Naujienos

Akademikas prof. habil. dr. Valdas Stanislovas Laurinavičius pasitinka gražią sukaktį

2024 04 18

Balandžio 18 d. profesoriui habilituotam daktarui Valdui Stanislovui Laurinavičiui sukanka 75 metai. Lietuvos mokslų akademijos prezidiumas bei Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriaus nariai nuoširdžiai sveikina Akademiką gražaus jubiliejaus proga.

Didžiuojamės Jūsų nepaprastai kūrybinga ir vaisinga moksline veikla, pasiektais rezultatais. Jūs sugebėjote sėkmingai gilintis į fermentų bei biosensorių veikimo mechanizmus.

Svarus Jūsų indėlis ugdant jaunuosius chemikus, skatinant mokslo plėtrą ir sklaidą. Svari veikla ir Lietuvos mokslų akademijoje, Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriuje.

Linkime Jums, gerbiamasis Akademike, kuo geriausios sveikatos, asmeninės laimės, optimizmo ir dar daug šviesių gyvenimo akimirkų Jums ir Jūsų artimiesiems.

Biografijos štrichai

1974 m. V. S. Laurinavičius pradėjo dirbti Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Biochemijos institute, kuriame praėjo visas darbingas gyvenimo etapas. Jis pateko į ką tik suformuotą Fermentų chemijos skyrių, kuriame tuo metu dirbo jaunas ambicingas kolektyvas, vadovaujamas tuo metu dar jauno mokslininko, dabar jau žymaus akademiko profesoriaus Juozo Kulio. Laboratorijoje buvo tiriamos fermentų imobilizavimo ant įvairių paviršių galimybės, ant metalinių ir anglinių elektrodų imobilizuotų fermentų veikimas. 1979 m. V. S. Laurinavičius apgynė biologijos mokslų kandidato (biochemijos krypties) disertaciją „Fermentų imobilizacija ant nešėjų, aktyvuotų metalų jonais“ Minsko universitete, nes Lietuvoje biochemijos krypties disertacijų gynimo tarybų tuo metu nebuvo. Gautasis mokslinis laipsnis 1993 m. buvo nostrifikuotas kaip atitinkantis daktaro mokslinį laipsnį. Įsimintina, kad tuo metu ši tyrimų sritis buvo tokia inovatyvi ir netradicinė, kad disertacijos gynimo metu Valdas iš pagyvenusių oponentų išgirdo priekaištus: „Kaip aš drįstu apie fermentus taip nepagarbiai kalbėti kaip apie kažkokius cheminius reagentus.“

Svarbiausi V. S. Laurinavičiaus moksliniai-technologiniai darbai yra susiję su bioanalizinių sistemų, kuriose naudojami fermentai, kūrimu. Šių tyrimų metu ant elektrodų paviršių bei ant elektrodus dengiančių pakeičiamų membranų pavyko sėkmingai imobilizuoti fermentus ir pritaikyti šias struktūras analizinėse sistemose. V. S. Laurinavičiaus vadovaujamas kolektyvas dalyvavo kuriant ir tobulinant „Ekspress“ analizatorius, skirtus gliukozei, pieno rūgščiai, cholesteroliui, etanoliui nustatyti, kurie vėliau buvo gaminami Panevėžio tiksliosios mechanikos gamykloje ir buvo plačiai naudojami daugelyje buvusios Sovietų Sąjungos klinikų. Šie mokslininko (su bendraautoriais) pasiekimai buvo įvertinti 1989 metų Lietuvos mokslo premija technikos srityje.

Vėliau vykdomų tyrimų metu buvo gilinamasi į elektronų pernašos mechanizmus biosensoriuose, kuriami chemiškai modifikuoti anglies elektrodai, galintys efektyviai paimti elektronus iš fermentų aktyvaus centro. Taip pat buvo ieškoma naujų fermentų, kurie galėtų lengvai atiduoti elektronus elektrodų paviršiams. Šių darbų vystymui 2003–2004 m. V. S. Laurinavičiui buvo suteikta Aukščiausiojo laipsnio valstybės mokslo stipendija. Už šiuos darbus profesoriaus vadovaujamas kolektyvas buvo apdovanotas 2009 m. Lietuvos mokslo premija biomedicinos mokslų srityje (darbų ciklas „Fermentų ir polifermentinių sistemų tyrimas ir panaudojimas 1994–2008 m.“). Šios krypties mokslo darbai Bioanalizės laboratorijoje yra vykdomi ir šiuo metu. Paskutiniais aktyvių tyrimų metais kartu su prof. F. Ivanausko moksline grupe buvo domimasi biosensorių ir kitų biocheminių / biologinių sistemų veikimo matematiniu modeliavimu.

2001 m. V. S. Laurinavičius buvo išrinktas Lietuvos mokslų akademijos nariu ekspertu, o 2011 m. – Lietuvos mokslų akademijos tikruoju nariu. 2019 m. apdovanotas LMA atminimo medaliu ir Teodoro Grotuso medaliu už nuopelnus bioelektrochemijos mokslui.

1992 m. V. S. Laurinavičius pradėjo skaityti paskaitas Vilniaus universitete; 1994–2001 m. skaitė paskaitas Vytauto Didžiojo universitete (VDU), o 1997–2011 m. – Gedimino technikos universitete. Skaitomų kursų temos: organinė ir bioorganinė chemija, biocheminiai tyrimo metodai, biosensoriai. 1996 m. VDU Senatas mokslininkui suteikė profesoriaus vardą. Jis parengė ir išleido du vadovėlius: „Organinė ir bioorganinė chemija“ (2000) ir „Biocheminiai tyrimo metodai“ (2012), skaitė paskaitas Kalkutos, Delio, Madraso, Romos ir Kopenhagos universitetuose. V. S. Laurinavičius vadovavo 6 studentų baigiamiesiems darbams, buvo 4 daktaro disertacijų mokslinis vadovas, 37 disertacijų gynimo komitetų narys ir pirmininkas, oponavo 7 daktaro disertacijoms Lietuvoje ir Estijoje.

2004–2014 m. prof. habil. dr. V. S. Laurinavičius ėjo Biochemijos instituto direktoriaus pareigas, o 2010 m. institutą prijungus prie Vilniaus universiteto buvo VU Senato narys, VU Senato komisijos narys bei VU Senato Studijų komiteto narys.

Pažymėtina, kad 2024 m. balandžio 8 d. Clarivate WoS duomenų bazės duomenimis, prof. habil. dr. V. S. Laurinavičius (1990–2024) yra 57 mokslinių straipsnių autorius ar bendraautoris, kurie yra cituojami 1 472 kartų, h indeksas 23.

Džiaugiamės akademiko Valdo Stanislovo Laurinavičiaus pasiekimais ir linkime daug neišsenkamos energijos ir puikios sveikatos.

Skyriaus vardu akademikas Arūnas Ramanavičius