaitą klimato atšilimo ir didėjančio žmogaus poveikio sąlygomis. Jis išsamiai supažindino su KU mokslininkų jau vykdytais ir tebevykdomais moksliniais tyrimais Arktyje ir apžvelgė jų rezultatus. S. Olenino vadovaujama mokslininkų grupė – tai didžiausią patirtį Arkties tyrimuose turintis kolektyvas Lietuvoje. Įsikūrę Niu Olesiunde (Ny Ålesund) – šiauriausioje pasaulyje gyvenvietėje-kalnakasių kaime, paverstame tarptautine poliarinių tyrimų baze, jie tiria borealinius jūrų organizmus Svalbardo (didžiausia Norvegijos šiaurinio archipelago sala) pakrantėje. Atskleisdamas borealinių rūšių pernašos su makroplastiku į besikeičiančią Arktį subtilybes, akademikas pasidžiaugė sukaupta patirtimi bendradarbiaujant su Lenkijos, Norvegijos, Čekijos ir kitų šalių mokslininkais bei kvietė Lietuvos mokslininkus dalyvauti poliariniuose tyrimuose, patarė, kaip surasti savo „nišą“. KU mokslininkai tyrinėjimus Arktyje pradėjo prieš 18 metų. Nuo to laiko didelis jų būrys nuolat vyksta į ekspedicijas ir vykdo tyrimus Arktyje.

Pertraukos metu konferencijos dalyviai turėjo galimybę susipažinti su KU parengta paroda ir stebėti videofilmą iš ekspedicijų Arktyje.

Vytauto Didžiojo universiteto prof. dr. Algimantas Paulauskas kalbėjo apie klimato kaitos poveikį Arkties biologinei įvairovei. Jis pažymėjo, kad įvairiose Arkties zonose suskaičiuojama apie 21 tūkst. augalų ir gyvūnų rūšių. Dėl besikeičiančio klimato gyvūnai turi prisitaikyti arba migruoti, taip pat atsiranda hibridinių jų rūšių. Klimato kaita sudaro sąlygas naujoms ligoms plisti.

Pranešimą skaito prof. Andrius Šiaulys (kairėje).

KU Jūros tyrimų instituto prof. dr. Andrius Šiaulys pristatė Svalbardo periglacialinės lagūnos tyrimus. Anot pranešėjo, daugiamečiai stebėjimai leidžia sekti lagūnos raidą ir naujos ekosistemos gimimą. Svalbardas yra viena intensyviausiai šylančių vietų Žemėje. 1970–2020 m. laikotarpiu vidutinė metinė oro temperatūra padidėjo 4 °C, o vidutinė žiemos – net 7 °C. Kylanti temperatūra lemia intensyvų ledynų tirpimą ir jų „pasislinkimą“ iki 500 m per metus. Tai sudaro sąlygas susidaryti naujoms vandens ekosistemoms (ledyniniams ežerams ir lagūnoms) su savitu temperatūros, ištirpusio deguonies ir druskų kiekio režimu. Mokslininkas nustatė, kad tokiose vietose yra aiškus vertikalus biologinės įvairovės gradientas nuo viršutinio vandens sluoksnio iki dugno zonos. Jis pasidžiaugė, kad Lietuvos mokslininkai pirmieji pasaulyje pradėjo tyrinėti Svalbardo periglacialinę lagūną, taip pat teigė, jog būtina apie klimato kaitą ir Arktyje vykdomus tyrimus plačiau kalbėti ir akademinei bendruomenei, ir plačiajai visuomenei.

KU doktorantė Saulė Medelytė savo pranešime „Žvilgsnis pro povandeninės kameros objektyvą: tirpstančio ledyno įtaka dugno organizmams“ aptarė vaizdo medžiagos ir dirbtinio intelekto panaudojimo automatiniam jūros dugno organizmų identifikavimui galimybes. Jas jaunoji mokslininkė realiai išbandė ekspedicijoje Kongsfjordeno fjorde. S. Medelytė gilinasi į išmaniųjų ir nuotoliniu būdu valdomų technologijų taikymą jūrų tyrimuose, analizuoja giluminio mokymosi modelio (angl. deep learning) subtilybes. Įvairiose Arkties įlankose ji sukūrė apie pusantro šimto vaizdo mozaikų, iš kurių buvo analizuojami ir vertinami dugno organizmai.

Diskutuoja LMA viceprezidentas Zenonas Dabkevičius.

Pranešėjai ir konferencijos dalyviai aktyviai diskutavo. Visi sutiko, kad Arktyje vykstantys procesai geriausiai perspėja apie pokyčius, vykstančius Žemėje. Arktis gali atrodyti mums tolima ir nepasiekiama, tačiau iš tikrųjų – ji netolima mūsų kaimynė! Arkties tyrimai padeda geriau suprasti, kaip, kodėl ir kokiu greičiu klimatas keičiasi Žemėje, taip pat parodyti, kaip klimato pokyčiai gali paveikti gyvybę ir kaip (ar?) galima įveikti šį išbandymą.

Iššūkių ir didėjančios globalizacijos laikais pasaulis rodo vis didesnį susidomėjimą Arktimi ir jos ištekliais. Lietuvoje yra didelis mokslo potencialas, todėl suvienijus jėgas su kitų šalių mokslininkais galima pasiekti sinergiją, kurios reikia, kad Lietuvos vardas labiau girdėtųsi Arktyje. Ar toli mūsų mokslui yra Arktis?

Parengė akad. Arvydas Povilaitis, Reda Daukšienė
Virginijos Valuckienės nuotraukos

GALERIJA 

Videofilmas TRAPI AKKTIS: PRARANDAME AR ATRANDAME