Naujienos

Kiek kartų turime perskaityti Konstituciją?

Balandžio 22 d. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) skyrius „Mokslininkų rūmai“ šalies gimnazijų moksleivius pakvietė į jau 12-tą šiais metais „Mokslo žinių dieną“. Nuotolinę paskaitą tema „Konstitucija, kaip visuomenės sutartis“ skaitė teisininkas, teisėtyrininkas, akademikas Vytautas Nekrošius. Pradėdamas paskaitą jis citavo XVIII a. prancūzų filosofą, švietėją ir politikos teoretiką Žaną Žaką Ruso, kuris savo veikale „Visuomenės sutartis“ suformulavo ir pagrindė teisės kaip susitarimo sampratą. „Visuomeninė tvarka, – teigė Ž. Ž. Ruso, – yra šventa teisė, sudaranti pagrindą visoms kitoms teisėms. Tačiau ši teisė neišeina iš prigimties, ji yra nustatyta sutartimis.“

Kai mes sakome, kad Konstitucija yra visuomenės sutartis, mes ją traktuojame ne vien kaip aukščiausią galią turintį įstatymą, bet pirmiausia – kaip mūsų visų susitarimą, kaip mes turime gyventi, kokios vertybės yra pačios svarbiausios mūsų visuomenėje. Lektoriaus nuomone, kad visi gyventume laikydamiesi Konstitucijos nuostatų, suprastume joje išskirtų vertybių svarbą ir surastume joms vietą savo širdyje, kiekvienas Konstituciją turėtume būti perskaitę bent 10 kartų.

Akademikas pažymėjo, kad konstitucingumo tradicijos Lietuvoje pradžia turėtume laikyti ne 1918 metus, o 1791 m. gegužės 3 d. Abiejų Tautų Respublikos Konstituciją – pirmąją parlamentiniu būdu priimtą rašytinę Konstituciją Europoje ir antrą pasaulyje (po JAV, 1787 m.). Joje jau buvo įtvirtintas trijų valdžių principas ir valdžių padalijimas, teismų nepriklausomumas ir kitos svarbiausios teisinės nuostatos.

Kalbėdamas apie dabartinę Lietuvos Respublikos (LR) Konstituciją, akad. V. Nekrošius moksleiviams citavo vieną iš 2014 m. Konstitucinio teismo nutarimų, kuriame sakoma, kad „Konstitucijoje atsispindi visuomenės sutartis – visų Lietuvos Respublikos piliečių demokratiškai prisiimtas įsipareigojimas dabartinei ir būsimoms kartoms gyventi pagal Konstitucijoje įtvirtintas pamatines taisykles ir joms paklusti, idant būtų užtikrintas valdžios legitimumas, jos sprendimų teisėtumas, žmogaus teisės ir laisvės, idant visuomenėje būtų santarvė.“

Tačiau pati savaime Konstitucija duoda nedaug naudos, jei joje įtvirtintos vertybės žmonėms tampa nesvarbios. Akademikas pabrėžė, kad nuo vertybių nerūpėjimo valstybės piliečiams iki diktatūros įsigalėjimo yra tik vienas žingsnis. Todėl tokios bazinės vertybės kaip įstatymo viršenybė, žmogaus teisių apsauga, valdžių padalijimas, demokratija piliečiams visuomet turi rūpėti ir būti saugomos.

Toliau akademikas gimnazistus supažindino su dabartine (1992 m. priimta) LR Konstitucija, cituodamas ir komentuodamas svarbiausias vertybes įtvirtinančius jos straipsnius – nuo demokratinės teisinės valstybės, laisvų demokratiškų rinkimų apibrėžimo iki valdžios galių ribojimo, teismų nepriklausomumo, lygybės prieš įstatymą principo bei prigimtinių žmogaus teisių ir laisvių apsaugos ir gynimo.

Paskaitos klausėsi apie 140 moksleivių ir pedagogų iš Alytaus, Jonavos, Kauno, Molėtų, Palangos, Šiaulių ir Vabalninko gimnazijų.

Parengė LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai“ vyriaus. specialistė Diana Lekevičienė