Naujienos

Apskritojo stalo diskusija „Rinkimai. Pilietybė. Pilietiškumas“

2024 01 08

2024-ieji yra trejų rinkimų (Lietuvos Respublikos Prezidento, Europos Parlamento, Lietuvos Respublikos Seimo) ir referendumo dėl dvigubos pilietybės metai. Su dviguba pilietybe susiję klausimai mūsų visuomenėje kelia nemažai aistrų, todėl jau pirmosiomis Naujųjų metų dienomis – sausio 5 d. – Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Humanitarinių ir socialinių mokslų skyrius ir Vilniaus universiteto Teisės fakultetas pakvietė visuomenę akademinei diskusijai „Rinkimai. Pilietybė. Pilietiškumas“. Diskusijoje taip pat buvo numatyta panagrinėti politinių partijų vaidmenį demokratinėse visuomenėse, jų įtaką formuojant pilietinę ir atsakingą valdžią. Renginys sulaukė didelio susidomėjimo, iš anksto užsiregistravusių 65 žmonių, dalyvavo beveik 50. Tai LR Seimo, ministerijų, savivaldybių, kitų valstybės institucijų ir mokslo įstaigų atstovai, gimnazijų mokytojai ir kiti, besidomintys aktualiais Lietuvai klausimais.

LMA Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus pirmininkas Vytautas Nekrošius, pradėdamas renginį, dėkojo visiems, atvykusiems per snieguotą Lietuvą į diskusiją, ir suteikė  žodį LMA prezidentui Jūrui Baniui. LMA prezidentas, pasveikinęs su Naujaisiais metais, linkėjo geresnių metų, kad pasaulyje vyrautų taika, ramybė. Pabrėždamas, kad 2024 m. labai reikšmingi Lietuvai – treji rinkimai ir referendumas, – pažymėjo, jog Lietuvos valstybės ir jos visuomenės gerovei labai svarbu, kaip tie rinkimai vyks. Referendumas dėl pilietybės taip pat labai svarbus. Kartą referendumas šiuo klausimu jau buvęs, rezultatas žinomas. Ši mokslinė diskusija, pasikeitimas nuomonėmis, kaip ir ką galima daryti geriau, yra labai laiku. Prezidentas linkėjo sėkmingų diskusijų.

Iš kairės: LMA Jaunosios akademijos narė dr. Dovilė Puraitė-Andrikienė, Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus pirmininkas akad. Vytautas Nekrošius, LMA prezidentas Jūras Banys.

Akad. V. Nekrošius pažymėjo, kad tai jau antras Mokslų akademijoje organizuojamas renginys. Pernai buvo surengtas seminaras pilietinio ugdymo mokytojams „Demokratija ir pilietinės visuomenės vertybės“. Šiais metais nuspręsta plačiau skleisti informaciją apie rinkimus ir kviesti daugiau žmonių. Džiaugėsi, kad tiek susirinkusiųjų. „Diskusijos tikslas, – kalbėjo akademikas – šnekėtis apie rinkimus, balsavimus, referendumus tam, kad skleistume žinią, kiek nuo mūsų priklauso, o vėliau, kiek nuo jūsų priklauso, kad tai yra labai svarbu. Kad nebūtų taip: „Ai, aš balsuoju ar ne, – vis tiek nuo manęs niekas nepriklauso“. Sovietinis požiūris yra pats baisiausias dalykas. Nuo mūsų viskas priklauso! Tą turime skleisti jaunimui, visiems, kad žmonės eitų ir dalyvautų rinkimuose, partijų veikloje ir visur, kur tik nori. Jei sakome, kad mums tai neįdomu, tada tai įdomu kitiems. Todėl ir buvo mintis surengti diskusijas ir kelti susidomėjimą rinkimais, kad tų rankų, kaip pavaizduota renginio plakate, būtų tikrai daug, kad „pramuštume“ 50 proc. rinkimuose dalyvaujančiųjų ribą. Pasaulyje situacija tikrai yra sunki. Ką galime kiekvienas mūsų padaryti, tai pasistengti, kad kiekvienas Lietuvoje sąmoningai elgtųsi, eitų į rinkimus, kad Lietuvoje būtų geriau, ramiau ir t. t. Renginys neilgas. Pranešėjai tikrai išskirtiniai: akad. Alvydas Jokubaitis, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas doc. dr. Haroldas Šinkūnas, LMA Jaunosios akademijos narė dr. Dovilė Puraitė-Andrikienė.“

Iš kairės: Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus pirmininkas akad. Vytautas Nekrošius, LMA prezidentas Jūras Banys, VU Teisės fakulteto dekanas doc. dr. Haroldas Šinkūnas, akad. Alvydas Jokubaitis, LMA Jaunosios akademijos narė dr. Dovilė Puraitė-Andrikienė, Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus vyriaus. koordinatorė Aurika Bagdonavičienė, Seimo nariai Dalia Asanavičiūtė ir Julius Sabatauskas.

Pranešimą „Pilietybė ir pilietiškumas – sąsajos ir prasmės“ skaitė akad. A. Jokubaitis.  Pranešimo rankraštis

Išklausius pranešimą, su pranešėju trumpai diskutavo akad. V. Nekrošius.

Dr. D. Puraitės-Andrikienės pranešimo tema – „Pilietybės institutas Konstitucinio Teismo doktrinoje.  Pranešimo skaidrės

Po pranešimo kalbėjo Seimo narė Dalia Asanavičiūtė. „Esu viena kaltininkių, kuri inicijavo referendumą dėl LR  pilietybės išsaugojimo įgijus kitos valstybės pilietybę. Taip pat esu Seime sudarytos darbo grupės pasiruošimo referendumui pirmininkė. Dr. D. Puraitės-Andrikienės skaidrėje parodyta referendumo formuluotė [„Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka. Konstitucinis įstatymas taip pat nustato Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindus ir tvarką“], kuri bus siūloma referendume pritarti dėl Konstitucijos 12 straipsnio keitimo.“ Ši formuluotė rengta kartu su Seimo nariu Juliumi Sabatausku. D. Asanavičiūtė dėkojo ir teisinei bendruomenei, padėjusiai suformuluoti Konstitucijos 12 straipsnį. Pažymėjo, kad klaidinga manyti, jog pilietybė yra tautiškumas arba lietuvybė, todėl kad Lietuvos piliečiais buvo žydai, totoriai, karaimai, rusai, įvairių tautybių žmonės. „Pilietybė labai susijusi su pilietiškumu. Pilietiškas pilietis yra tas, kuris turi ateiti į pagalbą valstybei, jei jai kiltų grėsmė. Referendumas yra ir politinė valia. Be politinės valios referendumas negali įvykti. Tai buvo visų politinių partijų sutarimas, kad toks referendumas vyktų. [...] Demokratija leidžia reikštis įvairioms nuomonėms, kurios bus įtvirtintos balsavimu. Šis referendumas yra labai sudėtingas, nes pasakyti „už“ turi 50 proc. + 1 visų balsavimo teisę turinčių Lietuvos piliečių, t. y. 1,2 mln. 2019 m. referendume pritrūko 300 tūkst.“ D. Asanavičiūtė pabrėžė, kad ši apskritojo stalo diskusija yra viena iš priemonių skatinti šio referendumo žinomumą.

Seimo nariai Dalia Asanavičiūtė ir Julius Sabatauskas.

Diskusijose doc. dr. H. Šinkūnas klausė dėl pareigos piliečiams eiti balsuoti įteisinimo, pažymėdamas, kad tuo keliu eina Belgija, Australija, Šveicarija, Brazilija ir kitos šalys. Nei rinkimų kodekse, nei debatuose Seime nėra diskusijų šiuo klausimu. Teisininkas mano, kad gal nereikėtų neatlikusių pareigos balsuoti bausti pinigine bauda, gal reikėtų neteikti jiems kokių socialinių paslaugų.   

D. Asanavičiūtė pažymėjo, kad tokia idėja nėra nauja. Jos nuomone, piliečių dalyvavimas bent jau referendumuose dėl svarbių valstybei klausimų turėtų būti privalomas, taikant bausmes ar sankcijas. Tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad minėtos valstybės yra nuo senų laikų demokratinės valstybės, jos neišgyveno 50 metų okupacijos ir „visuotinių balsavimų“. Todėl mūsų šalyje yra vengiama tų sąsajų, o istorinė atmintis yra labai gyva. Kitą dalyką nurodė Seimo narė – tai kovido laikotarpio patirtis, kai tam tikri privalomi dalykai saugant žmonių dalykus sukėlė ne tik nedemokratinių, bet ir keistų reiškinių, žmonių nepasitenkinimą, lyginimą su įvairiomis nedemokratinėmis valstybėmis.

Akad. Zigmantas Kiaupa pasakė repliką dėl termino daugybinė pilietybė. „Pilietis, asmuo, yra pilietis, – kalbėjo akademikas. – Jei daugybinė pilietybė, tai tas pilietis bus padalytas. Jis bus ne pilietis kaip vienetas, bet pilietis vienos valstybės, kitos, trečios. Jei ne daugybinė pilietybė, nepadalyta pilietybė, nesusmulkinta pilietybė, tai pilietis tikrai bus padalyti. Pilietis nebus monolitas.“

Kalba akad. Zigmantas Kiaupa. Dešinėje – LMA viceprezidentas Zenonas Dabkevičius.

Akad. Vytauto Nekrošiaus pranešimo tema „Rinkimų sistemos“. Pranešimo skaidrės

Akademikas pradėjo nuo referendumo, iškart pasisakydamas „už“ ir pagrįsdamas, kodėl. Štai keletas pranešimo ištraukų. „Pilietybė yra pagrindas priklausyti politinei tautai. Tai yra pradžių pradžia. O Konstitucija yra ne tai, ką nubalsavo Seimas, o mūsų visų susitarimas (pagal Ruso), kaip mes gyvename. [...] Demokratijos esmė – atsvarų sistema. Ir jeigu kuri nors dalis iškrenta iš atsvarų sistemos, yra blogai. Kas būtų, jeigu Seimo realizuojama valdžia nebūtų kontroliuojama? [...] Jeigu mes žiūrime į Konstituciją kaip į mūsų tėvų, mūsų pačių susitarimą, kaip mes gyvename, mūsų sutartis – tai nėra eilinis teisinis dokumentas, tai mūsų visų susitarimas. O pilietybė yra ne kas kita, kaip bilietas priklausyti politinei tautai, t. y. tai tautai, kuri ir sprendžia, kaip mes gyvename toliau. Ir mes to nesiejame tik su lietuvių kalba, tai gali būti įvairių kalbų. [...] Mes turime priimti tuos žmones ir pasakyti, kad jie visi yra Lietuvos piliečiai. Lenkai turi nuostabų terminą rodac. Būdamas piliečiu, esi „gaujos narys“, „gaujos“, kuri sprendžia, kaip gyvensi. A. Jokubaitis yra visiškai teisus, sakydamas, kad dvigubos (ar kaip pavadintume) pilietybės išsaugojimas tai yra kova su pasekmėmis, o ne kova su priežastimi. Yra šimtai tūkstančių išvažiavusių žmonių, kurie myli Lietuvą. Išvažiavo ne todėl, kad jiems gera važinėtis, o todėl, kad jiems reikia maitinti šeimas, tėvus ir t. t. Dalis jų lieka tik Lietuvos piliečiais. [...] Yra šimtai tūkstančių žmonių, jau turinčių kitos valstybės pilietybę ir išsaugojusių Lietuvos pilietybę. Nėra Europoje sistemos, kuri iškart informuotų apie kelias pilietybes turinčius asmenis. Bet kai susikurs sistema ir atsiras pusė milijono piliečių (jūsų vaikų, anūkų, giminių), turinčių kitų valstybių pilietybes ir mylinčių Lietuvą... Mums iš savo „gaujos“ išmesti juos vien dėl to? Kodėl? Čia yra mano emociniai dalykai, bet man jie yra svarbūs. [...] Dabar apie rinkimus, kurių šiais metais bus treji. Demokratinė valstybė negali išlikti demokratine, jeigu jos piliečiams nustoja rūpėti jos apsauga. Ir čia yra pilietiškumas. Volteras yra pasakęs: „Aš visiškai nesutinku su jo nuomone, bet galiu numirti už jo teisę išsakyti savo nuomonę.“ Būtina suprasti, kad mums tai yra svarbu ir kad mes už tai visi pasiryžę kautis. Ir čia yra pilietiškumas, kurio mūsų visuomenėje labai trūksta. Tas iš sovietmečio likęs „virtuvinis politikavimas“: „Aš tai nieko “. „Tai ateik į politinę partiją“, – „Aš tai nieko, jūs darykite, visi jūs ten tokie patys, visi jūs ten tokie kvaili“. Matyt vienintelė valstybė, ar viena iš nedaugelio, kurioje iš vakaro tu buvai normalus žmogus, kitą dieną tave išrinko į Seimą ir tu per parą tapai vagimi. Dar nieko nespėjai padaryti, bet savaime esi blogas, nes geri žmonės ten neis. Tai yra baisus dalykas! „O kas ten tame Seime sėdi?“ Tokiems sakau: „Į veidrodį pasižiūrėk!“ Jaunimas turi suvokti, kad tas požiūris „nuo manęs niekas nepriklauso, ar aš eisiu, ar neisiu“ yra netinkamas. Nebus taip pat! Turite eiti ir daryti, kad nebūtų taip pat. Tai ir yra pilietiškumo esmė.“

Toliau akademikas aptarė Lietuvos Respublikos Prezidento, Europos Parlamento, Lietuvos Respublikos Seimo rinkimus, išryškindamas, kam atstovauja šios institucijos, kokios jų tikrosios ir tariamosios „galios“, dar kartą pabrėždamas dalyvavimo rinkimuose svarbą.

Diskusijose kalbėjo viena dalyvių dėl piliečių pareigų, keldama klausimą, kodėl išvykusieji nemoka Lietuvai mokesčių. Akad. A. Jokubaitis sakė, kad buvo Abejų Tautų Respublika, o dabartinė Lietuvos valstybė yra visiškai nauja politinė tauta ir nauja politinė forma, nes yra naujas suverenas. Akad. Z. Kiaupa pabrėžė, kad „Lietuva visada ta pati, bet ji kitokia.“.

Doc. dr. H. Šinkūnas perskaitė pranešimą „Demokratija, rinkimai, politinės partijos“. Pranešimo tekstas Diskusijose akad. A. Jokubaitis iškėlė klausimą dėl slaptojo balsavimo, kai politika yra vieša, visur kalbama apie perregimumą, o pats balsavimo veiksmas slaptas, tai kaip nepilietiškumo skatinimas. Doc. dr. H. Šinkūnas pažymėjo, kad šis klausimas dėl slaptojo balsavimo yra labai aktualus. Nepavykusios apkaltos dėl slaptojo balsavimo sukėlė ažiotažą. Nurodė, kad Konstitucijoje yra trys atvejai, kur įpareigojama balsuoti slaptai. Kitus atvejus sprendžia Seimas. Jo nuomone, slaptojo balsavimo instituto taikymo siaurinimas duotų didesnį efektą nei jo išsaugojimas. Seimo narys Julius Sabatauskas sakė, kad demokratinės visuomenės vienas bruožų ir yra, kad piliečiui nebūtų daroma įtaka, už ką balsuoti. Viešai, politinėmis reklamomis, per susitikimus galima daryti įtaką. Pažymėjo karčią patirtį iš 50 metų okupacijos laikotarpio ir mano, kad ir dabar įmonės vadovas galėtų kontroliuoti ir paveikti pavaldinius dėl jų balsavimo, ką  jau kalbėti apie nuomonių išsiskyrimą šeimose.

Akad. V. Nekrošius dėkojo visiems susirinkusiesiems, pranešėjams ir diskusijų dalyviams, linkėdamas aktyviai dalyvauti 2024 m. rinkimuose ir referendume bei skatinti tai daryti kitus.

Parengė Aurika Bagdonavičienė, LMA Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus vyriaus. koordinatorė
Virginijos Valuckienės nuotraukos

GALERIJA