Naujienos

Rusiškasis imperializmas ir jo likimas

Birželio 25 d. Lenkijos ambasados kvietimu teko dalyvauti Džeimstauno fondo Vašingtone analitiko dr. Janušo Bugajskio (Janusz Bugajski) knygos „Žlugusi valstybė: Rusijos subyrėjimo vadovas“ (Failed State: A Guide to Russia’s Rupture) pristatyme. Renginyje dalyvavo Vilniaus universiteto dr. Nerijus Maliukevičius, užsienio ambasadų darbuotojai ir kiti. Knygos pristatymo turą Europoje autorius pradėjo, jo žodžiais tariant, nuo svarbiausio miesto – Vilniaus. Paskui jis dar lankysis keturiuose Lenkijos miestuose. Tai patyręs specialistas, 21 knygos apie Europą, Rusijos Federaciją (RF) ir transatlantinius ryšius autorius. Todėl jo įžvalgos labai svarbios mums, gyvenantiems greta agresyvios imperijos, šiuo metu patiriančios savo agoniją. Knygoje J. Bugajskis išsamiai analizuoja padėtį Rusijos Federacijoje, aprašo galimus šios kolonijinės valstybės subyrėjimo scenarijus ir jų pasekmes kaimyninėms šalims, Vakarų planus. Jis neabejoja, kad tai tik laiko klausimas, kadangi Ukrainos užpuolimas išryškino daug įvairių įtampų pačioje Rusijoje. Jis aiškiai parodė šios valstybės silpnumą, korupcijos mastą armijoje, technologinį atsilikimą, nesutarimus tarp elito ir tarp regionų. Todėl dekolonizacija yra neišvengiama. Tačiau neįmanoma pasakyti, kada tai nutiks ir koks tai bus procesas. Galima manyti, kad jis nebus taikus ir primins Jugoslavijos dezintegraciją. Todėl Europos valstybėms, o ypač Baltijos šalims, Lenkijai reikia ruoštis blogiausiam. Jo manymu, visų pirma būtina stiprinti rytų sieną su Baltarusija ir RF. Kita vertus, reikėtų megzti ryšius su kylančiomis naujomis, demokratinėmis jėgomis Rusijos Federacijoje, kai jos atsiras. Jis pabrėžė, kad nereikėtų bijoti, jog subyrėjus šiai kolonijinei imperijai branduolinis ginklas gali patekti į teroristų rankas. Juk po Sovietų Sąjungos žlugimo Ukraina, Baltarusija ir Kazachstanas taip pat turėjo tokią ginkluotę, tačiau pavyko sutarti, kad jos atsisakytų.

Knygos autorius dr. J. Bugajskis atsako į renginio dalyvių klausimus

J. Bugajskis pažymėjo, kad Vakarų politikai, kaip ir Sovietų Sąjungos subyrėjimo atveju, karo Ukrainoje išvakarėse neturėjo veiksmų plano, neprognozavo tokio konflikto. Todėl buvo prarasta daug brangaus laiko ir gyvybių. Štai kodėl būtina kurti tokių įvykių (net jeigu jie atrodo mažai tikėtini) scenarijus. NATO būstinėje reikia įkurti „konfliktų planavimo“ centrą, kuris vertintų būsimųjų nestabilumų regione dinamiką ir pasekmes. Autorius sakė, kad karas Ukrainoje dar labiau išryškino agresorės silpnumą. Tačiau V. Putinas iki šiol gana sėkmingai blefavo, norėdamas įtikinti Vakarus, kad RF yra labai vieninga ir galinga valstybė. Kita vertus, jam pavyko įteigti globaliems Pietums, kad Rusijos Federacija kovoja už tikrąsias vertybes prieš imperialistus. Nors iš tiesų pati Rusija yra mirštanti imperija, norinti žūtbūt išlaikyti savo kolonijas. Nepaisant to, šioje šalyje akivaizdžiai stiprėja pasipriešinimas Maskvos pastangoms išsireikalauti kuo daugiau išteklių iš tokių regionų kaip Tolimieji Rytai ir Sibiras. Dauguma etninių rusų keliasi į Maskvą, palikdami etnines mažumas vienas didžiulėse, menkai išvystytose teritorijose. Rusų jaunimui labiau patrauklios Europos Sąjungos vertybės, nei V. Putino fantazijos apie carinės imperijos atkūrimą. Be to, ryškėja konfliktas tarp saugumiečių ir armijos. Šie ir daugybė kitų pavyzdžių liudija negrįžtamus procesus. Tam privalo ruoštis ir NATO. Todėl J. Bugajskis mano, kad Vakarų politikai turėtų labiau įsiklausyti į ukrainiečius, nes jie tiesiogiai susiduria su agresoriumi ir geriau suvokia situaciją. Net taivaniečiai skatina JAV labiau remti Ukrainą suprasdami, jog RF pergalės atveju tai padrąsintų Kiniją pulti Taivaną.

Knygos pristatymo dalyviai

Reziumuodamas J. Bugajskis pabrėžė JAV vaidmenį. Jos privalo sukurti efektyvią strategiją, kad suvaldytų Rusijos Federacijos byrėjimą, remiant regionalizmą ir federalizmą. Taip pat derinant kitų pagrindinių geopolitinių jėgų vaidmenį, kuriant ryšius su naujomis valdžios struktūromis, stiprinant su RF besiribojančių valstybių saugumą, skatinant transatlantizmą ir transpacifizmą tarp naujai atsirandančių valstybių.

Knygą anglų kalba galima nemokamai skaityti ČIA.
 

Parengė LMA vyriaus. specialistas ryšiams su visuomene dr. Rolandas Maskoliūnas
Katarzynos Dzierżyńska-Loch nuotraukos